Šiandien įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje pirmą kartą dalyvavo naujoji Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Po trumpos ministrės įžangos, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis paprašė, atstatyti buvusį Trišalės tarybos sekretoriatą, ko nepadarė Valstiečių – žaliųjų partija. Pirmininko nuomone, suintensyvinti socialinį dialogą, nestiprinant pačios Trišalės tarybos veiklos, sekretoriato, yra utopija. Pasak K. Juknio: – „Privalome skirti nors minimalią pinigų sumą, Trišalės tarybos sekretoriato funkcijų atstatymui, jo darbui. Praėjo tie laikai, kai vien tik iniciatyva ir savanoryste paremtais lozungais, buvo galima pasiekti norimus tikslus“

Aktualų klausimą „Dėl teisėkūros proceso tobulinimo“ pristatė Andrius Romanovskis –  Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pritaria pranešėjo išsakytai idėjai, kad ruošiant įstatymų projektus Seime, turi būti įvardinti ir įstatymų projekto iniciatoriai. Pabrėžtina, kad valdžios lygmenyje dažnais pastebimas procedūrinių taisyklių nesilaikymas, sudaro galimybę be jokių teisinių pasekmių manipuliuoti procedūromis ir terminais, pažeidžiant esminį atviros teisėkūros principą.

Dabartinė Seimo dauguma visur akcentuoja skaidrumą, LPS „Sandrauga“ taip pat mano, kad teisėkūros procesas turi būti skaidrus.

Buvo pristatytas klausimas „Dėl darbo inspekcijos įstatymo pataisų“. Numatoma, kad bendruose įmonių patikrinimuose, turės galimybę dalyvauti Europos ekonominės erdvės valstybių darbo inspektoriai ir kitų ES valstybių institucijų pareigūnai. Keista, tačiau įstatymų projekte nurodoma, kad papildomų lėšų nereikės. Ar šis projektas tikrai nereikalaus papildomų lėšų? Klausimas kuris kol kas lieka neatsakytas.

Trišalėje tarybos darbotvarkėje buvo įtrauktas 2021 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas. Pasak Vyriausybės atstovų, kadangi projektas skubos tvarka svarstomas komitetuose ir Seime, Trišalėje taryboje jis pristatytas nebus.

Lietuvos profesinė sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, jau seniai akcentavo, kad Trišalė taryba turi reikalauti tinkamos pagarbos ir vertinimo, visų valdžios institucijų. Pradedant nuo Prezidento iki paprasto žmogaus. Buvusi Vyriausybė tinkamo dėmesio ir reikšmės Trišalei tarybai neskyrė.

2021 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo nepateikimas Trišalėje taryboje šiandien – pirmas žingsnis regreso link.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė, Ieva Dambrauskaitė

Lietuva jau pirmauja nuo Covid -19 susirgusių asmenų skaičiumi. Kaip visada, pirmoje eilėje pasaulyje pasirodom ne tose srityse kur norėtumėme. Kaimyninės šalys, taip pat ir broliai Latviai, geriau susitvarko su korona virusu, taikydami švelnesnes prevencines priemones. Šalyje įprasta įtvirtinti kiek įmanoma griežtesnes reguliavimo priemones, o jų nesilaikymui taikyti pagrindinę sankciją – baudą. Valdžiai atrodo, kad baudas mokėdami žmonės netikėtai taps sąmoningesni…

Kaip ten bebūtų, šie metai buvo permainingi ir neramūs. Ypač didelis dėmesys atiteko seimo rinkimams ir politikos permainoms. Juk sunkiausia yra perimti valdžią esant kritinei situacijai šalyje. Nežiūrint to, norintiems atsirado laiko išanalizuoti ministrų kompetencijas, bei turimų bakalauro diplomų skaičių. Pasiektas progresas – nustota egzaminuoti pertekliniame užsienio kalbų mokėjime.

Daugelis tikėjosi bei naiviai galvojo, jog tik atsiradęs virusas tuoj pat išnyks, ir viskas bus kaip buvę. Deja, artėjančios šventės visam pasauliui, kartu ir mūsų mylimai Lietuvėlei, bus visiškai kitokios. Nuolat keičiami – griežtinami ir švelninami,  socialiniai apribojimai visiems sudaro sumaištį ir visko mačiusių žmonių galvose.

Taigi, sudėkime visus taškus, kas aktualu šiuo šventiniu laikotarpiu. Kas yra leidžiama ir kas draudžiama?

Papildomi draudimai:

Nuo Š.m. gruodžio 16 d. draudžiama be svarbių priežasčių palikti  savo gyvenamąją vietą, savivaldybę.

Ribojama grožio paslaugų teikimo,  sporto ir kitų paslaugų sektorių veikla, kuri negali savo veiklos tęsti nuotoliniu būdu.

Taip pat teks atitrūkti nuo darbų prekybos bei pramogų centrams ir kitiems viešiesiems prekybos centrams.

Švietimo sistemoje vėl pilnai grįžtama prie nuotolinio mokymo, tačiau darželiai turės priimti vaikus kurių tėvai neturės galimybės dirbti nuotoliu.

Draudimų išimtys:

Savo gyvenamąją vietą galima palikti jei reikia vykti į darbą, prekybos vietą, nuosavą nekilnojamojo turto objektą, laidotuves, aplankyti negalinčių savimi pasirūpinti asmenų ar sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų įstaigas. Nedraudžiama ir pasivaikščioti atvirose vietovėse kur nėra kitų asmenų,  vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams.

Taip pat, bus leidžiama bėgioti lauke visiems žmonėms ir užsiimti sportine veikla profesionaliems sportininkams.

Išimtys daromos ir parduotuvėms bei vaistinėms, kurių pagrindinė veikla maisto prekės, veterinarijos ir vaistinės paslaugos, taip pat optikos ir ortopedijos prekės, odontologijos klinikoms. Jos savo veiklos neprivalės stabdyti.

Internetinių užsakymų atsiėmimo punktams, apribojimų nebus.

Tačiau nepamiškime, kad savo veiklą vykdančios įstaigos privalo užtikrinti uždaroje erdvėje, ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų atstumą nuo vieno žmogaus.

Numatoma, kad šventiniu laikotarpiu išvažiavimus ir įvažiavimus į miestus reguliuos pareigūnų ekipažai, taip pat planuojama, kad šio sugriežtinto karantino efektas pradės matytis po 3-4 savaičių. Pabrėžiame, kad šiai dienai karantinas yra pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d.

Žinoma, kad karantino sąlygos bus koreguojamos, atsižvelgiant į esamą situaciją.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Santykinai mažai informacijos  skelbiama apie profesines ligas. Kaip ir daugelis klausimų  Lietuvoje,  yra „užkraunama“ ant žmogaus pečių. Pats susirask informacijos, pats susižinok, pats išsiaiškink. Įstatymų leidėjas nenori įpareigoti darbdavio, sudaryti periodiškų sveikatos patikrinimų,  ar imtis prevencinių priemonių dėl  pavojingų ir kenksmingų darbo  rizikų. O žmogus, sužinojęs, kad sveikatos problemos atsirado dėl darbo specifikos ir pradėdamas eiti ligos pripažinimo profesine keliu, pasiklysta įstaigų, kurioms turi pateikti atitinkamus dokumentus, vingrybėse.

„Asmuo, įtaręs, kad sveikatos sutrikimo priežastis ar liga gali būti susijusi su darbu, kreipiasi į šeimos gydytoją kuris nukreipia asmenį darbo medicinos gydytojo konsultacijai, tuomet jis išsiunčia pranešimą darbdaviui, apie įtarimą profesinę ligą, taip pat VDI skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentui. Kaip manote, kai tiek įstaigų gauna informaciją apie galimą profesinį susirgimą darbdavys sužino apie jam bręstančias problemas ar ne ?

Darbuotojas su įtariama galimai profesine liga, VDI skyriui pateikia visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius, o darbdavys pateikia informaciją apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas.

Darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir remdamasis akte pateiktas duomenimis, nustato/nenustato profesinės ligos diagnozę (-es), užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą, įteikia jį darbuotojui ir išsiunčia VDI skyriui.

Ištyrus profesinę ligą, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių profesinės ligos (taip pat galinčių atsirasti tokių ar panašių profesinių ligų) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą.

Nustačius profesinę ligą, pagaliau darbuotojas turi teisę į socialinio draudimo išmokas.“

Tai yra instrukcija, kurią nurodžiusi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/ka-svarbu-zinoti-apie-profesines-ligas-ju-tyrima-ir-nustatyma

Iš to matome, kad žmogus yra mėtomas iš vienos vietos į kitą. Demokratinės valstybės pagrindas yra rūpintis žmogumi, tačiau susidūrę su realybę, matome kad valdžiai žmonės yra tik marionetės. Skambūs žodžiai skanduojami rinkimų agitacijų metu, kad valdžios atstovai dirba žmonių naudai tėra tik žodžiai, kurie cituojami iš Lietuvos Respublikos himno.

 Kaip darbo santykiai vystosi po to?

Remdamasi savo daugiamete praktika ,,Sandrauga“ pastebi, kad darbuotojo, kuriam pripažintas profesinis susirgimas, darbingumo lygis yra sumažėjas ir tada jis darbovietėje tampa nepageidaujamas. Nors darbdavys jo greitai atleisti dėl profesinė ligos negali, tačiau turi darbuotojui mokėti ligos išmokas. O po visų biurokratinių peripetijų ir darbuotojų saugos komisijos vizitų, darbdavys savo bendrovėje dar turi pakoreguoti darbo funkcijas, kurios  gali sukelti profesinės ligos padarinius.

Tokie susirgimai bendrovėje, aiškia rodo, kad joje nėra pasirūpinta darbuotojų sveikatos saugumu.  Taip jau natūraliai yra, kad darbdavys suinteresuotas, kad įmonė ir joje dirbantys darbuotojai jam neštų pelną ir žmogaus fiziniai poreikiai, sveikos ir saugios darbo sąlygos lieka nuošalyje. Iškilus vieno darbuotojo profesinių susirgimui, jų gali atsirasti ir daugiau, todėl dauguma žmonių, ypač regionuose tiesiog nesikreipia, nes nenori savo darbovietėje tapti nepageidaujamais ir papildyti bedarbių gretas.

Šią problemą turi spręsti ne tik  profesinės sąjungos, tačiau ir naujai išrinkti, kalnus pasiruošę nuversti, tautos išrinktieji.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Artėja žmogaus teisų diena. Ji 1948 m. gruodžio 10 d. įtvirtinta visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas dokumentas yra visuotinai svarbus, juo remiantis taip pat buvo sukurta ne tik daugelis žmogaus teises reglamentuojančių tarptautinių teisės aktų, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje įtvirtintos žmogaus teisės, laisvės ir pareigos. Joks kitas įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai.

Deja, bet visuomenei sparčiai tobulėjant, žmonės vis dar tyliai kenčia ir leidžia pažeidinėti jų teises. Kaip akivaizdžiai pažeidžiamos žmogaus teisės, matome iš Baltarusijos situacijos. Kuomet prabilę žmonės yra uždaromi į kalėjimus, prieš juos naudojamas fizinis smurtas ir šiuos įvykius lydi ne viena mirtis. Visą tai daro valdžia ir jos pareigūnai. O kas gina paprastus žmones? Senosios demokratinės valstybės, kurios gali šią situaciją pakeisti, tik stebi tai iš šono lyg spektaklį, ir imasi tik deklaruojamų veiksmų. O juk tokia situacija brendo metų metus ir žmonės visa tai toleravo.

Žmogaus teisų pažeidimas yra aktualus ir darbo santykiuose. Atrodo lyg niekur nepabėgom nuo feodalizmo, „jei gimei valstiečiu, juo ir liksi“, o gyvenimas eina luomų visuomenės pagrindu. Nors visos sąlygos ginti savo teises yra. Klaida save laikyti nuskriaustuoju, kuomet pats žmogus nerodo pastangų apsaugoti savo teisėtus interesus ir nusileidžia kai kurių darbdavių daromiems sprendimams.

Dažnu atveju žmogus, patenka į bejėgišką padėtį kai pradeda kelti klausimą dėl savo teisėtų interesų užtikrinimo darbo aplinkoje ir darbo santykiuose. Darbdavys, „nugesina“ šį triukšmą, vos tik paminėdamas atleidimą iš darbo. Tuo ir naudojasi dauguma darbdavių. Gaila, bet šiuo metu kai kurie nenaudėliai naudojasi žmonėmis ir yra visuomenės piktžolės, kuriai išrauti nepakanka vieno darbuotojo pastangų.

Tam, kad šią tironiją užbaigti nereikia slėptis ir tylėti, tikėdamasis, kad viskas pasibaigs savaime. O padėti dalyvauti darbo santykiuose padeda Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ teisininkai, darbuotojai, profsąjungos nariai.

Nesvarbu kokio amžiaus darbuotojas, visada patarimas iš šono, ypač darbo teisės klausimais, yra reikalingas. Žmogus supranta, kad jis ne vienas kai turi užnugarį ir sukaupia daugiau drąsos prabilti apie pažeidžiamas savo teises. Taip opi visuomenės problema, kuri yra labai gerai slepiama politikų, kaip ir kai kurių darbdavių veiksmų, kurie neatitinka įstatymų.

Minėdami artėjančią žmogaus teisų dieną, nepamirškite, kad tai ne tik ant popieriaus parašyti žodžiai, bet įstatymais įtvirtintos garantijos.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Daugiau skaitykite: www.sandrauga.lt

Daug kalbame apie šiuo metu karantino laikotarpio metu atsiradusius darbo santykių nuansus: neteisėtus atleidimus, darbo užmokesčio neišmokėjimus, prastesnių darbo sąlygų įforminimus ir prastovas. Tačiau už viso to slypi ne tik santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, tačiau kiekvieno iš jų kaip žmogaus moralinių bei žmogiškųjų vertybių  visuma.

Esame įprate girdėti, jog paslaugų ir sveikatos sektoriuose noras padėti žmogui, paslaugumas, supratingumas ir žmogiškumas šiais laikais nėra svarbiausi kriterijai. Kuomet atsirado Covid – 19 virusas ypač atsiskleidė sveikatos sektoriaus spragos ir čia užgriuvo tikras chaosas. Gydytojai pirmam fronte dirba, be perstojo, be poilsio, rizikingoje aplinkoje. Tad suprantama, jog kiekvieno paciento su plačia šypsena dėl nuovargio negali pasitikti.

Aplink visi kritikuoja ir pyksta ant darbuotojų dirbančių sveikatos sistemoje,  teigdami kad dabar yra viena liga Covid – 19. Formuojama prasta nuomonė apie gydymo įstaigas. Atrodo kiek daug negatyvo aplinkui. Tačiau atsiranda gydytojai ar medicinos darbuotojai, kurie vis dar yra išlaikę žmogiškumą net ir sukiausiu savo profesijos laikotarpiu. Jie stengiasi padėti žmogui. Tokie medikai yra kaip mažas gintaras smėlio kopoj. Tikrai džiugu žinoti kad žmogiškumas dar nėra miręs, ypač šiame chaose ir ne tik sveikatos sistemoje bet ir visoje darbo rinkoje.

Tačiau kodėl jis šiais laikais paslaugumas, supratingumas, žmogiškumas tapo tokie netikri? Ar tai kalta sistema, gyvenimo ritmas ir globalizmo tendencijos?  Kodėl nebepastebimi pasiaukojantys žmonės, kurie taip reikalingi sergančiai mūsų visuomenei?

Ką reikia daryti kad, ne dirbtinio įvaizdžio sukurti veikėjai, o tikrieji „herojai“ būtų pastebimi ir įvertinti.

Ką manote jūs?

Aut: Pėlėdų Šilelis