Hibridinio karo sąskaitas apmokės Lietuvos dirbantieji

Nors tokie karščiai, kad atrodytų saulė ridinėjasi žeme, vasaros džiaugsmus giedroje Lietuvos temdo nauja nacionalinio lygio problema – pabėgėlių krizė. Įsismarkavus nesutarimams su mūsų kaimyne Baltarusija – jos siena kaip niekados tapo pralaidi ir iš visų kampų pradėjo plūsti nelegalūs migrantai.

Lietuvos žiniasklaida kaip kokia statistikos agentūra, su sociopatams būdingu entuziazmu skleidusi pandemijos statistiką kiek užsikrėtė, kiek mirė ir kiek dar laukia mirties, dabar pradėjo skaičiuoti nelegalių pabėgėlių srautą, kaip ūkininkas Bronius išsiritusius viščiukus.

Nesivelsime į aiškinimus ir kaltinimus kas padėjo tuos kiaušinius iš kurių dabar randasi visos šalies nelaimės, ir taip pakanka vyriausybės nesugebėjimo valdyti jau susidariusios krizės. Juk trumparegiškas požiūris, taip sugadino santykius su artimu kaimynu, kad to padarinius jausime dar ilgai.

Nesakome, kad nereikia informuoti visuomenės, bet kai visuomenė, įaudrinama iki tokio laipsnio, kad vienišos moterys bijo miegoti palikusios pravertą langą, kad neateitų koks pabėgėlis ir nepasiprašytų prieglobsčio – darosi nebejuokinga.

Nors iškart ramiau pasidaro sužinojus, jog jau posėdžiauja visos įmanomos komisijos, tarybos ir komitetai. Jau sklando gandai, kad nuo Baltarusijos atsiribosime tvora, tai gal pačius sulaikytus migrantus reikėtų įdarbinti tvoros statybose, vis šiokia tokia nauda būtų.

Juk tokio lygio nusišnekėjimais svaidosi ir kai kurie Lietuvos darbdaviai, jau kuriantys planus, kaip į darbo rinką įtraukti naujus atvykėlius. Jų nuomone Lietuvoje esančiais bedarbiais turi rūpintis visi kiti, tik ne jie. Kas sukūrė tokias vergiškas darbo sąlygas, kas sukūrė vergišką darbo kodeksą ir palaimino jį, prisiminti nebenori. Darbdavių atstovams atrodo, kad būtų klaida atvykėlius tik izoliuoti ir neleisti integruotis. Jiems kaip visuomet, darbo rinka kaista nuo darbuotojų trūkumo. Bet be politinio prieglobsčio nieko nepadarysi. Ar tik už tokių gražių norų nesislepia noras nelegalių migrantų pagalba sau patogiai persitvarkyti darbo rinką, sumažint darbo vietų kainą ir konkurencingumą.

LPS „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio teigimu – „pirmuosius hibridinio karo smūgius, savo kailiu pajus Lietuvos dirbantieji – vieni kaip mokesčių mokėtojai sumokės už visą invaziją, o kiti džiaugsis naujais kaimynas, integracijos džiaugsmais ir kultūros įvairove. Jokia tvora nepadės, jei betvarkė plečiasi iš vidaus į išorę. Kai vyriausybė neseka jau žinomais pavyzdžiais, nesugeba strateguoti, o kylančiai krizei ieško atpirkimo ožių, o ne sprendimų.“

Parengė Vytautas Mikalauskas

Sandraugos atstovai Valstybės dieną minėjo Prezidentūroje

LPS Sandrauga atstovai pirmininkas Kęstutis Juknis ir Vytautas Mikalauskas Lietuvos Respublikos prezidento kvietimu dalyvavo šventiniame Valstybės dienos minėjime prezidentūroje. Pagerbti Lietuvą atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio kalba buvo palydėta karštais plojimais. Jo ekselencija prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime pabrėžė, kad valstybė buvo sukurta, ant vienybės ir siekio išlikti laisva ir nepavergta tauta pamato. Minėjimą vainikavo kartu sugiedota Tautiška giesmė. lips 6

Pirma diena po karantino

Po 8 mėnesių suvaržymo baigėsi karantinas, tačiau išlieka ekstremalioji situacija. svar kaukes

Kaukės nuo liepos 1-osios vis dar bus privalomos viešose uždarose erdvėse, įskaitant prekybos centrus, taip pat ir viešąjį transportą, darboviečių bendro naudojimo patalpose ar susirinkimuose. Kaukių nereikės sportuojant ar teikiant paslaugas, kai jos negalimos būnant su kauke, taip pat jų niekur nereikės būnant lauke.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo šiol bus galima be apribojimų bendrauti, nebeliks žmonių skaičiaus ar ploto ribojimų parduotuvėse, teikiant paslaugas. Taip pat atšaukiamas nuotolinis darbas, be išimčių leidžiamas kontaktinis ugdymas. Kaukės nuo liepos 1-osios vis dar bus privalomos viešose uždarose erdvėse, įskaitant prekybos centrus, taip pat ir viešąjį transportą, darboviečių bendro naudojimo patalpose ar susirinkimuose. Kaukių nereikės sportuojant ar teikiant paslaugas, kai jos negalimos būnant su kauke, taip pat jų niekur nereikės būnant lauke.

Paramos priemones nukentėjusiam verslui žadama taikyti ir toliau, tačiau kai kurios išmokos liepą baigsis. Kompensacijos dėl prastovų tęsiasi iki rugsėjo mėnesio, jos yra pririštos prie kalendorinių mėnesių, ne prie karantino. Paskutines Užimtumo tarnybos mokamas 260 eurų išmokas savarankiškai dirbantieji gaus liepos mėnesį.

Kai lieka tiek apribojimų ir nerimą kelia delta atmainos plitimas, atrodo, kad karantinas net nesibaigė, tiesiog praėjo birželis ir prasidėjo liepa…

Parengė Vytautas Mikalauskas

Kainų šuolis smogs negailestingai

Dar gegužės 31 dieną vykusiame Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nuotoliniame posėdyje buvo pritarta elektros ir dujų kainų didinimui.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. skurduma

Nors premjerė teigė, kad energijos kainų augimas yra ekonomikos atsigavimo kaina – ar tai tik nebus paskutinis smūgis ir taip karantino iškankintam smukiam ir vidutiniam verslui. Net baisu pagalvoti, koks prekių ir paslaugų kainų šuolis lydės brangstančią elektrą ir dujas. Kiekvienas žmogus nesunkiai supranta viso to pasekmes. Kokių paskatų vedina vyriausybė nori visuomenei smogti skurdo rykšte. Teiginys, jog kainų nustatymas depolitizuotas ir Ministrų kabinetas ar Seimas reguliavimui įtakos neturi yra išsisukinėjimas, atsakomybės vengimas. Valdžia renkama atstovauti rinkėjus, valdančiųjų sprendimų ir jų elgesio negalima vadinti tinkamu atstovimu. Politinėje darbotvarkėje, kaip niekad trūksta supratimo, kad valstybės stabilumo pagrindas yra socialiai orientuota politika. Ignitis yra valstybinė įmonė ir visų pirma turi dirbti dėl visuomenės energetikos poreikio pateisinimo, o ne dėl pelno. Jei gautas pelnas pervedamas į biudžetą, o vėliau iš to paties dalijamos kompensacijos už šildymą, tai kur ir kam nauda?

Kokio lygio Lietuvoje socialinis dialogas parodo faktas, kad Trišalė taryba, kuri Seimui ir Vyriausybei patariamojo balso teise gali teikti pasiūlymus dėl itin svarbių visuomenei klausimų, elektros ir dujų kainų padidinimą svarstė jau po to, kai Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos buvo pritarta kainų didinimui.

Parengė Vytautas Mikalauskas

Diplomas rankose – o kas toliau?

Mokslų baigimas vienas reikšmingiausių įvykių gyvenime, kuomet baigiasi studentiško gyvenimo dienos ir beveik tvirtu žingsniu žengiama į vargus vargstančių suaugusiųjų pasaulį. Kai tu diplomuotas specialistas, jau nebe pasislėpsi po antklode naktį išsigandęs baisaus sapno, nes gyvenimiškas dilemas ir šūkius spręsi savarankiškai.

Pasipuošę ir gražūs jaunuoliai, vieni kitus sveikindami ir džiaugdamiesi į dangų sviedžia diplomantų kepures, mes dar nežinome kur juos svies pats likimas. Visi lyg bėgikai, stoja ant starto linijos ir ruošiasi ilgiausiam ir sudėtingiausiam maratonui – gyvenimo ir karjeros keliui. diplomu

Daug kas sako, kad dabartiniai laikai labai skiriasi nuo sovietmečio, nepaisant socialinių ir psichologinių iššūkių, jaunimas turi daugybę galimybių. Bet ar tos galimybės kompensuoja neužtikrintumą ir vienišumą? Galų gale nejau tikrai tos galimybės prieinamos visiems? Niekas nepaneigs, kad egzistuoja didžiulė atskirtis pačiose sąlygose pasinaudoti galimybe. O valstybės švietimo ir socialinės politikos formuotojai, dėl to visai nesuka galvos, o jei suka, tai visai ne į tą pusę.

Kai Lietuvoje toks pragyvenimo lygis, lengviau grybaujant sutikti mešką, nei surasti nedirbantį studentą. Jaunam aktyviam žmogui nėra sudėtinga susirasti darbą aptarnavimo ar paslaugų srityje. Kitas etapas prasideda tuomet, kai pradedama ieškoti darbo pagal specialybę. Viešojoje erdvėje sklando mitai apie begales laisvų, gerai apmokamų darbo vietų, kurios kaip tradicija dažniausiai būna tarptautinėse kompanijose. Koks jauno specialisto atlyginimo startas ir kokie korporacinės karjeros labirintai – gali papasakoti tik ten dirbę. Aišku, kad darbdavio įvaizdžio formuotojai, kalba tik apie sėkmės istorijas, o visos nesėkmės kaip įprasta Lietuvoje baigiasi aerouoste su bilietu į vieną pusę.

Nors gana nuvalkiota, bet tiesa, kad gyvenime daug kas priklauso nuo požiūrio, nereikia gėdytis svajonių ir pasiduoti dėl savo tikslų. Kiekvienas žmogus yra savo paties minčių ir veiksmų rezultatas ir tai, kad šiandien dar ne esate ten kur norite būti, dar nereiškia, kada nors kad to nepasieksite.

Vytautas Mikalauskas