Pastaraisiais dešimtmečiais kelios Europos šalys panaikino turto mokesčius. Nuo 2025 m. tik trys iš jų vis dar taiko individų grynojo turto mokestį, o kelios kitos apmokestina tik pasirinktą turtą.
Turtinė nelygybė akivaizdi visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2025 m. pradžioje 5 % turtingiausių euro zonos gyventojų valdys 45 % namų ūkių grynojo turto, o 10 % turtingiausiųjų – 57,4 %.
Dėl tokios turto koncentracijos daugelyje šalių diskusijų Plačiau
Tarp didžiausių Europos ekonomikų Vokietija ir Italija užima geriausias pozicijas tiek pagal nominalias vaikų priežiūros išlaidas, tiek pagal darbo užmokesčio dalį, skiriamą vaikų darželiams, o Jungtinė Karalystė išlieka viena iš brangiausių šalių.
Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra yra svarbiausi veiksniai, lemiantys sėkmę mokykloje, darbe ir gyvenime. ES teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę į prieinamą, kokybišką ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas. Vaiko ateitis neturėtų priklausyti nuo šeimos padėties. Tačiau vaikų priežiūros išlaidos tebėra didelė našta daugeliui Europos šeimų. Kai kurios šalys teikia didelę paramą, o kitose tėvai turi didelę dalį savo pajamų skirti vaikų darželiams.
Taigi, kaip vaikų priežiūros išlaidos skiriasi Europoje? Kiek šeimos moka už priežiūrą prieš ir po išmokų? Ir kokia dalis namų ūkio pajamų skiriama vaikų darželiams ar dienos centrams?
OECD duomenimis, vaikų priežiūros išlaidos ir išmokos Europoje labai skiriasi.
Nuo 2023 m. bendrosios vaikų priežiūros išlaidos dviem vaikams ES svyruoja nuo 552 EUR Vokietijoje iki 39 229 EUR Nyderlanduose per metus. Įskaitant ELPA šalis ir Jungtinę Karalystę, sąrašo viršuje yra Šveicarija su 64 211 EUR.
Bendros vaikų priežiūros išlaidos taip pat viršija 20 000 EUR Liuksemburge (30 254 EUR), Jungtinėje Karalystėje (27 071 EUR arba 23 546 GBP) ir Airijoje (20 533 EUR). Mažiausios išlaidos yra Vokietijoje (552 EUR), o keliose kitose šalyse jos nesiekia 2000 EUR: Bulgarijoje (884 eurai), Vengrijoje (1 007 eurai), Austrijoje(1638 eurai), Čekijoje (1 843 eurai), Kroatijoje (1 911 eurai), Lietuvoje (1 935 eurai) ir Rumunijoje (1 945 eurai).
Iš penkių didžiausių Europos ekonomikų Jungtinėje Karalystėje vaikų priežiūros išlaidos yra didžiausios, o Vokietijoje – mažiausios. Italijoje (10 032 eurai) išlaidos taip pat didelės, Prancūzijoje jos yra vidutinės – 7717 eurų, o Ispanijoje – antros mažiausios iš penkių šalių – 2452 eurai. Šiaurės šalys yra arti vidurkio, Islandijoje išlaidos siekia 5014 eurų.
Grynosios vaikų priežiūros išlaidos priklauso nuo to, ar šeimoje yra vienas, ar du maitintojai. Pagalba vaikų priežiūrai skiriasi priklausomai nuo pajamų lygio ir maitintojų skaičiaus. Vienišos motinos ir šeimos, kuriose yra vienas maitintojas, paprastai gauna daugiau pagalbos nei poros, kuriose yra du maitintojai.
Daugumoje šalių dviejų pajamas gaunančių porų grynosios vaikų priežiūros išlaidos yra mažesnės nei 2 500 EUR. Italijoje ir Maltoje jos išlieka nulinės, po jų eina Vokietija su 430 EUR. Prancūzijoje jos siekia 6 523 EUR, o Ispanijoje yra daug mažesnės – 2 452 EUR. Visi skaičiai pagrįsti namų ūkiais, gaunančiais 100 %
vidutinio nacionalinio darbo užmokesčio, kuriuose yra vienas arba du pajamas gaunantys asmenys.
Svarbiausias rodiklis, padedantis suprasti vaikų darželių prieinamumą ir palyginti šalis, yra tai, kokią atlyginimo dalį sudaro grynosios vaikų priežiūros išlaidos.
Jungtinė Karalystė turi mažiausią dalį – 18 %, po jos eina Slovakija (17 %) vienišų tėvų ar vieno asmens uždirbančių šeimų atveju. Dar penkiose šalyse ši dalis siekia 10 % ar daugiau: Airijoje (14 %), Čekijoje (12 %), Nyderlanduose ir Rumunijoje (po 11 %) bei Šveicarijoje (10 %). Rumunija užima šeštąją vietą pagal pajamų dalį, bet tik 14-ąją pagal nominalias išlaidas (1 945 EUR). Tai rodo, kad mažesnės vidutinės algos didina namų ūkių naštą. Daugumoje Europos šalių šis rodiklis yra 6 % ir mažesnis, įskaitant Vokietiją (1 %) ir Prancūziją (6 %). Dviejų vaikų turinčių dviejų pajamų šaltinių porų atveju jis svyruoja nuo nulio Maltoje, Bulgarijoje ir Italijoje iki 28 % Šveicarijoje. Kipre ir Nyderlanduose (po 26 %) bei Jungtinėje Karalystėje (25 %) mažiausiai ketvirtadalis namų ūkio pajamų skiriamas vaikų priežiūrai.
19 šalių vaikų priežiūra sudaro 9 % ar mažiau vidutinių darbo užmokesčių, įskaitant Ispaniją (8 %) ir Vokietiją (1 %). Tačiau kai kuriose šalyse dviejų pajamų šaltinių turinčių porų našta yra žymiai didesnė nei vieno pajamų šaltinio turinčių porų: nuo 6 % iki 26 % Kipre, nuo 10 % iki 28 % Šveicarijoje, nuo 11 % iki 26 % Nyderlanduose, nuo 9 % iki 19 % Belgijoje ir nuo 6 % iki 15 % Prancūzijoje.
Nors išmokos paprastai didėja, kai namų ūkio pajamos yra mažesnės už vidutinį darbo užmokestį, pajamų dalis, skiriama vaikų priežiūrai, dažnai didėja. Airijoje vienas pajamas gaunantis asmuo, kurio pajamos sudaro 67 % vidutinio darbo užmokesčio, išleidžia 19 %, palyginti su 14 %, kai pajamos sudaro 100 % vidutinio darbo užmokesčio.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė
Premjerės netikėtas apsilankymas ministerijoje 2025-09-19
Vakar Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės kvietimu profesinių sąjungų vadovai dalyvavo sprendžiant iškilusius darbo apmokėjimo klausimus, kurių nepavyko suderinti Kolektyvinių derybų metu.
Netikėtai į posėdį atvykus Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei – klausimai buvo konstruktyviai išspręsti. Šalys įpareigotos iki 2025 rugsėjo 22 dienos tinkamai suformuluoti iškilusį klausimą dėl darbo užmokesčio padidinimo mažiausiai sveikatos sektoriuje uždirbantiems darbuotojams ( pvz.: slaugytojams ir t.t. Apie rezultatus informuosime artimiausiu metu.
Rūta Gelžinė
Kartais gyvenime pasijunti tarsi stovėtum prieš didžiulę audrą. Bangos plaka, vėjas šiaušia plaukus, o tu – tik mažas laivelis beribėje jūroje. Taip jautėsi anglų kalbos mokytoja Rita Nekrošytė, kai prieš beveik dvejus metus prasidėjo jos kova už tiesą ir orumą.
2023 m. gegužę Rita, atstovaujama profesinės sąjungos „Sandrauga“, stojo ginti savo teisių prieš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorės ( R Mikalauskienės) . įsakymus – dėl nušalinimo ir dėl atleidimo iš darbo. Kaltinimai, kuriuos Plačiau
