Tarpšventiniu laikotarpiu, ypač šiais metais, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pastebi didelį tolimųjų reisų vairuotojų, stojančiųjų į mūsų organizaciją, skaičių. Šis reiškinys nėra toks ypatingai džiugus, kai supranti, jog žmonės ieško pagalbos kas galėtų apginti ir padėti prieš savivaliaujančius darbdavius.

Pagrindinė šio antplūdžio priežastis neišmokėti ir neišmokami atlyginimai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Turbūt visi puikiai žino posakį, jog prieš Naujuosius metus reikia visas skolas grąžinti. Tačiau darbdaviai nesijaučia skolingi. Jie net gudrauja pakišdami pasirašyti pinigų kasos pajamų orderius ir aiškindami jog vairuotojas pinigus gaus kai pasirašys. Tačiau žmogui pasirašius, darbdavys pamiršta apie „kažkokius pinigus“. Taip pat atsiranda atvejų, kuomet darbuotojas po ligos grįžta į darbą, o darbdavys jam pareiškia: – „ pasirašyk orderį, tada gausi pinigus už nedarbingumą, jei nepasirašysi, negausi.“ Viskas atrodytų neblogai, tačiau žinant, kad kelis mėnesius žmogus negauna atlyginimo,  kai darbdavys mosuoja keletą šimtų eurų prieš nosį, aiškiai supranti, kad pasirašius, nesulauksi dar vieno atlyginimo. Veikiant pagal tokia sistemą – parašas yra, vadinasi pinigus gavai. Jau yra apgautas ne vienas transporto sektoriaus darbuotojas. Ar iš tikrųjų buvo išmokėti pinigai, niekas negali sužinoti ir ko gero nelabai kam įdomu… Šie nesąžiningi pavyzdžiai plinta kaip korona virusas.

Prisiminkime, kad vairuotojai gyvena kabinoje kaip „būdoje“ ir mėnesiais nebūna namuose su savo šeimomis. Darbdaviai apgaudinėdami su žmonėmis elgiasi lyg su šunimis. Vienas kitas atvejis, kuomet vairuotojam reisų metu yra užsakomi viešbučiai pernakvoti, pailsėti, išsimaudyti. To reikalauja tarptautiniai teisės aktai. Kai kuriose Europos valstybėse tokios sąlygos vairuotojams yra įprastos. Net ir pasikraunant ar išsikraunant krovinius, įmonėse yra pasamdyti krovėjai, kad vairuotojas tik vairuotų ir nereikėtų papildomai sveikatą gadinti iškraunant krovinį. Ši praktika taikoma ne vien dėl vairuotojų, bet ir taupant darbo laiką bei krovinių kokybę, nes krovėjai gali greičiau ir saugiau iškrauti krovinius. Lietuvoje kaltas beveik visada lieka žmogus, o ne už darbo organizavimą atsakingas darbdavys.

Užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje taip pat neišvengia apgaulių. Į LPS „Sandrauga“ kreipiasi Baltarusijos bei Ukrainos piliečiai, dirbantys Lietuvos transporto įmonėse. Mūsų šalies transporto sektoriaus įmonių vadovai „garsina“ Lietuvą nesąžiningais veiksmais ir į vergiją primenančiu darbu už kurį numeta vos keletą šimtų eurų. Kai kurias atvejais darbdaviai galimai skatina net diskriminacijos apraiškas, kurios pasireiškia darbo užmokesčio skirtumu už tą patį darbą.

Tad kodėl mes vis dar stebimės, kad Lietuva visada yra pirma nuo galo. Akivaizdžios problemos ir įstatymų spragos iki šiol buvo stumiamos į šoną, paliekant viską spręsti tik darbo ginčų komisijoms. Bet juk ir kitos institucijos turi greitai ir operatyviai atlikti savo darbą. Rašykite mums, siūlykite idėjas kurias anksčiau ar vėliau įgyvendinsime mes visi kartu. Nesidairykime į Seimą, Vyriausybę – jie niekada neturėjo ir neturės nei laiko, nei pinigų…..

Aut: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“

Šiandien Regionų apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino Kauno apskrities patrulių rinktinės vado Gintaro Gatulio skundą. Pareigūnas, nesutikdamas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada, nusprendė su tuo nesitaikstyti ir savo teises ginti teisme.

Po beveik metus trukusio alinančio proceso Regionų apygardos teismo teisėja Janina Vitunskienė nusprendė panaikinti vertinimo komisijos išvadą, kuriuo Pareigūnas įvertintas „patenkinamai“. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas iš naujo atlikti Gintaro Gatulio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą. Vertinimo komisijos posėdyje neabejotinai dalyvaus ir LPS „Sandrauga“ atstovai.

„Tai dar vienas puikus pavyzdys, kad visi LPS „Sandrauga“ nariai, tvirtai pasiryžę ieškoti teisybės ir ginti savo teises, tai būtinai pasieks. Mes garantuojame savo nariams ne tik teisinį atstovavimą, bet ir kitokią pagalbą.“ – sakė LPS „Sandrauga“ Pirmininkas Kęstutis Juknis.

Liūdina tik tai, kad dėl tokio valstybinių institucijų neapdairumo vertinant savo darbuotojus švaistomas ne tik teismų laikas bei mokesčių mokėtojų pinigai. Šis faktas verčia svarstyti kiek sąžiningai ir pareigingai Lietuvos žmonėms dirbančių pareigūnų galimai taip pat yra įvertinti netinkamai, tokiu būdu ne tik sumenkinant jų darbo pasiekimus bet ir nuskriaudžiant juos materialiai.

Absoliuti dauguma pareigūnų savo gyvenimą yra pašventę tarnybai ir davę priesaiką. Linkime kuo geriausios sveikatos ir sėkmės Jūsų visų tarnyboje.

Su geriausiais linkėjimais,
LPS „Sandrauga“ kolektyvas.

Šiais metais po Seimo rinkimų, nemažas būrys konservatorių ir liberalų parašais Lietuvos Respublikos Seime užregistravo teisės akto projektą, kuriuo siūloma netaikyti baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Narkotinių medžiagų kiekiai bus nustatomi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kai kurių narkotinių medžiagų kiekiai yra nepakitę nuo pat 2003 metų, kuomet ir buvo priimtas minėtas įsakymas (Kanapės – iki 5 g., MDMA – iki 0,2 g., kokainas ir amfetaminas – iki 0,2 g. Ir t. t.). Tačiau kas gali nustatyti ir sureguliuoti mažo narkotikų kiekio poveikį organizme? Juk psichotropines medžiagos kiekvieno asmens organizmą veikia individualiai. Ilgą laiką vartojant, šie „prieparatai“ organizme padaro nepataisoma žalą. Pakinta žmogaus išvaizda, aktyvumas, socialinė aplinka, prastėja koncentracija. O apsvaigęs nuo narkotikų žmogus negali skaidriai suprasti savo veiksmų bei emocijų. Visame pasaulyje laikoma, kad narkotikai – blogis.

Ko gero pamirštama, kad sugriežtinus bausmes ir apsunkinus psichotropinių medžiagų judėjimą, narkotinių medžiagų gamintojai ir platintojai stengiasi narkotines medžiagas padaryti kuo labiau koncentruotas, tai yra stipresnes. Natūralu, kad nuo 2003 m. griežtejant kontrolei ir tobulėjant narkotikų gamintojų išmonei šiuo metu narkotinės medžiagos yra kur kas labiau koncentruotos. Dėl šios priežasties, manytina, kad prieš priimant minėtą įstatymą būtų tikslinga peržvelgti ir teisės aktus, nurodančius koks narkotinių medžiagų kiekis yra laikytinas nedideliu ir „geru“

Taip pat, priėmus šį įstatymų projektą be abejo reikės konkretizuoti ir svarstyti įstatymų, reglamentuojančių narkotikų vartojimą, pakeitimus. Tad nusimato ilgas ir vargu ar naudos duodantis procesas, kurio iniciatoriai siekia perversmo bet kokiu būdu.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad priėmus šį teisės aktą, žmonės nepamirš juo manipuliuoti. Galima nuspėti, jog padidės rizika darbe ir pareigūnams kurie patruliuoja keliuose ir vyksta į iškvietimus,   nes pastaruoju metu sustabdoma vis daugiau nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų. Taip pat daugiau atsiranda buitinių konfliktų dėl neadekvačių asmenų, o pareigūnai privalo rizikuoti savo gyvybe, siekdami apsaugoti aplinkinius. Manytina, kad sprendimas turi būti išdiskutuotas, paremtas moksliniais tyrimais ir su nepriekaištingai sustyguota lydimąja medžiaga. Norėtųsi matyti daugiau argumentų bei užsienio šalių pavyzdžių, kuriose atsispindėtų tokio teisinio reguliavimo pakeitimo rezultatai. Lietuvos žmonės turi teisę apsvarstyti ir remtis ne tik vienos šalies pavyzdžiu. Lietuvos valdžia nori perimti skandinavišką gyvenimo būdą, tačiau nepaiso priežasčių kodėl dar daugelis senųjų Europos valstybių nėra legalizavusios mažo narkotikų kiekio disponavimo. Kodėl pragyvenimo lygio, pakelti iki skandinaviško pragyvenimo lygio, išrinktieji valdžios atstovai nenori, nesunku suprasti. Viena bėda nevaikšto. Dar nesibaigus pandemijai į Seimą pakliuvę asmenys, nesuvokia, kad po tokių projektų patvirtinimo, mirtingumas šalyje padidės ne nuo Covid – 19 …

Teisės akto projektas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/93e67610396011eb8c97e01ffe050e1c

Įsakymas dėl nedidelio kiekio nustatymo:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.210215?jfwid=ynzi5hkyp

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Šviesa žmogui kaip esminis gyvenimo ir aplinkos rodiklis yra labai svarbi. Ne veltui žiemos sezonu jaučiamės labiau pavargę, tingūs, depresyvių nuotaikų. Šviesa ir šiluma neatsiejama nuo mūsų psichologinės ir fizinės būsenos. Taip pat pastebėkime, kad daugumoje pasaulio kultūrų, gėris vaizduojamas kaip šviesa ir šiluma, o blogis – tamsa ir šaltis.

Šviesiu paros metu mes esame aktyvesni bei žvalesni, atliekama daugiau užduočių. Remiantis tuo,  rekomenduotina sportuoti, bei atlikti visus svarbiausius darbus pirmoje dienos pusėje iki pietų, kuomet yra aukščiausias darbingumo rodiklis.

Akcentuojame  kad apšvietimo gerinimas padeda kelti darbo našumą, mažina klaidų skaičių. Pagerinus apšvietimą, dirbant nedidelio tikslumo reikalingus darbus, darbo našumas padidėja 5–6 proc., atliekant tikslias operacijas – 15 proc., kai darbas reikalauja labai didelio tikslumo – iki 40 proc. Blogas apšvietimas gali sukelti akių ir galvos skausmą, migreną, dirglumą, mieguistumą, sutrikdyti gebėjimą susikaupti, dėl to prastėja darbo efektyvumas. Apšvietimas turi atitikti vyresnio amžiaus darbuotojų ir prasčiau matančių dirbančių asmenų poreikius. Pvz., galimybė matyti smulkias detales (objektus) su amžiumi silpnėja, todėl jai kompensuoti turi būti optimalus apšvietimo lygis.

Vertinant apšvietos efektyvumą pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas, kaip reguliarus senų lempų pakeitimas naujomis, reguliarus šviestuvų ir apšvietimo įrangos valymas, sienų ir lubSONY DSCų dažymas šviesą atspindinčiomis spalvomis. Svarbu įvertinti šešėlius šalia pagrindinių darbo vietų, ekranų bei  išsiaiškinti, ar nėra darbuotojų nusiskundimų dėl regos įtampos, blogai apšviestų atskirų darbo įrangos dalių, įvertinti vietinio apšvietimo poreikį ir pan.

Mes turime rūpintis, kad ypač dirbant per „nuotolį“ būtų tinkamas apšvietimas. Visai neužilgo, vėl ateis naujas šviesos periodas. O su šviesa ir viltis, kad įveiksim nepriteklius ir išbandymus.

Daugiau gamtos šviesos jūsų aplinkoje!

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė