Karantino sąlygoms švelnėjant ir pradedant veikti daugiau įstaigų, darbo rinkoje bus pajaučiamas atsigavimas. Todėl, skiepų klausimas kaip niekad aktuali tema darbuotojų tarpe. Žiniasklaidoje vis dažniau girdime valdžios prognozes, o ypač buvusios jėgos struktūrų atstovų, kad po karantino visi dirbantieji privalės pasiskiepyti ar nuolatos testuotis. Dėl to kyla nerimas ar pavyks išsaugoti darbo vietą darbuotojui atsisakius vykdyti keliamus kol kas neteisėtus reikalavimus. Europos Taryba yra pasisakius šiuo klausimu ir priėmus išvadą, kad niekas negali būti verčiamas prieš savo valią būti skiepijamas ir dėl to diskriminuojamas. Ar ši nuostata žinoma mūsų vyriausybės ir seimo nariams.

Vyriausybė svarsto įvesti naują sąvoką imuniteto pasas.  Ši žyma bus suteikta asmenims, kurie pasiskiepys nuo COVID-19 ar jau bus persirgę šią liga. Bet kokias pasekmes sukeltų toks statusas aiškių išvadų dar nėra. Tačiau galima daryti keletą pagrįstų prielaidų.

Visų pirmą manoma kad, žmonės su imuniteto paso žyma bus daug labiau patrauklesni darbo rinkoje, bei turės palankesnes socialines sąlygas. Esant sudėtingai ekonominiai situacijai daug darbuotojų neteko savo darbo vietų ar bijo jų netekti. Todėl toks imuniteto paso įvedimas bus akivaizdi diskriminacija užslėpta forma.

Darbo rinka tampa labai konkurencinga, nes kandidatų yra daug, o darbdavys turi didesnį pasirinkimą. Žmonės turintys imuniteto pasą atsiduria patogesnėje pozicijoje, nes jų rizika susirgti yra daug mažesnė. Tačiau ne visi sutinka su naujai ir taip greitai pagamintais skiepais. Dėl to ir kyla klausimas ar toks skirstymas nebus diskriminacinio pobūdžio atsisakiusių skiepytis atžvilgiu. Ar ši prievolė nekoreliuos su apsisprendimo laisve?

Vyriausybė priimdama šį sprendimą, turėtų geriau apsvarstyti, kokių priemonių reikia imtis norint užtikrinti darbo rinkos skaidrumą. Kad nekiltų nereikalingų klausimų darbuotojams ir kad žmonės, kurie nenori skiepytis nebūtų nustumiami į šoną bei liktų be darbo. Bet ši vyriausybė ignoruoja ne tik diskusijas su darbuotojų atstovais, bet net neskatina socialinio dialogo ir bendrų sprendimų priėmimo. Kai kurie seimo nariai mano, kad viską reikia spręsti tiesiog įsakymais arba nutarimais.

Lukas Žižys

Gyvenimas karantino laikotarpiu pakeitė mūsų kasdieninę rutiną. Turėjome išmokti dirbti ir bendrauti nuotoliniu būdu, kas dabar nebeatrodo taip neįprasta. Tačiau karantino sąlygos vis laisvėja ir iškylas klausimas ar nuotolinis darbas išliks ar viskas sugrįš prie ankstesnės padėties.

Šiandien įvyko Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos narių susitikimas. Šios organizacijos narė yra Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Susitikimo metu buvo aptarta tolimesnė nuotolinio darbo perspektyvos.

Skaitmeninimo ir darbo teisės ekspertė Birgit Wintermann iš Vokietijos atkreipė dėmesį į duomenų saugojimo problemą, kai yra dirbama iš namų. Tiek asmeninėms reikmės tiek darbui dažniausiai yra naudojamas tas pats kompiuteris. Tai gali privesti prie konfidencialios informacijos paviešinimo. Taip pat pažymėjo, kad nėra aiškiai išskirtas darbo ir poilsio laikas, kiek ir kada darbuotojai privalo dirbti būdami namuose.

CESI darbo inovacijų grupės pirmininkė Sara Rinaudo iš Ispanijos pabrėžė, kad yra reikalingas teisės aktų atnaujinimas, nuotolinio darbo aspektais. Būtina atkreipti dėmesį į darbuotojų psichinę ir emocinę būklę. Kas turėtų būti atsakingas už darbuotojų sveikatą ir saugumą dirbant mobiliai, bei sumokėti už mobiliojo darbo išlaidas? Ar gali būti taikomos darbuotojui, darbdaviui ar valstybei, mokesčių lengvatos.

Alex Agius Saliba Maltos Europarlamentaras išskyrė, kad yra reikalingas atsijungimo teisės nuo darbo įtraukimas į darbo kodeksą. Pandemijos laikotarpiu pastebima, kad 1 iš 3 darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdų. Be to išryškėjo darbdavių manipuliavimas darbuotojais ir apkrovimas pertekliniu darbu.

  LPS „Sandrauga“ gindama savo narių teises, jau yra iškėlusi ši klausimą ir vasario 12 dieną paviešino straipsnį šia tema. Sąvoka “atsijungti” darbo santykiuose yra ne darbo laiku nevykdyti tiesioginės ar netiesioginės su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis. Visi privalo turėti laisvą nuo darbo laiką skirtą poilsiui.

Karantinas atskleidė, kad darbas ne biure gali tikrai veikti ir duoti daug naudos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Bet tapo akivaizdu, kad reikia nustatyti taisykles, kad šis darbo pobūdis taptų teisingas, saugus, sveikatai nepavojingas ir teisiškai pagrįstas.

Galime tikėtis, kad mobilusis darbas iš namų išliks ir pasibaigus pandemijai, nes jis tikrai yra patrauklus daugumai darbuotojų. Tai paskatins bendrą skaitmeninę įmonių, bei darbo vietų pertvarką. Tačiau norint to pasiekti reikalingas kvalifikuotas darbdavių, Vyriausybės ir profsąjungų bendradarbiavimas.

Teisininkas Lukas Žižys

Rytoj bus minima knygnešio diena, kuri pažymi mūsų išskirtinės istorijos vingius. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Šiuolaikinėje visuomenėje, apie šią profesiją mažai susimastoma. Išpopuliarėjo elektroninė erdvė, todėl popierinių knygų skaitymas tampa privilegija. Netolimoje praeityje knyga žmogaus buvo vertinama, kaip geriausias draugas, kaip dvasinės prabangos standartas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai, kurie siekė išlaikyti savo tautiškumą šiam reikalavimui priešinosi visais įmanomais būdais. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, vėliau slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Tačiau mūsų tautiečiai priespaudai nepasidavė ir ėmėsi savų veiksmų. Lietuviškos knygos, laikraščiai ir lietuviškas žodis buvo leidžiami iš rankų į rankas. Lietuvai daugiausiai pasiaukojo spaudinių platintojai – knygnešiai – Jurgis Bielinis, Vincas Juška, Karolina Laurinavičiūtė, Ignas Bitaitis ir kiti lietuviško žodžio saugotojai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu Lietuvoje nukentėjo maždaug 1000 žmonių iš visų socialinių sluoksnių. Nors kelias ir buvo sunkus, tačiau spaudos draudimą didžiausiomis pastangomis pavyko panaikinti ir atgauti laisvę Lietuviškiems leidiniams.

Kovo 16 diena, kaip tik mini šių garbių žmonių nuopelnus Lietuvos švietimo ir tautiškumo išsaugojimui. Taigi atsitraukime nuo savo kompiuterių ekranų ir dieną praleiskime su gerbiamo ir mums patinkančio rašytojo knyga.

Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis protą. (Autorius E. Fagė)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

LPS „Sandrauga“ yra tarptautinės profesinių sąjungų organizacijos narė ir atstovauja Lietuvos darbuotojus Europiniu mastu.

Šią savaitę įvyko Europos profsąjungų susitikimas, kuriame buvo aptartas kovo 4 dieną Europos Komisijos priimtas veiksmų planas dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Šis planas skirtas Europos Sąjungos šalių adekvataus darbo ir socialinio sąžiningumo užtikrinimui.

Europos socialinių teisių ramsčio sistemoje išdėstyta 20 pagrindinių principų ir teisių, kuriais siekiama remti sąžiningą ir sklandų darbo rinkos veikimą. Jie suskirstyti į tris skyrius:

• lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti;
• tinkamos darbo sąlygos;
• socialinė apsauga ir įtrauktis.

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyti konkretūs veiksmai, kaip 20 ramsčio principų paversti tikrove. Šiems veiksmams įgyvendinti reikės bendrų valstybių narių ir ES pastangų ir aktyvaus socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo. Veiksmų plane nustatyti trys ES lygmens tikslai užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m. Šie tikslai yra:

• Įdarbinti 78 % asmenų, kurių amžius nuo 20 iki 64 metų
• Daugiau negu 60 % žmonių tobulėtų savo profesijos srityje
• Žmonių, kurie yra ties skurdo riba nuo 91 milijonų iki 75 milijonų sumažinimas.

Šių tikslų siekis užtikrintų darbo rinkos efektyvų atsigavima ir tolimesnį tobulėjimą. Tačiau iškyla problema, kuri buvo paminėta šiame susirinkime. Daugiau negu 70 % Europos Sąjungos narių gyventojų nėra apie šiuos punktus net girdėja. Kritikuojama per maža parama skiriama profsąjungų veiklai, bei jų neįtraukimas į svarbių darbo klausimų nagrinėjimą. Labai trūkstamas švietimo ir informacijos teikimas paprastiems darbuotojams.

Visos tarptautinės profesinės sąjungos vieningai pritarė, kad reikalingas informacijos tiekimas, ne tik anglų kalba, bet ir vertimai nacionalinėmis kalbomis, bei jos viešas paskelbimas. Taip būtų pasiektas daug geresnis žmonių švietimas, visų Europos Sąjungos narių darbo rinkos galimybių suvienodėjimas bei aktyvesnis ir glaudesnis ryšys su Europos Sąjungos teise.

Aut: Lukas Žižys

Brangieji,

Atėjo graži kovo 11-sios diena, kuri pažymi 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą – vieną iš svarbiausių Lietuvos istorijos datų. Tą dieną Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

Iš visų Europos šalių Lietuva išsiskiria savo istorija ir  ypač sunkiu keliu, kurį teko nueiti dėl savo laisvės. Šiam tikslui pasiekti prireikė visų Lietuvos žmonių susivienijimo ir pasiaukojimo. Pradedame užmiršti istoriją. Dabartinė visuomenė vis labiau tampa susiskaldžiusi, dėl greitų, nepasvertų ir paviršutiniškų sprendimų.

Žiniasklaidoje pasirodo prieštaringa informacija, kuri klaidina mūsų šalies piliečius. Prie to prisideda ir Vyriausybė, kurios narių nuomonės labai dažnai išsiskiria. Žmonėms darosi sunku atskirti, kas sako tiesą ir kokios žinios yra tikros, kurias derėtų palaikyti. Būtina pažymėti, kad šiai dienai socialinis dialogas tarp profsąjungų ir Vyriausybės yra  sumenkintas, o tai veda prie aklavietės bei tautos priešpriešos.

Graudu matyti, kaip buvęs premjeras, Europarlamentaras leidžia sau viešai įžeidinėti, menkinti Lietuvos valstybės vadovą. Tačiau jis pats, turėjęs sprendžiamąją galią vyriausybėje, kaip premjeras nieko nedarė, kad padėtis jo valdymo metu keistųsi.  Viešinami siauri, partiniai, destrukciniai siekiai nušalinti Prezidentą nuo valstybės valdymo tarptautiniu mastu. Didžiules pinigines sumas gaunantis Europarlamentaras atvirai tyčiojasi iš dirbančiųjų žmonių kasdienybės, negerbia net Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ pažymi ir gerbia Jo ekscelencijos Prezidento Gitano Nausėdos nuolatinį rūpestį žmonėmis ir socialinio dialogo skatinimu. Prezidento darbai žmonių gerovei,  Lietuvai yra akivaizdžiai matomi ir palaikomi dirbančiųjų ir jų atstovų.

„Nėra žmogaus, kuris nemylėtų laisvės, bet teisingasis reikalauja jos visiems, o neteisingasis – vien sau.“ (Autorius Karlas Liudvikas Biornė). Taip galima pasakyti apie susidariusios daugumos Seime  planus.

LPS „Sandrauga“ sveikindama nepriklausomybės atkūrimo dienos proga  linki stiprios sveikatos Jo Ekscelencijai LR Prezidentui, jo komandai  ir visiems Lietuvos žmonėms, jų šeimos nariams, bei artimiesiems. Linkime šioje sudėtingoje situacijoje sugebėti atskirti tikrąsias vertybes, puoselėti Lietuviškąsias tradicijas bei papročius,                                                                                                                gerbti šeimos institutą                                                                                                                  ir kartu stiprinti Mūsų Tėvynę.                                                                                                    Visi kartu išsaugokime Nepriklausomybę!

Nuoširdžiai Jūsų, Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinių sąjungų federacijos ,,Sandrauga” pirmininkas