Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 46 straipsnis numato galimybę statutinėms įstaigoms taikyti suminę darbo laiko apskaitą, taip pat atsižvelgdami į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas nuomones ir išaiškinimus dėl Darbo kodekso taikymo. Tokio darbo laiko įvedimas iš esmės yra destruktyvus ir kelia nemažai diskusijų bei abejonių. Suminė darbo laiko apskaita – tai gali būti įvardijama tik tokiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai dėl pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų iš anksto negalima nustatyti, arba  laikytis kasdieninės, arba savaitinės darbo trukmės.

Vidaus tarnybos padaliniuose įvedus suminę darbo laiko apskaitą, keičiasi ir pareigūnų ne tik darbo, bet ir asmeninio gyvenimo režimas – darbuotojai gali būti paskirti dirbti nakties metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šia nuostata įtvirtinama pareiga darbuotojams dirbti daugiau viršvalandžių, kurie iš esmės žalingi sveikatai ir žmogaus orumui. Darbo kodeksas – anksčiau buvo galima ne daugiau kaip 4 val. viršvalandžių per 2 paeiliui einančias dienas, pagal naująjį – ne daugiau kaip 8 valandas per 7 paeiliui einančias kalendorines dienas. Vadinasi, nors deklaruojama, kad didžiausia vertybė – darbuotojas – žmogus, tačiau tikrovėje priimant sprendimus nėra atsiklausta nei pareigūnų, nei jų atstovų nuomonės. Ši situacija – nesiskaitymas su žmonėmis privalo būti pakeista. Plačiau

Vieningumas ir bendruomeniškumas – vieni svarbiausių bruožų, kurie stiprina valstybę. Dėl nepakeliamų ir sunkių darbo sąlygų, menko darbo užmokesčio bei socialinio teisingumo ignoravimo viena visuomenės dalis emigruoja, o kita priešinasi vienindamasi arba jungdamasi į profesines sąjungas. Viena kraštutinių priemonių kovojant su prieš socialiniu neteisingumu yra streikas – profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas. Prieš tikrąjį streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis, kuris negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Dėl neterminuoto arba terminuoto streiko skelbimo – vyksiančio iš anksto numatytą tam tikrą laiką, nusprendžia streiko komitetas. Šiuo metu yra labai išviešintas pedagogų ir aukštųjų mokyklų protestas bei numatomi streikai, bet, ar aukštosios mokyklos streikuos ir, ar tai palaikys studentų atstovybės ir studentai?

Lietuvoje vis labiau bręsta idėja surengti įspėjamąjį streiką švietimo įstaigų iniciatyva. „Streikas turėtų būti, kaip ir žadėjome, didelis ir masinis‘‘,- teigė E. Milešinas, vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai.  Šiuo metu 2020 metų biudžeto projekte atlyginimams skirti numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų, o reikalaujama, kad būtų įsipareigojama vykdyti prieš 2017 metų su Švietimo ministerija pasirašytu susitarimu dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams. Plačiau

Šiandien Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir LPS „Sandrauga“ atstovai. Posėdyje vyravo ne tik diskusijos, bet ir buvo svarstoma dėl LR darbo kodekso 138 str. pakeitimo – siūloma asmenims, auginantiems mažamečių vaikų, suteikti papildomą atostogų dieną per mėnesį, taip pat aptariama psichologinio smurto darbe prevencijos ir sprendimo būdai, nagrinėjamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimas.

Kaip ir visuomet, posėdis prasidėjo darbotvarkės tvirtinimu. Pirmasis pareiškimas buvo pateiktas LR Prezidento patarėjų – dėl LR darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo – numatyti, kad  darbuotojams, auginantiems vieną arba du vaikus iki dvylikos metų arba auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų būtų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Plačiau

Šiandieninė Lietuvos situacija darbo rinkoje vis labiau neramina. Pastebima, kad darbo pasiūla ženkliai skiriasi nuo turimos paklausos. Net apie penktadalį įmonių veiklų riboja darbuotojų trūkumas, taigi darbo rinkoje šiuo metu darbdaviams vyrauja nepalanki situacija. Dėl to darbdaviai šią problemą spręsti neretai nusprendžia pasitelkdami technologijas, automatizavimą, veiklos optimizavimą.

Potencialius darbuotojus labiausiai domina tokios sritys kaip: teisė, finansai/apskaita, IT, rinkodara/reklama, žmogiškieji ištekliai, organizavimas/valdymas, administravimas, bankai/draudimas, žiniasklaida/viešieji ryšiai bei turizmas/viešbučiai/maitinimas. Šiuo metu yra matoma tendencija, kad dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Darbo rinkai šiuo metu nereikia teisininko išsilavinimą turinčių žmonių – dabar jų perteklius. Tuo tarpu buhalterinio išsilavinimo gerų specialistų darbdaviams sunku rasti tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame – viso to priežastis – maži atlyginimai. Plačiau

Nuo pat seniausių laikų iki šių dienų vadovas – lyderis yra viena iš svarbiausių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos dalių. Visgi, charizmatiškų, veiklių ir kartu atsakingų asmenybių yra mažuma. Būtent šiomis savybėmis pasižymi politiniai lyderiai. Svarbiausias jų tikslas – valdžia, kuri yra laikoma vertybe, leidžianti įgyvendinti išsivadavimą iš tautinės ekonominio arba socialinio pobūdžio priespaudos, galimybė pakeisti politinę sistemą.

Lyderiui būdingomis savybėmis įprastai laikoma: ryžtingumas, įžvalgumas, atkaklus turimos vizijos siekimas, puiki orientacija, retorika ir kartu sugebėjimas įtikinėti, bet svarbiausia – charizma. Charizmatinis lyderis palaipsniui gali tapti demokratinės santvarkos didvyriu – piliečiai tokį asmenį išsirenka savo valios vykdytoju ir interesų atstovu. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė mano, kad be pasitikėjimo savimi niekaip neįmanoma būti lyderiu, be drąsos, ryžto ir apsisprendimo – tai bus tik iniciatyvus žmogus, o be meilės žmogui – nepavyks vesti kitų arba tai bus daroma tik labai trumpai. Dažnais atvejais politiniai lyderiai siekia materialinės naudos užuot elgęsi nesavanaudiškai piliečių atžvilgiu, o tai įneša į visuomenės gyvenimą nepasitikėjimą ir nepagarbą politikams. Geram lyderiui, kaip jau minėta, reikia turėti daugybę teigiamų asmenybės savybių bei autoritetą – kitų pasitikėjimą, štai todėl Lietuvoje ir šiandien jų tebetrūksta. Plačiau