Lietuvos profesinė sąjunga “Sandrauga” su kita nacionaline  profesine sąjunga raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama panaudoti veto teisę, dėl LR Darbo kodekso 179 str. įstatymo pakeitimo projekto.

Šiuo projektu siekiama išskirti veikiančias nacionalines profesines sąjungas, išskaidymu su žlugdančiomis nuostatomis. Įžvelgiamas akivaizdus vienos organizacijos protegavimas.

Pabrėžiame, kad šis DK 179str. įstatymo pakeitimas turi diskriminavimo požymių, kurie prieštarauja Konstitucijos įstatymo 50str.„Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises”

Pagal šį įstatymo projektą, profesinės sąjungos nepagrįstai įpareigojamos jungtis ne mažiau kaip 7 skirtingos šakos teritoriniu lygiu veikiančias sąjungas. Kokiais kriterijais ir kokiais tyrimais rėmėsi projekto autoriai – nežinoma.

Įžvelgiamas ir logikos nepaisymas. Šiame įstatymo pakeitime kyla abejonių dėl įstatymo taikymo ir reguliavimo kontrolės. Galima manyti, jog šis aspektas paliekamas pačių profesinių sąjungų kompetencijai. O kas vertins ir periodiškai nustatys būtinų 15 % visų Lietuvos profesinių sąjungų narių skaičiaus privalomą turėjimą taip pat lieka neaišku.

Apibendrinus šią DK 179str., įstatymo pataisą matome, jog iškreipiama esminė profesinių sąjungų lygiateisiškumo sąvoka. Nacionaliniu lygmeniu bus vykdomas  tiesioginis trukdymas ginti bei atstovauti darbuotojų teises ir interesus. Įstatymo projekto autoriai ir LR Seimo dabartinė dauguma siekia, kad vienas profsąjunginis susivienijimas, išsilaikantis išskirtinai tik iš komercinės veiklos, galėtų diktuoti sąlygas kitoms veikiančioms profsąjungoms ginančioms ir atstovaujančioms savo narius Lietuvoje. Patvirtinus tokią įstatymo nuostatą būtų atvertas kelias destrukcijai ir visuomenės supriešinimui.

Gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos apie šias pastebėtas LR Darbo kodekso 179 str. įstatymo pakeitimo projekto netikslumus.

Tikimės jog Prezidento kalbos apie pagarbą LR Konstitucijai turi ne tik žodinę prasmę, bet ir atitinkamus veiksmus kurie neleis nusižengti aukščiausią galią turinčiam įstatymui.

   Naujausiais duomenimis šiais metais darbo ginčų komisija gavo apie 6000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Praeitais metais tuo pačiu metu tokių prašymų buvo beveikt 4 tūkstančiais mažiau.  Šias metais Darbo ginčų komisija priėmusi net 66 procentus teigiamų sprendimų darbuotojų naudai ir priteisė 7,7milijonų eurų.

Pagrindinės šiandienos problemos, dėl kurių kreipiamasi į darbo ginčų komisiją yra darbo užmokesčio nesumokėjimas, ar vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais, neteisėto atleidimo iš darbo bei darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Su tuo sutinka ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai. Abstraktus, dviprasmiškas ir „suliberalizuotas“ darbo kodeksas, kurį skubiai, ,,versdamiesi per galvą“  priėmė LR Seimo valstiečiai duoda savo rezultatus – dirbantieji ,,užgulė“  apskričių darbo ginčų komisijas. Skundų skaičius auga, nes sankcijų už šiurkščius darbo įstatymų  pažeidimus nebuvimas klesti.   Prašymuose pradėti nagrinėti bylas  net 74 procentus  bylų sudaro dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Daugeliui žmonių nekelia abejonių, kad darbdaviai atvirai tyčiojasi iš dirbančiųjų, piktnaudžiauja esamomis Darbo Kodekso nuostatomis. Kokias išvadas dėl skandalingai didėjančių skundų formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nei profsąjungos, nei  visuomenė nežino. Verta pažymėti jog visa tai vyksta  kai pagal ekonominius rodiklius šalies ekonominis lygis kyla.

Už šią statistiką negalime atsakomybės versti vien tik ant darbdavių ir darbo kodekso netikslumo.  Čia paskutinį tašką turi padėti Seimas, naujai išrinktas Seimas. Svarbu, kad pasibaigus rinkiminiams šūkiams visi pradėtų atlikti savo funkcijas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (pirmininkas Kęstutis Juknis) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei kiti nacionalinių profesinių sąjungų atstovai, pasirašė 2021 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį. Šis įvykis svarbus Lietuvos profesinių sąjungų nariams.

Nors ir nedidelis, bet skiriamas dėmesys profesinių sąjungų nariams. 2021 metų kolektyvine sutartimi, profesinės sąjungos nariams bus suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos. Šios papildomos kasmetinių atostogų dienos pridedamos nesvarbu ar profesinės sąjungos nariui priklauso prailgintos ir papildomos atostogos. Taip pat pagaliau atkreiptas dėmesys į besimokinančius pagal formaliojo švietimo programas arba neformaliojo švietimo mokymo programose. Nuo šios sutarties įsigaliojimo, dirbantys ir besimokantys profesinių sąjungų nariai, turės teisę į iki 10 darbo dienų trunkančias mokymosi atostogas,  taip pat galės gauti iki 5 dienų sveikatos gerinimo atostogas mokant už jas vidutinį darbo užmokestį.

Viena iš aktualiausių šios nacionalinės kolektyvinės nuostatų yra pareiginės algos bazinis dydis. 2021 metams numatomi 177 eurai, kurie nepasiekė  iki 2008 metų lygio (183 eurai). Profsąjungos nesutiko su tokiu mažu baziniu užmokesčiu, tačiau išsiderėjo pažadą jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2020 metų gruodžio mėnesį paskelbus naujas mikroekonomines prognozes, nepamirš persvarstyti galimybės šį dydį padidinti. Šis pažadas įteisintas 2021 nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Sutartį pasirašiusieji vieningai pritaria ir vykdo nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje pažymėtinus punktus, jų įgaliojimų ribose. Tikimąsi, jog ši sutartis paskatins profesinių sąjungų bendradarbiavimą. 2021 nacionalinės kolektyvinės sutarties sąlygos galioja tik sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams.

Pirmadienį visa Lietuva sužinojo Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų duomenis. Daugiausia mandatų gavo opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie susišlavė net 23 mandatus, valstiečių partija liko su 16 mandatų,  trečiąją vietą dalinasi skandalingoji Darbo partija ir prasčiau nei tikėtasi pasirodę socialdemokratai. Šios dvi partijos iškovojo po 8 mandatus.

Vienmandatėse apygardose kova buvo taip pat itin arši ir pateikė kiek netikėtus rezultatus. Palankių prognozių liaupsinamas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Linas Linkevičius, liko trečias. Antrajame rinkimų ture kovos konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Didelė staigmena, centro partijos lyderio Naglio Puteikio, Artūro Zuoko, Mindaugo Puidoko, Gedimino Kirkilo ir kitų garsių politikų išeliminavimas iš pirmojo turo. Apie kitus asmenis, kurie turėjo iliuzijų patekti į aukščiausiąją instituciją, net neanalizuosime. Tačiau, nesigilinat į antrojo turo prognozes, galima džiaugtis vienu aspektu: turime branginti ir saugoti vertybę – laisvus rinkimus.

Penktadienį LPS „Sandrauga“ pasirašė šakos kolektyvinę sutartį tarp švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir profesinių sąjungų. Šia sutartimi Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skatina pokyčius, dėl švietimo bendruomenės interesų gynimo ir teigiamų perspektyvų. Mažai kas iš politikų domėjosi šia kolektyvine sutartimi.

LPS “Sandrauga“ atskiria politikų kalbas, pažadus, viešųjų ryšių akcijas nuo tikrų jų darbų.  Ir šių rinkimų rezultatuose visuomenė parodė, kad taip pat labai akivaizdžiai skiria, politikus kurie tik kalbėjo ir darė viešąjį ryšį, o kurie iš tikrųjų dirbo. LPS „Sandrauga“ kviečia nenusiminti žmonių, kurie turėjo avantiūristiškų iliuzijų patekti į Seimą. Darbo Lietuvoje užtenka visiems ir be Seimo. Tik mylint savo darbą, atstovaujant žmonių interesams galima realiai tikėtis būti įvertintam ir pastebėtam žmonių bei įgyti jų pasitikėjimą. Tik tada išbandę save savivaldos rinkimuose, galime svarstyti realią būtinybę kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą.