Author Archives: admin

Kaziukas neskaitė „Gyvulių ūkio“

Turbūt jau niekas nesuskaičiuos, kelintą kadenciją Seime sėkmingai dirba žemdirbys ir tikras kaunietis Kazys Starkevičius. Mažiau politikos aktualijomis besidomintiems skaitytojams atskleisime itin įdomų šios kadencijos Kaziuko viražą ir naujai atrastus darbo Seime horizontus. Palikęs tėviškės kvapais plėktelėjusį Kaimo reikalų komitetą, patyręs ūkininkas šią kadenciją tapo Ekonomikos reikalų komiteto pirmininku. Nors gerbiamas Seimo narys savo čebatus paliko kampe, bet noras tvarkytis kaip gyvulių ūkyje liko.
Jo dėka kelią skinasi darbo kodekso pataisos leisiančios nemokėti išeitinių išmokų, išėjus iš darbo dėl prastovų, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų. Dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų. Apmaudu ir dėl to, kad nors šis pasiūlymas pritarimo Trišalėje Taryboje negavo, tačiau vagystę ir skurdą propaguojančią pataisą ėmėsi reguliuoti Kaziukas..
„Dirbančiojo palikti be išeitinės išmokos negalima. Tai yra amoralus žingsnis, žmogus jau už buvimo laiką prastovose gauna vos pragyvenimo minimumą siekiančią išmoką. Pagal siūlytojų logiką jei pasirenkama nutraukti niekur nevedančius darbo santykius, dirbantysis paliekamas be garantijų, tai tiesus nuvarymas į skurdą ir visišką atskirtį. Turime suprasti, kad gyvename neapibrėžtumų aplinkoje ir esant karantino situacijai, keisti ar susirasti darbą gana sudėtinga, todėl nėra teisūs tie, kurie sako, kad darbuotojai tuo piktnaudžiauja“ – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Galimai tai lobistų veiklos rezultatas: matome, kaip Lietuvos politinėje darbotvarkėje vis labiau įsigali liberalizmas ir to pasekmes visi jausime ilgai. Jau tapo norma, jog verslas primetinėja savo sąlygas politikams. Darbdavių atstovai mini keletą atvejų, kai neva buvo piktnaudžiauta išeitinėmis išmokomis, bet pamirštama, kai valstybės paramą gavę įmonės kompensacijų lėšas naudojo itin prabangiems automobiliams pirkti…
Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus – prieš daugybę metų taikliai parašė Dž. Orvelas. Ir mūsų akyse tvartelio partija deda visas pastangas, kad sukurtų saviems palankią dvigubų standartų valstybę. Žmonėms, palinkėčiau būti budriems ir burtis į profesines sąjungas, nes Orvelo žodžiais kalbant: dabar daug kiaulių aplinkui bando ieškoti to arklio, kurį stengiasi visaip kaip išnaudot iki paskutinio gyvybės lašo…
parengė Vytautas Mikalauskas
May be an image of 9 people and people standing

Kodėl valdžia neskatina kolektyvinių sutarčių įsigaliojimo?

    Lietuvos Respublikos Prezidentas, Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda savo viešuose pasisakymuose dažnai pabrėžia kaip vertina socialinį dialogą, tam pritaria ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Kaip dirbančiųjų atstovai, žinome, kad vienas iš būdų vystyti socialinį dialogą yra kolektyvinės derybos ir kolektyvinės sutartys. Tačiau matome ryškėjančią tendenciją, kad Vyriausybės atstovai labai nenoriai inicijuoja socialinio dialogo vystymą su kitais Trišalės Tarybos socialiniais partneriais t. y. profsąjungom ir darbdavių atstovais.

  Kolektyvinė sutartys tai susitarimas siekiant pagerinti dirbančiųjų darbo sąlygas. Šiose sutartyse įtvirtintos bendru sutarimu, darbdavio ir profsąjungų suderintos papildomos darbo sąlygos, kurių privalo laikytis sutartį pasirašiusios šalys. Kolektyvinės sutartys skirstomos pagal veikimo sritis – nacionalinė (valstybės lygiu), šakos (gamybos, paslaugų, profesinių), teritoriniu (savivaldybių, apskrities) ar  darbdavio lygmens (įmonės, įstaigos, organizacijos). Šiuo metu Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“  dalyvauja 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybose, Sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties ir Švietimo sistemos kolektyvinėse derybose.

mitingas

   Švietimo šakos kolektyvinė sutartis pagal pirmąjį planą turėjo būti paruošta jau rugpjūčio mėnesiui, prieš naujus mokslo metus. Tačiau susidaro įspūdis, jog LR švietimo Ministerija patys lyg studentai pasilieka visas užduotis atlikti paskutinę naktį. Derybų metu vietoj to, kad aiškinantis šakos kolektyvinės sutarties normas ir derėtis iki tol kol bus priimtas vieningas sprendimas, kilus nuomonių priešpriešoms, kolektyvinės sutarties punktai atidedami spręsti vėliau. Posėdžiai dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo yra lyg klasės draugų susitikimas, kuriame tikslas tik atsižymėti lankomumą, o ne prieiti prie kolektyvinės sutarties nuostatų gerinančių dirbančiųjų sąlygas.

 Vienas žingsnis pirmyn – du atgal. Taip galima apibūdinti Sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybas. Kai kuriems derybų dalyviams nenutrūkstamas procesas padeda jaustis svarbiais, tad kartais atrodo, kad jiems svarbiau pats derybų procesas nei rezultatas. Dėl šių didybės manijos apsėstų asmenų, stringa derybos ir prastėja kolektyvinės sutarties kokybė.

derybos

Pažvelgus į ekonomiškai stiprias šalis, galime matyti kolektyvinė sutarties skatinimo bei vystymo svarbą. Danijoje darbo rinkos modelis ir yra grindžiamas abipuse pagarba tarp besiderančiųjų pusių – darbdavių bei darbuotojų. Kolektyvinės sutartys yra pripažintos kaip stiprus dirbančiųjų sąlygų gerinimo garantas. Jei darbovietėje nėra kolektyvinės sutarties, tai reiškia, kad nėra jokių taisyklių, reglamentuojančių bendrąsias ir papildomas darbo sąlygas, dirbančiųjų finansinės bei socialinės gerovės skatinimą. Danijoje darbingo amžiaus asmenų kurie yra profesinių sąjungų nariai skaičius yra bene didžiausias pasaulyje, jis sudaro apie 80 % dirbančiųjų.

LPS „Sandrauga“ pirmininko teigimu, Lietuvoje yra labai mažai darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriuje. Tikimės, kad rudenį profesinėms sąjungoms bus suteikta daugiau teisių ir galių, kad kolektyvinis atstovavimas būtų panašus į klestinčių Europos valstybių.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Vežėjų asociacijų vadovai jaučiasi sukūrę valstybę valstybėje.

Kur tik neigiama statistika, Lietuva visuomet pirmauja. Taip yra ir su dingusių  žmonių statistika.  Žmonių dingimo problema smogė ir Lietuvos transporto sektoriui – transporto asociacijų atstovų teigimu, kažkur dingo 15 000 vilkikų vairuotojų. Nors tai bėda verta fantastikos filmo scenarijaus ir toks įvykis tikrai vertas X Failų ar Tvin Pykso scenaristų plunksnos. Vežėjų asociacijos greitai rado sprendimą ir siekdamos padidinti įdarbinimo kvotas vairuotojų trūkumą bandys užglaistyti trečiųjų šalių piliečiais.

Gali būti, kad vilkikų vairuotojai stebuklingai nepradingo, o pabėgo patys neapsikentę vergiškų darbo sąlygų, apie kurias dažnai kalbėjome. Kas penkta vilkiko kabina Europoje jau tuščia, per keletą metų ši problema padvigubės, nes jauni iki 25 metų amžiaus vairuotojai nesudaro net septynių procentų. Tačiau kaip nekeista, atsakomybės už susidariusą padėtį darbdaviai neprisiima.

2021 m. Liepbedzius-furistas-1024x683os 14 dieną, LR Socialinės apsaugos ir darbo Ministerijos iniciatyva buvo surengtas LR Vyriausybės atstovų, profesinių sąjungų ir vežėjų atstovų susitikimas, skirtas išsiaiškinti transporto sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų gerinimo problemas, aptarti galimus sprendimo būdus ir padaryti pirmuosius žingsnius dėl kvotų padidinimo. Deja susirinkimo turinį galima palyginti su komišką situaciją – kai namas dega, o jo gyventojai ginčijasi kokius tapetus klijuos. Derėtų išsiaiškinti kas lemią tokią priešpriešą tarp darbdavių ir profsąjungų.

Nors apie Lietuvą visuomet kalbama kaip apie ‘švogerių kraštą’, kur beveik visi vieni kitus pažįsta, vežėjų atstovai, ilgus metus veikiančių profesinių sąjungų lyderių nepažino ir pareikalavo  prisistatyti, nors tokios reikalavimo teisės jie neturi. Prieita iki to, kad darbdaviai profsąjungų lyderius sulygino Kremliaus agentams. Vežėjų nuomone jų verslas Lietuvos ekonomikai yra ypatingai svarbus ir visi kurie tik abejoja jo skaidrumu, kovoja dėl tinkamų vairuotojų darbo sąlygų ar siekia oraus atlygio yra valstybės priešai, arba bent jau nemąstantys individai.

Kuomet LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras  vežėjų atstovams, nuolat aiškinantiems kad viskas paremta konkurencija, maloniai priminė, kad jie konkuruoja ES rinkoje ne tik dėl užsakymų, bet ir dėl darbuotojų ir patys turėtų būti suinteresuoti jų pritraukimu, nė vienas iš darbdavių atstovų nedviprasmiškai replikavo, kad viceministras yra ne savo pareigose…

Tokie pasisakymai primena praeitame amžiuje JAV susiklosčiusią situaciją, kuomet mafija buvo užvaldžiusi pervežimų rinką ir net tuometinis Prezidentas J.F. Kenedis teigė, kad jie jaučiasi tokie svarbūs, lyg tai būtų valstybė valstybėje.

Teigiamų permainų transporto sektoriuje pasieksime, kuomet  atskirsime tikrus vežėjus, nuo prekybos žmonėmis, laikino įdarbinimo įmonių. Ne paslaptis, kad egzistuoja verslo modelis,  kuomet Lietuvoje registruota įmonė tiesiog nuomoja vairuotojus vakarų Europos kompanijoms. Tai su pervežimais nieko bendro neturi ir kvotos jiems reikalingos darbo jėgos eksportui. Turėtume kelti klausimą kam po kvotų padidinimo, naujai įdarbinti vairuotojai iš trečiųjų šalių uždirbinės pinigus, kuomet įmonė turinti registruotus penkis vilkikus,  ieško šešių šimtų darbuotojų?

LPS “Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis posėdžio pabaigoje akcentavo – „Buvo parodytas dėmesys, susirūpinimas dėl padėties transporto sektoriuje. Labai keista, kad transporto asociacijų vadovai demonstruoja visišką nesiorientavimą dėl profsąjungų misijos teikdami pasiūlymus. Tokių posėdžių ateityje reikėtų vengti, nes destruktuojantys, toksiški asmenys, privalo gerbti ne tik aukšto rango pareigūnus, tačiau ir kitus socialinius partnerius“.

Vytautas Mikalauskas

Dveji prezidentavimo metai dirbančiųjų akimis

Nors Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ daugiau nei du dešimtmečius gina ir atstovauja dirbančiųjų teises, vis dar stebimės, kokiomis galiomis disponuoja Lietuvos politinis elitas. Keista, kad viena Seimo rezoliucija sugeba paskirti naują vadovą kaimyninei valstybei ar vos ne vos per sąrašą išrinktas Seimo narys, bando nurodinėti visų šalies žmonių išrinktam Prezidentui.
Tam tikroms grupėms būtų labai paranku, jei Prezidento vaidmuo mūsų valstybėje apsiribotų Valstybinių apdovanojimų dalijimu ir kartoninio manekeno sugebėjimais pozuojant diplomatinėse nuotraukose.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos portretas.

         Prezidentas Gitanas Nausėda

Nenuostabu, kad staigus manevras iš „aukšto ir gražaus“ į kontroliuojantį vidaus ir užsienio politiką, kai kam buvo nelauktas ir net neparankus. Skaudu matyti, kad dėl politinių intrigų ignoruojama visuomenės teisė į oresnį pragyvenimą. Keletą kartų prezidentas G. Nausėda yra teikęs pasiūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo, o Vyriausybė tai tučtuojau atmetė.
Ankstesni šalies vadovai labai retai gilindavosi į finansinius klausimus, kurie lietė eilinius piliečius, juk daug paprasčiau treptelėti kojele ar ieškoti mistinių pažymų, kurios laužė žmonių likimus. Tuo metu prezidentas G. Nausėda siekia realizuoti gerovės valstybės politiką. Prezidento laukia daug iššūkių, kad dabartinė Vyriausybė teiktų pirmenybę atskirties mažinimui ir socialinio dialogo stiprinimui.
Kai kiti prezidentai bijojo ar tiesiog nenorėjo ištarti profsąjungų vardo, dabartinis šalies vadovas savo darbus pradėjo nuo susitikimų su profsąjungų ir darbdavių atstovais. Džiaugiamės, kad prezidentui suprantamas mūsų siekis atkurti profsąjungų teises, kaip socialinės taikos ir dialogo garantą. Akivaizdu, kad vėl atsigręžta į demokratišką nuomonių įvairovę, kuriant kokybišką socialinio dialogo kryptį.
Turėtume vertinti tai, kad Prezidentas ir jo komanda nepasidavė provokacijoms gadinant santykius su kaimynais, skaldant Lietuvą pasitelkus klausimą, dėl vykimo į ES vadovų tarybą ar net demonstruojant nepagarbą Valstybės dienos minėjimo renginiui.
Apmaudu, kad politologai, kurie turėtų apšviesti visuomenę, apie tikrąsias politinio gyvenimo realijas ir valstybės valdymo iššūkius, ieškodami naudos ar parsiduodami už savo institutų finansavimą tapo negatyviais propagandistais ir nepragrįstos kritikos skleidėjais.
Valstybės pragyvenimo lygis, socialinė sankloda, demografija yra neatsiejama nuo politinio stabilumo ir pasižiūrėjus į dabartinę valdančiąją daugumą, nesunku suprasti, kad būtent Prezidentas yra vykstančių procesų stabilumo garantas. Nepaisant visų sunkumų, didėja pasitikėjimas valstybe, atsigręžiama į tradicines tautos vertybes, nes didžioji dalis Lietuvos žmonių mato prezidento darbus ir atvirą poziciją.
Lietuvai seniai reikėjo prezidento, tarnaujančio visiems šalies žmonėms, o ne tik Vilniaus elito interesams.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

VAKCINACIJA – AR PRIEVARTA TAPS NORMA

Po aštuonių mėnesių karantino, ne itin sėkmingai pradėta vakcinos kompaniją bandoma paspartinti ieškant gerųjų užsienio praktikų. Ačiū Dievui toli ieškoti nereikėjo – mūsų kaimynėje Latvijoje kelią prasiskynė nuostatos, kurių dėka nesutikę skiepytis – gali netekti darbo.
Kažin ar šios idėjos siūlytojai yra girdėję apie Europos socialinę chartiją ar Visuotinę žmogaus teisių deklaracija. Nors šių tarptautinių dokumentų pavadinimai skamba įspūdingai, jų apimtis nėra didelė ir prieš svaidantis tokiais pasiūlymais būtų visai pravartu susipažinti.
Labai norisi atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra tokių pasiūlymų iniciatoriai. Pasitelkus dedukciją nesunku suprasti, kad Lietuvos valdžia savo despotiškumą ir siekį kontroliuoti gyventojus vykdo per verslą.
Tiek dėl susiklosčiusių pandemijos aplinkybių, tiek dėl dabar vykstančios milijardinės paramos dalybų, verslas pažeidžiant visus demokratijos ir laisvės principus – tapo nuolankiu nuo valdžios išprotėjusių politikų ir biurokratų planų vykdytoju.
Toli gražu ne visos verslo įmonės yra suinteresuotos priverstine vakcinacija. Nemanau, kad verslo konfederacija iš tikrųjų reprezentuoja viso Lietuvos verslo nuostatas. Ydinga praktika, kuomet visų balsu kalba vienas žmogus tapo populiari Lietuvoje. Net ne svarbu ar tai tiesa ir koks absurdiškas tų kalbų turinys…
Galimos priverstinės vakcinacijos klausimas nėra medicininis. Tai yra žmogaus teisių ir tolimesnės mūsų visuomenės raidos problema. Jei šiandien sutiksime su priverstine darbuotojų vakcinacija, nubrėšime kryptį kitoms priverstinėms intervencijoms į laisvą piliečių pasirinkimą ir dar labiau didinsime susiskaldymą visuomenėje. Istorijoje daug pavyzdžių, kuomet vienu metu deleguotos laisvės, taip ir nebuvo gražintos. Ar bandymas valdyti viruso krizę netaps apribojimų ištakomis ir žingsniu į totalitarinės visuomenės prikėlimą.
Visuomenės valdymo sistema yra grįsta tam tikrais dėsniais. Vieni jų kaip pvz. „skaldyk ir valdyk“, žinomi plačiau, kiti mažiau. Tokią jautrią temą naudojant visuomenės skaldymui, lengviau atitraukti dėmesį nuo netinkamai teikiamų viešųjų paslaugų ar nenuoseklios užsienio politikos sukeltos migrantų krizės.
Valstybė yra vienintelis galios centras, kuriam leidžiama taikyti prievartą. Teisėje principai nustatomi pagal precedentą ir patirtį. Jei šiuo atveju visuomenė sutiks su prievarta – toliau tai taps norma. Ar mes tikrai norime praplėsti valstybės prievartos normą ir tapti mase be teisių ir laisvių.
Panašu, kad pavyzdį imame ne iš kaimyninės šalies, bet iš gyvūnų pasaulio, kur stipresniųjų aukomis tampa silpnieji ir žūsta visi kurie nesugeba prisitaikyti. Tik kuo pagrįstas vilkų rūpestis, kad avių banda turėtų imunitetą?
LPS „Sandrauga“ pirmininkas
Kęstutis Juknis
May be an image of outdoors and text