Prieš kelias savaites dalinomės patirtimi apie tolimųjų reisų vairuotojų patiriamas problemas. Tema yra plati ir itin aktuali turint omenyje tai kokią didelę dalį Lietuvoje užima transporto sektorius. Stebėdami spartų narių, dirbančių tolimųjų reisų vairuotojais, augimą LPS „Sandrauga“, manome, kad vertėtų pateikti ketelą patarimų kaip vairuotojams nelikti apgautiems ir išvengti bylinėjimosi proceso.

Atlyginimų mokėjimas grynaisiais pinigais.

Nors gyvenamie XXI a. ir grynieji pinigai vis labiau stumiami iš apyvartos, vežėjų bendrovės vis dar linkusios išmokėti atlyginimus ir kitas išmokas grynaisiais pinigais. Valstybei sumokėtų mokesčių klausimą galime palikti Mokesčių Inspekcijai. Vis dėlto darbuotojams svarbu žinoti, kad patvirtinti pinigų gavimą parašu galima tik gavus pinigus. Nors pasitikėjimas yra svarbu, tačiau išgirdus darbdavio prašymą „pasirašyk, o pinigus atnešiu rytoj“ reikėtų tiesiog mandagiai pranešti, kad parašą padėti taip pat galėsite rytoj. Taip pat svarbu žinoti, kad atlyginimą gavus į banko sąskaitą, jokių papildomų dokumentų pasirašinėti nereikia.

Kitokio nei sutartyje nurodyto atlyginimo mokėjimas.

Atrodytų kaip tai gali nutikti, tačiau pasitaiko ir taip, kad darbdaviai realiai moka didesnį, nei sutartyje nurodytą atlyginimą. Žodinių susitarimų gali būti įvairių: mokėjimas už nuvažiuotą kilometrą, už reisą, už parą ir t. t. Nors visa tai atrodo neblogai, tačiau pasibaigus darbdavio geranoriškumui ar tiesiog nusprendus darbuotoją iškrapštyti iš darbo, darbdavys ištraukia sutartį, kurioje nurodytas minimalus atlyginimas ir apie papildomus susitarimus girdėti nebenori. Dažnu atveju ištraukiamas lemiamas koziris pareiškiant „Kur Jūsų įrodymai?“. Praktikoje tokius susitarimus įrodyti galima, tačiau tikimybė nevisuomet būna didelė, todėl primygtinai rekomenduojame visus susitarimus su darbdaviu išdėstyti rašytine forma. Jei to padaryti nepavyksta, būtina sukaupti kuo daugiau įvairių įrodymų, patvirtinančių esamus susitarimus.

Išskaičiavimas už žalas ir kurą.

Dardbaviai neretai piktnaudžiauja darbo kodekso suteikta privilegija, be atskiro darbo ginčų komisijos sprendimo iš darbuotojų atlyginimų išskaičiuoti tikras ar tariamas žalas, jei žalos suma neviršija vieno mėnesio darbo užmokesčio. Vertėtų nepamiršti, kad tai nepašalina darbdavio pareigos įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl darbuotojo kaltės. Jeigu žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės, veiksmų būtina imtis nedelsiant. Svarbu paprašyti darbdavio paaiškinti kodėl Jūsų atlyginimas buvo „apkarpytas“, kokiais įrodymais žala grindžiama. Taip pat būtina teisėtais būdais rinkti savo įrodymus, patvirtinančios, kad žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės. Tinka beveik viskas: nuotraukos, garso įrašai, dokumentai, liudytojų parodymai… Savalaikis ir tinkamas reagavimas į darbdavio savivalę smarkiai padidina šansus laimėti ginčijant tokius išskaitymus Darbo ginčų komisijoje ar teisme. Savo nariams visada rekomenduojame kreiptis į mus , Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“.

Pasidalinkite dėl kokių neišvardintų priežasčių į ginčus su darbdaviu patenkate Jūs arba užduokite rūpimus klausimus facebook komentaruose bei [email protected]. Kvalifkuoti teisininkai suras visų kylančių konfliktų ar problemų sprendimo būdą.

Aut: Petras Kurmelis

LPS „Sandrauga“ veikloje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet nariai prašo dėl jiems iškilusių problemų kreiptis tiesiai į teismą. Pirmiausia pabrėžiame, kad daugumą problemų siūlome spręsti derybų būdu. Tai yra kur kas pigesnis, efektyvesnis ir greitesnis būdas. Derėtis su darbdaviais gali darbuotojas ar profesinių sąjungų atstovai. Tačiau, jei derybos susiklosto nesėkmingai, tuomet kreipiamasi į darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantį organą. Jau kelis metus, norint išspręsti darbo ginčą, pirmiausia privaloma kreiptis į darbo ginčų komisiją, apie kurios skirtumus nuo teismo šiandien ir papasakosime.

Ko gero ryškiausias Darbo ginčų komisijos ir teismo skirtumas – Darbo ginčų komisijoje bylos yra nagrinėjamos nemokamai. Be to, Komisijai priėmus sprendimą, nebūtina atlyginti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai itin svarbu, kadangi darbuotojai, kurių teisės yra pažeidžiamos, jas gali ginti nebijodami, jog teks apmokėti astronominio dydžio sąskaitą už darbdavio pasisamdytą brangų advokatą.

Taip pat ganėtinai įdomus Darbo ginčų komisijų aspektas – Komisijos nariai. Komisiją sudaro vienas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis Valstybinės Darbo Inspekcijos darbuotojas ir po vieną darbuotojų ir darbdavių atstovą. Taip siekiama, kad byla būtų nagrinėjama ne vienasmeniškai ir būtų tinkamai atstovaujami abiejų šalių interesai. Kadangi profesinės sąjungos turi teisę skirti atstovus, darbo ginčus Komisijoje nagrinėja ir LPS „Sandrauga“ teisininkai.

Nesutinkant su Komisijos sprendimu galima kreiptis į teismą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad procesas teisme tampa žymiai brangesnis ir ilgesnis. Kaip jau minėta, netenkinus ieškinio, gali tekti atlyginti kitos pusės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Svarbu pastebėti, kad Komisijos, nagrinėjančios konkrečią bylą, pirmininkas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, be to nemažai darbo bylų būna nesudėtingos, todėl teismuose iš esmės pakeičiama tik dalis Komisijų priimtų sprendimų. Darbo ginčų nagrinėjimo tvarka yra detaliai išdėstyta LR Darbo kodekso II – ame skyriuje.

Aut: Petras Kurmelis

Apie darbo santykiuose trūkstamą teisingumą, sąžiningumą ir skaidrumą, jau ne kartą esame girdėję ir su tuo susidūrę.  Šiuo metu ypač dažnai pasitaikantis klausimas dėl išmokėtų, arba neišmokėtų atlyginimų, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Tai ypač apima transporto, statybos sektorius, kuriuose be darbo užmokesčio taip pat mokami dienpinigiai kurie dažnu atveju tampa manipuliacijos objektu. Tuomet kyla painiava, kokius pinigus gauna darbuotojas ir ar už jo darbą pilnai atlyginama. Dažnai pasitaiko, kad į darbuotojo nurodytą sąskaitą pinigai pervedami dalimis, ne visi,  žadant likusius sumokėti grynais pinigais, pasirašius kasos pajamų orderį. Taip žmogus negauna žadėto atlygio ir yra apgaunamas, darbdaviui pasinaudojus tuo metu esama situacija (nuovargiu po reiso, amžiumi, prastesne sveikata, išsiblaškymu).

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat ir į LR Prezidentą dėl darbuotojų kurie per einamąjį mėnesį buvo komandiruojami išmokamų pinigų perdavimo. Tačiau nesulaukę įstatymų pataisų, pateikė  LR Trišalės Tarybos svarstymui projektą, dėl LR DK 146 straipsnio papildymo 3 dalimi. Šio įstatymo papildymas numato darbuotojų kurie per einamąjį mėnesį buvo komandiruojami į užsienį, darbo užmokesčio, dienpinigių bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo būdo reglamentavimą.

Siūloma, darbuotojams kurie per paskutinį einamąjį mėnesį buvo komandiruoti į užsienį, atlyginimus, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas išmokėti tik pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą.  Ši įstatymų pataisa,  ne tik palengvins pinigų perdavimą, ir darbdavys negalės laviruoti tarp žodžių žaismo „pasirašyk orderį, tada sumokėsiu pinigus“, tačiau tai padės ir iškilus darbo ginčui, įrodinėjant pinigų gavimo faktą. Tai teigiamai atsilieps ir mokesčių mokėjimo už darbuotojus reguliavimui, bei šešėlinės ekonomikos mažinimui.

Prašome transporto, statybos ir kitų sektorių darbuotojus teikti pasiūlymas ir pastebėjimus į mūsų el. paštą ([email protected]) ir facebook komentaruose.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Lietuvoje vis labiau Vyriausybė nusišalina nuo darbdavių kontrolės, kalbant apie atlyginimus ir darbo sąlygas. Šalyje nustatomas minimalus darbo užmokestis yra tik viena iš dviejų pusių, kuri kontroliuojama įstatymų. MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (LR DK 141 straipsnio 2 dalis).

Tačiau tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo iškyla labai plona riba kalbant apie darbo užmokestį. Šiuo metu galiojantys įstatymai reglamentuoja atlygį už nekvalifikuotą darbą kuris negali būti mažesnis nei 642 Eur/mėn. (Bruto), tačiau nėra reglamentuojamas minimalus darbo užmokestis už kvalifikuotą darbą. Deja, visų profesijų atstovai LR Darbo Kodekse yra sumaišomi į vieną katilą. Žmogaus su aukštuoju išsilavinimu ir didele patirtimi pragyvenimo lygis atsiduria darbdavio valioje. Jis darbuotojui gali mokėti ir 650 Eur/mėn., t. y. keliais eurais daugiau nei minimali alga.

Nesvarbu ar gydytojas, policininkas ar sekretorius, nors ir atsakomybės lygis skiriasi tačiau atlygis už tai ne. Šios spragos pridengiamos premijų sistema, tačiau tai nepastovu ir darbuotojas nesijaučia saugus dėl savo kintančių pajamų. Kaip manote jūs ar rizikos bei atsakomybės laipsnis darbe turi įtakoti atlyginimą ir kokia sistema turėtų būti pritaikyti tai kontroliuoti?

Britai turi posakį: „Nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigų daiktą“. Nepamirškime, kad darbdavys iš esmės perka darbuotojo paslaugas, o visi puikiai žinome, kad pigios paslaugos dažniausiai nebūna kokybiškos. Tad kaipgi galime tikėtis kokybiško pareigūnų, medikų, ugniagesių ir kitų valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų žmonėms mokėdami jiems šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą arba kai šių profesijų žmonės gauna mažiau nei Lietuvos Respublikoje yra vidutinis užmokestis?

Šiuo atveju guodžia tik tai, kad didžioji dalis šių žmonių dirba iš pašaukimo ir savo pareigas atlieka suprasdami jų svarbą ir per daug negalvodami apie atlyginimą. Tačiau galbūt jau užteks taupyti pinigus žmonių geranoriškumo ir pilietiškumo sąskaita ir pagaliau deramai jų darbą įvertinti. Profsąjungos visada pasiruošusios padėti ir padeda, tačiau reikia išdrįsti kalbėti ir veikti kartu…

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Ilgai eitas kelias iki kolektyvinės sutarties AB „Kelių priežiūra“ pasirašymo ir jau ne kartą viešumoje nagrinėjama ir aptariama AB “ Kelių priežiūra“ darbininkų tragiška padėtis. Šioje įmonėje įprasta, jog darbdavys laviruoja tarp įstatymų sąvokų ir vis dar menkina darbuotojus pasinaudodamas esminėmis įstatymų spragomis. Nors minimos įmonės darbuotojai ir taip kone kasdien pluša itin sunkiomis, kartais net antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau bendrovės vadovybė, pasitarusi su trupinių nuo valdžios stalo besitikinčiomis, save  profesinėmis sąjungomis vadinančiomis organizacijomis, nusprendė dar labiau pasityčioti iš dirbančiųjų.

Šiai dienai prieita prie tokios situacijos, jog kolektyvinės sutarties projektas vėl neproporcingai naudingesnis darbdaviui, o apgaule pateikiant darbuotojams ne visą kolektyvinės sutarties projektą, o tik SANTRAUKĄ kuri kaip miražas pateikia tik vieną šio dokumento pusę „Kelių priežiūra“ darbininkai verčiami ją pasirašyti t. y. užsimauti kilpą ant kaklo darbo santykiuose ir leisti toliau būti įžūliai išnaudojamiems. LPS ,,Sandrauga“ nariai, dirbantys  AB ,,Kelių priežiūra“ klausia ne tik mūsų bet ir LR susisiekimo Ministro – kodėl generaliniam direktoriui leidžiama taip neteisingai elgtis su žmonėmis?

Pažymėtina, kad šią kolektyvinę sutartį savo parašais patvirtino Marijampolės, vakarų regiono darbuotojų ir „Solidarumas“ profsąjungų atstovai. Lietuvoje, kaip ir visur yra visokių „darbuotojų atstovų“– vienos gina darbuotojų interesus, o kitos – paklusniosios ir vienareikšmiškai atsidavusios darbdaviui.

Dėl esamos situacijos ir sveikam protui prieštaraujančių nuostatų nurodytų VĮ ,,Kelių priežiūra“, LPS ,,Sandrauga“ jau anksčiau kreipėsi dėl destruktyvaus socialinio dialogo su įvairiomis bendrovėmis, tačiau nei viena valstybinė institucija, kuriai priklauso prižiūrėti įstatymų laikymąsi, nerodo jokios iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją. Juk nenormalu, kad imperatyvių darbo kodekso nuostatų reikšmę reikia įrodinėti darbdaviams arba valstybinių institucijų vadovams, bendrovių valdybų nariams.  Po nedidelių korekcijų, bendrovė  vis tiek į  kolektyvinės sutarties projektą įrašė tokias nuostatas, kurios dar labiau leis išnaudoti darbininkus, verčiant juos dirbti viršvalandinį darbą. Paprastas pavyzdys:  jei Darbo kodeksas leidžia maksimalią viršvalandžių trukmę iki 180 valandų per metus, tai Generalinis direktorius su DARBDAVIAMS ATSTOVAUJANČIŲ ,,profsąjungų“ veikėjais nusprendė, kad darbuotojai dirbs 260 valandų viršvalandžių per metus!!! O viršvalandinį darbą darbininkai dirbs ne taip , kaip nustato Darbo kodeksas, bet ,,esant gamybiniam būtinumui“!. Tai apgailėtinai bjaurus laviravimas tarp sąvokų. Susisiekimo ministerijos vadovai turėtų paaiškinti  AB ,,Kelių priežiūros“ vadovui, kad profsąjungų pagrindinė misija – ginti ir atstovauti dirbančiuosius, o ne rinkti informaciją iš dirbančiųjų ir ją perdavinėti darbdaviui.

Taip pat šioje sutartyje profsąjungų atstovai įsipareigoja ,,laiku informuoti darbdavį apie sužinotą informaciją iš darbuotojų“.  Tai akivaizdus profesinės sąjungos idėjos ir principinių nuostatų menkinimas. Šiuo punktu šiurkščiai nusižengiama Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo  3str. kuriame nurodoma, jog draudžiama darbdaviams, asmenims kištis į profsąjungų veiklą. Taip siekiama, jog darbuotojai neturėtų jokio atramos taško ir būtų mėtomi pagal darbdavio norus, negalėdami apginti savo teisių.

Visi argumentai dėl galimo nelaimingų atsitikimų padidėjimo, neigiamos įtakos sveikatai, šeimyniniam gyvenimui bei bendrovės veiklai Susisiekimo Ministerijos – nepasiekė, nors turėjo pasiekti.

LPS ,,Sandrauga“ mano, kad tokiu Lietuvai sunkiu metu naudotis proga ir  bet kokia kaina siekti pelno, bei dar labiau skurdinti darbininkus tiesiog netoleruotina. Tikėkimės kad Susisiekimo Ministras ras galimybę perskaityti VĮ „Kelių priežiūrą“ „šedevrą“.

VĮ „Kelių priežiūra“ administracija pateikdama  Kolektyvinės sutarties Santrauką 2020 12 18 kreipėsi į  šioje įmonėje dirbančius darbininkus:

„Džiugu, kad po ilgo šalių dialogo pavyko pasiekti susitarimą. Svarbu turėti bendrą tikslą vieningai atstovauti darbuotojų interesus ir žengti ta pačia kryptimi.“

Manome, kad toks susitarimas ir kryptis žmones grąžins tik į tamsą, į praeitį…

„Sandrauga“ daugiau nei 20 metų įvairiose situacijose gynė ir ateityje gins darbuotojų interesus. Svarbiausia, kad žmonės žinotų ir skirtų pelus nuo grūdų.“…- sako LPS „Sandrauga“ pirmininkas K .Juknis .

To ir linkime ateinančiais metais!

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė