Vis dar gyvenant karantino sąlygomis ir daugumai žmonių dirbant iš namų, pastebima, kad jų psichologinė savijauta vis labiau silpnėja. Esminiai faktoriai: darbo ir poilsio laiko suvienodėjimas, organizaciniai darbo planavimo sunkumui ir atsiskyrimo bei vienatvės jausmas. Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į asmenis, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos tiek darbdavių, tiek visuomenės. Tačiau šią problemą reikia spręsti, bet po kol kas sprendimų būdų nėra matoma.

Skandinavijos šalyse tokiose kaip Danija, darbovietėse yra skirtas etatas psichologui. Jis suteikia darbuotojams reikiama paramą ir jų išklauso. Bet Lietuvoje tokios praktikos nėra ir darbuotojai su savo problemomis turi susitvarkyti patys. Šia tema diskutavo ir Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos nariai.

Laura Marchetti psichologinės sveikata ekspertė iš Italijos atkreipė dėmesį į tai, jog ne vien darbuotojai, kurie dirba iš namų patiria psichologinius išgyvenimus. Darbuotojai, kurie dirba su žmonėmis, kaip medikai ir pareigūnai taip pat patiria didelį stresą dėl esamos pandemijos ir rizikos apsikrėsti. Darbuotojų sveikata apima daug platesnį spektrą, bet reglamentai rūpinasi tik jų fizine sveikata. Todėl reikia pildyti teisės aktus ir įtraukti darbuotojų psichologinės sveikatos apibrėžimą.

Serbijos gydytojų ir vaistininkų profsąjungos lyderė Gorica Djokic pabrėžė, kad sveikatos skyriaus darbuotojai nebeturi asmeninio gyvenimo ir nuolat privalo dirbti. Tai sukelia sunkius išgyvenimus ir stresą, kas kenkia jų sveikatai. Europos Sąjungos teisės aktai neatsižvelgia į psichologinę paramą darbuotojams, todėl reikia imtis veiksmų tai pakeisti.

Dauguma žmonių nežino, kad profesinės sąjungos tarp jų ir LPS „Sandrauga“ yra pasirašiusi Nacionalinę Kolektyvinę sutartį. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, bei 2 papildomas mokamų kasmetinių atostogų dienas mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Darbdaviai turėtų pasirūpinti savo darbuotojų gerove ir juos informuoti apie papildomas atostogų dienas, kurios skirtos jų fizinei ir emociniai sveikatai gerinti.

Profesinėse sąjungose dirbantys teisininkai dažnai atlieka ir psichologų funkcijas. Jiems tenka išklausyti visų savo narių problemas ir kartai suteikti ne vien teisinę bet ir psichologinė pagalbą. Rocio Diaz Conde profsąjungų atstovė iš Ispanijos patvirtino, jog jie teikia psichologines konsultacijas savo nariams ir tai tikrai padedą gerinti jų sveikatą.

Tai verčia susimastyti ar nebūtų reikalingas psichologo etatas profesinėse sąjungose ir Lietuvoje. Vyriausybė galėtų finansuoti šią idėja nes ji tikrai yra aktuali ir Lietuvoje veikiančių profsąjungų nėra pernelyg daug. LPS „Sandraugai“ svarbu kad darbuotojai, žmonės kalbėtų, rašytų ir nebūtų tik pasyvūs stebėtojai. Tyla labai dažnai reiškia sutikimą.

Aut: Lukas Žižys

Darbo santykių komisijos posėdyje buvo aptartas esminis klausimas: kaip darbdaviai privalo atsiskaityti su savo darbuotojais. Darbo kodekso papildymas įtraukiant atsiskaitymą su darbuotojais pervedant darbo užmokestį į jų nurodytas sąskaitas sumažintų apgaulės ir šešėlinės ekonomikos riziką. Šiame posėdyje dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Ministerijos palaikoma pozicija, jog visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų darbo srities reikia nustatyti darbo užmokesčio pervedimą į nurodomas sąskaitas. Tačiau pradinis siūlymas, kurį pateikė LPS „Sandrauga“ buvo nustatyti privaloma atsiskaitymą su komandiruojamais darbuotojais, dėl kurių ir kyla daugiausiai darbo ginčų.

Net 9806 reikalavimai pareikšti, dėl netinkamo atsiskaitymo darbo ginčų komisijai praėjusiais metais, kas sudarė 75 % visų keliamų darbo ginčų. Darbuotojams yra sunku įrodyti, kad jiems nebuvo sumokėtas pilnas darbo užmokestis, nes darbdaviai lengvai gali manipuliuoti išrašydami kasos išlaidų orderius. Darbo ginčų komisija šio griežtos apskaitos dokumento tikrumo netiria, tam reikalingas ikiteisminis tyrimas.

Aurelija Maldutytė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija vadovė pateikė pasiūlymą, jog šią problemą galima lengvai išspręsti įvedus privalomą kasos orderio šaknelės išdavimą darbuotojui. Tai būtų konkretus įrodymas, jog darbdavys pilnai su juo atsiskaitė.

  LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė, jog atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais atlyginimą pervedant į jų nurodomas sąskaitas turi būti įtvirtintas darbo kodekse. Tai sumažintų riziką tiek darbuotojams tiek ir darbdaviams piktnaudžiauti savo teisėmis.

LPS konfederacija atstovė Evelina Šilinytė iš dalies pritaria grynųjų pinigų atsisakymui, bet tvirtos pozicijos šiuo klausimu neturi. Tokį neužtikrintą požiūrį dėl komandiruojamų darbuotojų LPS „Sandrauga“ vertina skeptiškai, nes ši organizacija gyvuoja ne tik iš savo narių mokesčių, tačiau pajamas gauna ir iš papildomos veiklos, kas prieštarauja ne pelno siekiančios organizacijos nuostatams.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas pareiškė nuomonę, jog nėra jokios informacijos kas yra šešėlinė ekonomika ir kaip ji turėtų būti mažinama. Buvo sukritikuota teisėkūros sistema, jog Vyriausybė priima svarbius sprendimus be jokių pasitarimų su socialiniais partneriais ir neatsižvelgia į kylančias administracines problemas. Reikia imtis kitų priemonių be Darbo kodekso keitimo. Tačiau jokių idėjų, kaip spręsti kylančias problemas nepasiūlė.

Gaila bet po šio susitikimo bendros vieningos nuomonės pasiekti nepavyko. Ministerijos atstovai padėkojo už dalyvavimą ir leido suprasti, kad galutinis sprendimas jau yra pasiektas ir bus perduotas į Trišalę Tarybą tolesniam svarstymui.

Aut: teisininkas Lukas Žižys

Šiandien įvyko Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Šio susitikimo metu daugiausiai dėmesio sulaukė integracijos bei pabėgėlių įtraukimo veiksmų planas ir Darbo kodekso teisinio reguliavimo stebėsenos praktika.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Jonas Gricius pristatymo metu pažymėjo, jog DK stebėsenos praktika atskleidė esminių problemų. Viena ryškiausių, dėl kurios vyksta daugiausiai darbo ginčų net 76 %, netinkamas atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais. Tai aktualiausia statybų, paslaugų bei logistikos/transporto sektoriuose.

Šiuos statistinius duomenis galima sumažinti Vyriausybei priėmus projektą, kuriuo DK 146 str. būtų papildytas 3 dalimi. Ši teisės norma reglamentuotų einamojo mėnesio komandiruojamiems darbuotojams atsiskaitymo skaidrumą. Darbdaviai su darbuotojais atsiskaitydami už atliktus darbus komandiruočių metu ir dienpinigius pervestų juos į darbuotojų nurodytas sąskaitas. Taip sumažėtų ir šešėlinė ekonomika, kuri buvo išskirta kaip kita aktuali problema.

LR seimo narys Algirdas Sysas akcentavo, kad prieš tai buvusi valdžia liberalizuojanti Darbo kodeksą, žadėjo sukurti net 85 tūkstančius naujų darbo vietų, tačiau šis siekis nėra pasiektas iki šiol. Esant pandemijos laikotarpiui toks siekis atrodo visiškai nepasiekiamas. Kur dabar to buvusio premjero atsakomybė pradingo kartu su žadamomis darbo vietomis?

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis posėdžio metu atkreipė dėmesį į suminės darbo laiko apskaitos problematiką. Darbdaviai laisvai piktnaudžiauja ir manipuliuoja savo darbuotojų darbo laiku. Jiems pavedama dirbti ilgas darbo valandas už kurias nėra tinkamai atsilyginama tą patį mėnesį, o dėl to kenčia jų pačių ne tik socialinė gerovė bet ir finansinė. Ilgų darbo valandų pasekoje nuolat jaučiamas nuovargis, kas įtakoja didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių darbe, didesnę profesinių ligų susirgimo tikimybę. Darbuotojams nebelieka laiko atsikvėpti ir pabūti su savo šeimos nariais ir artimaisiais.

Pabėgėlių integracija į darbo ir ekonomikos rinką yra geras siekis, tačiau darbdaviai tuo piktnaudžiauja, mokėdami žymiai mažesnius darbo užmokesčius.

Atvykusiais asmenimis iš užsienio visų darbo vietų, kaip svajoja kai kurie „verslininkai“ neužpildysime. Pats laikas gerbti savo darbuotojus ir mokėti jiems tinkamą darbo užmokestį. Faktas, kad per metus darbo ginčų komisijos priteisti darbuotojams išmokėti virš 9 milijonų eurų kalba pats už save.

Aut: teisininkas Lukas Žižys

Nors atėjo naujas metų laikas mes vis dar gyvename karantino sąlygomis. Tai silpnina mūsų fizinę, emocinę ir psichologinę sveikatą. Darbas iš namų tampa vis labiau varginantis, o kasdieninė rutina mažina mūsų produktyvumą. Norint pagerinti savo psichologinę būseną geriausiai yra kreiptis į specialistus. Tačiau psichologų paslaugos dažnai yra brangios ir ne kiekvienam darbuotojui prieinamos.

Skandinavijos šalyse yra nusistovėjusi praktika, kad kiekvienoje darbovietėje yra skirtas etatas psichologui. Darbuotojai gali laisvai kreiptis dėl juos kamuojamų problemų, kas padeda jiems geriau įsitraukti į atliekamas darbo funkcijas.

Dauguma žmonių nežino, kad LPS „Sandrauga“ bei kitos nacionaliniu lygmeniu veikiančios profsąjungos su Vyriausybę yra pasirašiusi 2021 m. Nacionalinę Kolektyvinę sutartį, kurioje reglamentuotos profsąjungos nariams 5 dienas sveikatinimosi dienos. Jos skirtos savo fizinei ir emocinei sveikatai gerinti.

Esama darbo sauga ir sveikata labiau orientuojasi i fizinę darbuotojų būklę, tačiau apie psichinę gerovė LR Darbo Kodeksas neužsimena. Dėl to atsiranda idėjų, bei pasiūlymų, kad reikia esamą kodeksą papildyti:

• Į DK inkorporuoti nuostatas, nustatančias darbdaviui pareigą pasirūpinti sveika darbuotojo psichologine būkle, o Valstybinei darbo inspekcijai užtikrinti siūlomo mechanizmo įgyvendinimo priežiūrą.
• Ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams užtikrinti galimybes konfidencialiomis sąlygomis pasinaudoti konsultacijomis su profesionaliai psichologinę pagalba teikiančiu asmeniu ar įstaiga, finansuojant pasaugą darbdavio lėšomis.
• Valstybės institucijoms ieškoti galimybių dalinai kompensuoti darbdavių kaštus, išleistus psichologinėms konsultacijoms.
• Jau dabar pradėti ruošti įmonių ir įstaigų organizacines kultūras tam, kad darbuotojai nebijotų kreiptis pagalbos, kai turi psichologinių sunkumų.

Šis klausimas buvo apsvarstytas LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje, bei Trišalėje taryboje socialinių partnerių diskusijoje. Taip pat jau šią savaitę įvyks Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos narių susitikimas, kurios narė yra LPS „Sandrauga“.

Susitikimo metu bus aptarta Europos šalių praktika susijusi su psichologinės pagalbos suteikimu darbuotojams, bei teikiami pasiūlymai, kaip šią problemą galima lengviau išspręsti nacionaliniu mastu.

Visą aktualią informaciją aptartą šio posėdžio metu mes pateiksime kitame LPS „Sandraugos“ straipsnyje.

Aut: teisininkas Lukas Žižys

Karantino sąlygoms švelnėjant ir pradedant veikti daugiau įstaigų, darbo rinkoje bus pajaučiamas atsigavimas. Todėl, skiepų klausimas kaip niekad aktuali tema darbuotojų tarpe. Žiniasklaidoje vis dažniau girdime valdžios prognozes, o ypač buvusios jėgos struktūrų atstovų, kad po karantino visi dirbantieji privalės pasiskiepyti ar nuolatos testuotis. Dėl to kyla nerimas ar pavyks išsaugoti darbo vietą darbuotojui atsisakius vykdyti keliamus kol kas neteisėtus reikalavimus. Europos Taryba yra pasisakius šiuo klausimu ir priėmus išvadą, kad niekas negali būti verčiamas prieš savo valią būti skiepijamas ir dėl to diskriminuojamas. Ar ši nuostata žinoma mūsų vyriausybės ir seimo nariams.

Vyriausybė svarsto įvesti naują sąvoką imuniteto pasas.  Ši žyma bus suteikta asmenims, kurie pasiskiepys nuo COVID-19 ar jau bus persirgę šią liga. Bet kokias pasekmes sukeltų toks statusas aiškių išvadų dar nėra. Tačiau galima daryti keletą pagrįstų prielaidų.

Visų pirmą manoma kad, žmonės su imuniteto paso žyma bus daug labiau patrauklesni darbo rinkoje, bei turės palankesnes socialines sąlygas. Esant sudėtingai ekonominiai situacijai daug darbuotojų neteko savo darbo vietų ar bijo jų netekti. Todėl toks imuniteto paso įvedimas bus akivaizdi diskriminacija užslėpta forma.

Darbo rinka tampa labai konkurencinga, nes kandidatų yra daug, o darbdavys turi didesnį pasirinkimą. Žmonės turintys imuniteto pasą atsiduria patogesnėje pozicijoje, nes jų rizika susirgti yra daug mažesnė. Tačiau ne visi sutinka su naujai ir taip greitai pagamintais skiepais. Dėl to ir kyla klausimas ar toks skirstymas nebus diskriminacinio pobūdžio atsisakiusių skiepytis atžvilgiu. Ar ši prievolė nekoreliuos su apsisprendimo laisve?

Vyriausybė priimdama šį sprendimą, turėtų geriau apsvarstyti, kokių priemonių reikia imtis norint užtikrinti darbo rinkos skaidrumą. Kad nekiltų nereikalingų klausimų darbuotojams ir kad žmonės, kurie nenori skiepytis nebūtų nustumiami į šoną bei liktų be darbo. Bet ši vyriausybė ignoruoja ne tik diskusijas su darbuotojų atstovais, bet net neskatina socialinio dialogo ir bendrų sprendimų priėmimo. Kai kurie seimo nariai mano, kad viską reikia spręsti tiesiog įsakymais arba nutarimais.

Lukas Žižys