2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ir vėl rinkosi toliau diskutuoti apie LR darbo kodekso pakeitimus.
Aštriausias diskusijas sukėlė LR darbo kodekso 69 str. 3 d. Dabartiniame LR darbo kodekse apibrėžta, kad“ jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas“. Tuo tarpu dabar žodį įspėti siūloma pakeisti žodžiu pranešti. LPS „Sandrauga“ kategoriškai nesutinka su tokiu pakeitimu, tačiau kitų profsąjungų dalyvių teigimu galima naudoti žodį pranešti ir jokio skirtumo tarp minėtų žodžių neįžvelgiama.
Tačiau ar tikrai žodžius įspėti ir pranešti galima laikyti tapačiais.
Lietuvių kalbos žodynas 
žodį įspėti apibūdina kaip pasakymą nurodant pasekmes, o tuo tarpu pranešimas apibūdinamas kaip žinios davimas, paskelbimas. Taigi esminį skirtumą tarp žodžių šiuo atveju ir nurodo pasekmės. Darbdavys įspėja darbuotoją, kad su juo bus nutraukta darbo sutartis, bet jeigu mes tik pranešame tai vadinasi darbo sutartis gali būti nutraukta, tačiau gali būti ir nenutraukta. Kitaip sakant įspėjimas nurodo konkrečias pasekmes t.y šiuo atveju darbo sutarties nutraukimą, o pranešimas nesukelia jokių pasekmių. Pranešdami darbuotojui, kad su juo gali būti nutraukta darbo sutartis mes pastatytume jį į dviprasmišką situaciją, kadangi darbuotojas nežinotų ar su juo tikrai bus nutraukta darbo sutartis. Dar kartą norisi pabrėžti esminį žodžių žaismo įspėti ir pranešti skirtumą tai yra kylančias pasekmes.
Taigi LPS „Sandrauga“ gindama darbuotojų teises ir interesus bei remiantis išdėstyta informacija nesutinka su tuo, kad dabartiniame LR darbo kodekse vartojamas terminas įspėti būti pakeistas pranešti.
Norime informuoti, kad posėdžio metu dalyviams nepriėjus vieningos nuomonės, šis klausimas buvo nukeltas į 2021 m. gegužės 12 d. vyksiantį posėdį ir LPS „Sandrauga“ tikrai nepritaria ir nepritars minėtam pakeitimui bei palaikys savo nuomonę gindama darbuotojų interesus.
LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė
LPS “Sandrauga” nuomone Gydytojų sąjungos prezidentas bando skaldyti kolektyvinės sutarties rengime dalyvaujančias profesines sąjungas, pasitelkdama politinę įtaką ir įtakodamas skubaus Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio šaukimą. Galimai siekdamas išsaugoti šiltnamio sąlygas LGS pirmininkas iškreipdamas ir sumenkindamas kitų profsąjungų veiklą, šoko ieškoti pagalbos pas buvusius valdžioje politikus. Naivus tikėjimas, kad politikai ims spręsti profsąjungų problemas, tik dar labiau supriešina. Buvusioji valdžia kaip tik susilpnino profsąjungų veiklą ir padidino dirbančiųjų išnaudojimą. LVŽS pirmininkas žinotų tikrąją situaciją, jei būtų pasidomėjęs kitų susitarime dalyvaujančių profsąjungų atstovų nuomone. 
i deklaracija ir tapo pirmuoju dokumentu, kuriame buvo reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.