Šiandien prasidėjo kolektyvinės derybos tarp profesinių sąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties sudarymo. Buvo išsakyta daug skirtingų nuomonių šio klausimu, bet bendras sprendimas dar nebuvo priimtas.
Siūloma sukurti naują šakos kolektyvinę sutartį, kuri būtų skirta konkrečiai sveikatos sektoriaus grupei. Tai – greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie išsiskiria iš kitų sveikatos sektoriaus profesijų, dėl savo specifiškų darbo funkcijų. Jiems tenka reaguoti į skubius žmonių iškvietimus ir susidurti su ekstremaliomis darbo sąlygomis. Todėl yra siūloma paruošti naują šakos kolektyvinę sutartį, kuri būtų taikoma tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (toliau – GMP).
Šis klausimas skaldo profesines sąjungas į dvi skirtingas. Viena, kuri pritaria tokios naujos sutarties sudarymui ir kita, kuri mano, kad tai būtų perteklinis sutarčių sudarymas sveikatos sektoriuje. Nors nacionalinė kolektyvinė sutartis siekia kad būtų sudaryta tik viena sutartis, tačiau darbo kodeksas nedraudžia turėti ir kelias šakos sutartis.
Taigi sprendimo priėmimas permetamas profesinėms sąjungoms. Ar jos susitars dėl naujos šakos kolektyvinės sutarties ar pasiliks prie senosios, netrukus išgirsime.
Kovo 8 dieną Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą. Jo metu buvo aptarti praėjusių metų įvykdyti darbai ir kokie uždaviniai bus keliami šiems metams. Iš išsikeltų 73 kriterijų pernai metams policijos pareigūnams pavyko įgyvendinti tik 60 kriterijų.
Kauno VPK viršininkas nurodė, jog praėjusiais metais nusikaltimų skaičius gan smarkiai sumažėjo lyginant su kitų metų statistika. Mažėjo gaunamų pranešimų skaičius, taip pat ir vykdomų nusikalstamų veiklų įvairovė. Vienintelė sritis, kuri išliko nepakitus yra elektroniniai sukčiavimai. Esant karantino laikotarpiui ir visiems likus namuose ne nuostabu, jog nusikalstamumo kreivė pradėjo mažėti. Tai yra vienas iš didesnių šio karantino pliusų.
Pandemijos metu dauguma veiklos buvo priversta vykdyti per nuotolį. Pareigūnai išmoko daug geriau bendrauti ir naudotis elektroninėmis susisiekimo priemonėmis. Tai pagreitino ir padidino išaiškinamų nusikaltimų skaičių.
Buvo pažymėta ir kolektyvinė šakos sutartis, kuri skatina geresnį bendradarbiavimą, tarp pareigūnų ir profesinių sąjungų. Tačiau jos pilnam įgyvendinimui dar reikia skirti gana daug dėmesio.
Derėtų pabrėžti, jog kai kuriais atvejais yra pradedama tapatinti privalomąsias darbo funkcijas su pasiekimais ar laimėjimais. Pareigūnų darbas yra užtikrinti, kad nebūtų vykdoma nusikalstama veika ir kad menkų nusikaltimų išaiškinimas nėra vertais premijos skyrimo. Tai yra tiesiog darbas, o ne laimėjimas.
Kauno VPK keliami uždaviniai 2021 metams:
Užtikrinti skaidrų ir greitesnį nusikalstamų veikų ištyrimą.
Sumažinti vagysčių, bei sukčiavimų skaičių įvedant naujas prevencijos priemones.
Šešėlinės ekonomikos mažinimas, bei skatinimas žmones dirbti teisėtai.
Greitesnis bei operatyvesnis reagavimas į gaunamus pranešimus.
Eismo kultūros gerinimas.
Darbo kokybės gerinimas policijos srityje.
Be šių priemonių žadama įteisinti ir internetinių komentarų tikrinimą, kurį vykdys pareigūnai. Kaip tas atsilieps žodžio laisvei, laisvai kritikai, jokių tyrimų nėra atlikta.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis iškėlė klausimą dėl naujos darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo. Tačiau į tai nebuvo pateikto konkretaus atsakymo, nes KAVPK viršininko manymu yra labai daug likę darbo ties šakos sutarties įgyvendinimu.
Tenka apgailestauti, kad vadovai nėra įsigilinę kam reikalinga darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis.
Nuotolinis susitikimas įvyko, pranešimas įdomus ir vaizdingas.
Artėjant nuostabiai pavasario šventei Moters dienai, prisiminkime šios dienos prasmę ir esmę. Deja, ypač šiuo metu į valstybėje ir pasaulyje 5 minimas dienas žiūrima labai kontraversiškai. Svarbesnė reikšmė suteikiama iš Vakarų nukopijuotoms šventėms, kurios nei su Lietuvos istorija, nei su jos dvasia, tradicijomis neturi nieko bendra. Nestebina jau ir tai, kad net ministrų pareigas ,,iššokę“ politikai naikina šalyje nusistovėjusias tradicijas, papročius, kaip alternatyva pateikdami ,,tikrąjį asmens pasirinkimą“
Beje, Kovo 8-oji pradėta minėti pasaulyje 1911 metais, tarptautinio darbuotojų judėjimo lyderės Laros Cetkin siūlymu po to, kaip 1857 m. Niujorke moterys surengė demonstraciją dėl per mažų atlyginimų lyginant su vyrais. Gyvenimas iš esmės pasikeitė sutikus savo būsimą meilę, rusų emigrantą Osip Zetkini.
Taip susikūrė moterų judėjimas, kuris XX a. pasiekė ir Lietuvą. Šia data siekta atkreipti dėmesį į buvusią didžiulę moterų diskriminaciją visuomenėje ir darbo rinkoje.
1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi moterims suteikusi balsavimo teisę. Lietuvoje moterys teisę balsuoti gavo prieš šimtą metų – 1918-aisiais. Dėl lygiateisiškumo lyčių atžvilgiu didelį indėlį įdėjo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė, 1905-aisiais susibūrusios į Lietuvos moterų susivienijimą savo teisėms ginti. Kas kaip bedėstytų, tačiau buvusioje TSRS Lietuvoje moteris turėjo daugiau privilegijų nei teisių. Tuo metu net vairuojanti moteris buvo fenomenas, o vieniša ir netekėjusi – buvo laikoma žemesnio socialinio statuso. Tuo metu retai moteriai pasisekdavo užimti aukštas pareigas, nes pagal primestus standartus jos pareiga buvo rūpintis šeima ir namais.
Tačiau grįžkime prie Kovo 8-osios. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę turbūt jokia kita šventė nepatyrė tiek permainų, kiek jų patyrė Kovo 8-oji. Aukščiausioji Taryba 1990 spalio 25 dieną „panaikino“ Kovo 8-ąją. 1994 metų vasarį Seimas priėmė nutarimą Kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną – oficialiai paskelbti atmintina diena. Po trejų metų į valdžią atėję konservatoriai vėl „atšaukė“ Kovo 8-ąją. Tačiau 2002 m. ši data galiausiai buvo įtraukta į atmintinų Lietuvos dienų sąrašą ir jame yra iki šiol.
LPS „Sandrauga“ administracija sveikina visas moteris su tarptautine moters diena!
„Visatos paslaptį tu įsčiose nešioji, gyvybę dulkei tu suteiki; Karai tik tau vienai nuolankūs, ir tik tavo grožis kursto juos; Tu paslaptis, rožių aromato, gėlių nektaro ir saldumo prisotinta; Būk, gyvuok, tik neišnyk; Nes be tavęs, nuostabioji, išnyks paslaptis, ramybė, išmintis.“ (Autorius nežinomas)
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinėmis sąjungomis aptarė geresnės darbuotojų apsaugos po karantino poreikį. Kaip nurodė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tam, kokios priemonės bus taikomos pasibaigus karantinui, svarbu ruoštis jau dabar. Profesinės sąjungos savo ruožtu tvirtina pasigendančios konkrečių priemonių.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta spaudos konferencijoje po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais pabrėžė, kad svarbu ne tik taikyti taiklesnes priemones, bet jau dabar numatyti priemones, kurios bus taikomos karantinui pasibaigus.
„Turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, kaip atrodys ekonomika po karantino, nes net ir sudarius galimybę veikti verslams, tikrai nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių. Kalbant apie galimus sprendimus, buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. (…) Labai svarbu atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausias grupes“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Jo teigimu, dėmesys turėtų būti atkreiptas į jaunimą, senjorus, neįgaliuosius. Taip pat jis nurodė, kad prezidentas teikia iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį, suteikiant jiems geresnes socialines garantijas.
Simonas Krėpšta / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Anot S. Krėpštos, taip pat buvo kalbėta, kaip paspartinti darbo vietų kūrimą. Kalbėdamas apie atsigavimo fondą, iš kurio Lietuvai bus skiriami ir finansiniai resursai, S. Krėpšta nurodė, kad bene svarbiausia, jog būtų kuriamos darbo vietos, nepamirštant ir prioritetinių tikslų, susijusių su žaliuoju kursu ir kitais ES prioritetais.
Prezidentas siūlo ir iniciatyva, kuria būtų siekiama paskatinti daug darbuotojų įdarbinančias, darbo vietas kuriančias įmones.
Jo teigimu, taip pat svarbu turėti priemonių, kurios užtikrintų ekonomikos atsigavimą ir pagerintų situaciją po karantino. „Jos turbūt būtų kitokio dizaino, kitokio pobūdžio“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Paklaustas apie tai, kaip vertina prielaidą, kad bedarbių skaičius Lietuvoje smarkiai galėjo išaugti dėl darbo paieškos išmokos, S. Krėpšta sutiko, kad netikslumų statistikoje gali būti.
Užimtumo tarnyba / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Taip, yra tam tikro galbūt triukšmo kai kuriuose rodikliuose, tačiau yra kitas nedarbo rodiklis, skaičiuojamas Statistikos departamento (…), kuris taip pat rodo suprastėjusią situaciją“, – sakė S. Krėpšta.
Jis pridūrė, kad pasibaigus karantinui atsigavimas gali būti ne toks spartus, todėl reikalingos ir papildomos priemonės.
„Į tą situaciją prieš karantiną, nesiimdami papildomų priemonių, grįšime tik per kelerius metus“, – patikino S. Krėpšta.
Pavasaris Vilniuje / E. Blaževič/LRT nuotr.
I. Ruginienė: susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kai kurios taikomos priemonės ar kaip tik jų stoka kelia nerimą.
„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų – Europos atsigavimo priemonių planas, kurį, norime ar nenorime, turėsime pateikti balandžio pabaigoje. Čia jaučiame nerimastingą žinutę, kad nesame to plano matę“ – atkreipė dėmesį I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad labai svarbu žinoti, kokios lėšos priemonėms numatytos ir kokios bus pačios priemonės.
Inga Ruginienė / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Bendro vaizdo nematome, laikas senka. Susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi“, – sakė I. Ruginienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad per pandemiją bene labiausiai nukentėjo moterys, tačiau, tikino I. Ruginienė, Vyriausybės priemonių plane joms numatytų priemonių nėra. „Manau, kad pats laikas susiimti ir atkreipti dėmesį“, – teigė I. Ruginienė.
Jos vertinimu, taip pat turėtų būti taikomos pagalbos priemonėms tiems žmonėms, kurie nedarbo draudimo išmokos negalėjo gauti, nes nespėjo sukaupti reikiamo stažo.
Pavasaris Vilniuje / E. Blaževič/LRT nuotr.
I. Ruginienė taip pat akcentavo, kad svarbu numatyti besitęsiančias priemones, kurios būtų taikomos pasibaigus karantinui. Jos siūlymu, derėtų įtvirtinti daugiau saugiklių, kurie užtikrintų, pavyzdžiui, darbo vietų išsaugojimą. Taip pat, anot I. Ruginienės, derėtų didesnį dėmesį skirti ir darbuotojų testavimui.
K. Juknis: stereotipai neturėtų būti pagrindas nesikalbėti
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.
„Pastebėjome tokią paprastą smulkmeną, kad net Vyriausybės programoje nėra nė vieno žodžio, kuris vadintųsi „profesine sąjunga“. Tai toks savotiškas neigimas. Kažkokie stereotipai neturėtų būti pagrindas nesikalbėti“, – sakė K. Juknis.
Kęstutis Juknis / BNS nuotr.
Jo teigimu, taip pat turėtų būti sustiprintas ir Trišalės tarybos darbas. K. Juknis atkreipė dėmesį ir į piktnaudžiavimą, taikant suminę darbo laiko apskaitą.
K. Krupavičienė atkreipė dėmesį į dvi sritis
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu ypač reikalinga pagalba tiems sektoriams, kurie dar šiandien dirba.
Kaip pavyzdį ji pateikė paukštininkystės sektorių, kuris patiria konkurenciją dėl į Lietuvą įvežamos Lenkiškos paukštienos.
Kristina Krupavičienė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„Mūsų Vyriausybė nepakankamai skiria dėmesio šiam sektoriui ir šiandien šis sektorius negali konkuruoti“, – tvirtino K. Krupavičienė.
Kaip antrą svarbų aspektą K. Krupavičienė nurodė aktyviąsias rinkos priemones: „Šiandien rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir gali pusę metų gauti rėmimą moterys virš 55 metų. Tačiau tarpas, pavyzdžiui, 40, 45 – jeigu šios moterys nori grįžti į darbo rinką, jos negauna jokios paramos. Tai reikėtų aktyvias darbo rinkos priemones plėtoti.“
Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu peržiūrėti nedarbo draudimą.
Tokiais Jo ekscelencija Lietuvos Prezidento žodžiais prasidėjo susitikimas su trijų profsąjungų atstovais, kuriame buvo aptarta aktualiausios problemos šiame sunkiame laikotarpyje. Pagrindiniai aspektai buvo darbuotojų apsaugos poreikis laikotarpiu po karantino, idėjos dėl geresnės darbuotojų gerovės, bei kitos šiuo metu šalyje vykstančios aktualijos.
Krizės mažinimui skiriamos nedarbo draudimo išmokos, bei skatinamas darbdavių suinteresuotumas naujų darbo vietų sukūrimui. Be to, skiriamos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios didina darbuotojų atlyginimus. Prezidentas pabrėžė, kad svarbiausias yra žmogus ir visas dėmesys turi būti skiriamas jo gyvenimo kokybei užtikrinti.
Svarbiausi klausimai socialiniais aspektais buvo keliami dėl žmonių, kuriems yra virš 50 ir daugiau metų, negalėjimo susirasti darbo. Taip pat atkreiptas dėmesys į jaunus žmones, kuriems įsidarbinti į perspektyvią darbo vietą yra labai sudėtinga. Paliestos nedarbo išmokos, kurios šiuo metu yra skiriamos ne visiems asmenims.
Per pandemiją nukentėjo daug moterų, kurios prarado darbo vietas ar liko be mokamo atlyginimo. Darbo klausimams susijusiems su vaikų priežiūra, kuomet moterims dėl karantino tenka likti namuose ir juos prižiūrėti, trūksta struktūrizavimo.
Lietuvos Vyriausybė vis dar delsia pateikti savo ekonomikos gerinimo priemones Europos komisijai. Beveik visos valstybės narės jau yra pateikusios savo idėjas, bet Lietuva yra viena iš šalių, kuri kažko lūkuriuoja. Taip pat naujai priimtas LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuris yra kritikuojamas dėl savo neapibrėžtumo, turi būti tikslinamas.
Turbūt pats aktualiausias klausimas yra vis dar besitęsiantis karantinas. Nėra jokių suplanuotų po karantininių priemonių, kurios užtikrintų darbuotojų ir darbdavių geresnę ekonominę padėtį. Tam reikalingas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris palengvintų sugrįžimą į darbo vietas.
Kylančios problemos susijusios su testavimo ir vakcinavimo klausimais. Nėra nustatytų jokių gairių, todėl darbuotojai ir darbdaviai jaučiasi palikti nežinioje kaip reikės elgtis toliau.
Europos komisija pasisako, kad Lietuvoje skiriamos paramos ekonomikai kelti yra per mažos. Vyriausybės siekis didinti mokesčius esamos problemos tikrai neišspręs. Reikia gaunamus pinigus protingai investuoti, kad atsirastų naujų darbo vietų ir žmonės neliktų be nieko, nes tada jų vienintelis pasirinkimas liktų emigracija iš Lietuvos.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipė dėmesį į šias problemas:
Suminės darbo apskaitos nepalankumas darbuotojams
LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatos, kurios apsunkina jaunų šeimų finansinę padėtį imant paskolą ir perkant plotą būsto statybai
Vyriausybės vengimas bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis
Individualią veiklą vykdančių žmonių teisių neužtikrinimas
Artėjant karantino pabaigai, dėl per mažos darbo rinkos skirtingų sluoksnių žmonėms, emigracijos kilimo grėsmė
Per didelės galios suteikimas darbo inspekcijai, kurios sprendimai dėl darbuotojų atleidimo yra prilyginamas teismo funkcijoms.
Dėl komandiruojamų darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojo nurodytą sąskaitą.
Matome, kad problemų mūsų šalyje tikrai yra daug ir jas reikia spręsti kaip įmanoma greičiau. Vyriausybė neatsižvelgia į paprastus darbuotojus, kuriems tikrai yra reikalinga parama ir aiškios informacijos suteikimas. Tačiau šis susitikimas su LR Prezidentu teikia vilčių, jog bus skiriama daugiau pastangų paprastų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai taisyti šiuo ypatingu laikotarpiu.
naują šakos kolektyvinę sutartį, kuri būtų skirta konkrečiai sveikatos sektoriaus grupei. Tai – greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie išsiskiria iš kitų sveikatos sektoriaus profesijų, dėl savo specifiškų darbo funkcijų. Jiems tenka reaguoti į skubius žmonių iškvietimus ir susidurti su ekstremaliomis darbo sąlygomis. Todėl yra siūloma paruošti naują šakos kolektyvinę sutartį, kuri būtų taikoma tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (toliau – GMP).
ndija tapo pirmąja šalimi moterims suteikusi balsavimo teisę. Lietuvoje moterys teisę balsuoti gavo prieš šimtą metų – 1918-aisiais. Dėl lygiateisiškumo lyčių atžvilgiu didelį indėlį įdėjo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė, 1905-aisiais susibūrusios į Lietuvos moterų susivienijimą savo teisėms ginti. Kas kaip bedėstytų, tačiau buvusioje TSRS Lietuvoje moteris turėjo daugiau privilegijų nei teisių. Tuo metu net vairuojanti moteris buvo fenomenas, o vieniša ir netekėjusi – buvo laikoma žemesnio socialinio statuso. Tuo metu retai moteriai pasisekdavo užimti aukštas pareigas, nes pagal primestus standartus jos pareiga buvo rūpintis šeima ir namais.
a pasisako, kad Lietuvoje skiriamos paramos ekonomikai kelti yra per mažos. Vyriausybės siekis didinti mokesčius esamos problemos tikrai neišspręs. Reikia gaunamus pinigus protingai investuoti, kad atsirastų naujų darbo vietų ir žmonės neliktų be nieko, nes tada jų vienintelis pasirinkimas liktų emigracija iš Lietuvos.