Lapkričio 26 dieną, 15 valandą Lietuvos Respublikos prezidentūroje įvyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda. Susitikime dalyvavo ir LPS ,,Sandrauga“ nariai: pirmininkas K. Juknis, teisininkas R. Levinskas. Svarstyta valstybės biudžetas, mokestiniai pokyčiai, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimai, kolektyvinių sutarčių svarba ir darbo inspekcijos neveiksnumas.

,,Sandrauga“ siekdama pagerinti socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavio pateikė nemažai pasiūlymų siekiant pagerinti esamą padėtį. Vienas jų susijęs dėl suminės darbo laiko apskaitos – buvo siūloma keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 str. nuostatas. Tokią darbo laiko apskaitą įvesti įmonėse ar įstaigose, kur iš anksto negalima nustatyti paros arba savaitės darbo ir poilsio režimo. Be to reikėtų nustatyti, kad įvedant suminę darbo laiko apskaitą būtina gauti valstybinės darbo inspekcijos sutikimą arba tai būtų suderinta su darbuotojų atstovais. Kitas siūlomas dalykas – tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų koeficiento didinimas iki 1,65 minimalios mėnesio algos ir siekti, kad ateityje tai ir toliau augtų – iki 1,8. Tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, užtikrintų socialines garantijas ir sumažėtų darbo ginčų skaičius. Dar vienas ,,Sandraugą“ neraminantis klausimas – įtvirtinta teisė suteikti sutikimą dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio darbuotojo darbo sąlygų pabloginimo ar darbo santykių nutraukimo, kurie nėra suderinami su teisinės valstybės principais. Ne mažiau svarbus dalykas buvo ir ugdymo įstaigų vadovų antikorupcinis vertinimas – spręstina, kad švietimo įstaigų vadovų atliekamiems veiksmams būtinas didesnis atitinkamų institucijų dėmesys. Paskutinis svarstytinas klausimas, kurį pateikė ,,Sandrauga“ – dėl LR valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų iki krizinės pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Plačiau

Asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principai šiandien neabejotinai yra modernios demokratinės visuomenės ir teisinių vertybių pamatas. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Pagrindinis įstatymas, reguliuojantis lygias galimybes yra Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas.

Lygios galimybės įgyvendinamos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, švietimo įstaigose, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijose, darbe ir valstybės tarnyboje, vartotojų teisių apsaugos srityje, organizacijose ir asociacijose. Įstatyme taip pat yra įtvirtintas draudimas tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu bei priekabiauti. Plačiau

Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, nors populiariausiu politiku šalyje yra laikomas prezidentas G. Nausėda, tačiau jo  reitingas lapkričio mėnesį lyginant su spalio krito.  Spalį prezidentą palankiai įvertino 82,5% gyventojų, tuo tarpu lapkritį – 72,8%. G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepą.

Tokį pokytį galėjo lemti kadencijos metu privalomi daryti sprendimai, kurie ne visada patinka rinkėjams. Kiti galimai prisidėję veiksniai – nesutarimai su Vyriausybe dėl mokesčių, raginimai didinti gynybos finansavimą bei vetuojami Seimo priimti įstatymai.

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio reitingas krenta jau septintą mėnesį iš eilės – spalį jo palankumo reitingas nuo 43,3%, lapkritį nukrito iki 38,1 %. Pažymėtina, kad metų pradžioje jis siekė virš 60%. Plačiau

Nuo pat seniausių laikų iki šių dienų vadovas – lyderis yra viena iš svarbiausių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos dalių. Visgi, charizmatiškų, veiklių ir kartu atsakingų asmenybių yra mažuma. Būtent šiomis savybėmis pasižymi politiniai lyderiai. Svarbiausias jų tikslas – valdžia, kuri yra laikoma vertybe, leidžianti įgyvendinti išsivadavimą iš tautinės ekonominio arba socialinio pobūdžio priespaudos, galimybė pakeisti politinę sistemą.

Lyderiui būdingomis savybėmis įprastai laikoma: ryžtingumas, įžvalgumas, atkaklus turimos vizijos siekimas, puiki orientacija, retorika ir kartu sugebėjimas įtikinėti, bet svarbiausia – charizma. Charizmatinis lyderis palaipsniui gali tapti demokratinės santvarkos didvyriu – piliečiai tokį asmenį išsirenka savo valios vykdytoju ir interesų atstovu. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė mano, kad be pasitikėjimo savimi niekaip neįmanoma būti lyderiu, be drąsos, ryžto ir apsisprendimo – tai bus tik iniciatyvus žmogus, o be meilės žmogui – nepavyks vesti kitų arba tai bus daroma tik labai trumpai. Dažnais atvejais politiniai lyderiai siekia materialinės naudos užuot elgęsi nesavanaudiškai piliečių atžvilgiu, o tai įneša į visuomenės gyvenimą nepasitikėjimą ir nepagarbą politikams. Geram lyderiui, kaip jau minėta, reikia turėti daugybę teigiamų asmenybės savybių bei gerą autoritetą – kitų pasitikėjimą, štai todėl Lietuvoje ir šiandien jų tebetrūksta. Politinės lyderystės pagrindiniai uždaviniai – apibrėžti kolektyvinę situaciją, projektuoti tikslus, kuriais reikia toje situacijoje vadovautis, susitelkti ieškant sprendimų ir pasiūlyti tinkamo reagavimo būdus. Lyderio iškilimo prielaidas galima vertinti įvairiai – jo vizija ir veiksmai kyla bei išryškėja, kuomet susidaro tam palankios aplinkybės, priklausomai nuo kultūros, visuomenės lygio ir padėties. Ne veltui charizmatinės asmenybės – politiniai lyderiai – yra ne tik itin reikalingi, tačiau ir turėdami tam reikalingų asmeninių savybių nesunkiai iškyla.

Iš tiesų, vyrauja nuomonė, kad žmogus gali būti efektingas vadovas – geras planuotojas, puikus administratorius, bet jam gali pritrūkti lyderiui būtinų motyvavimo sugebėjimų arba jis gali būti efektingas ir puikus lyderis,  bet jam gali stigti vadovo įgūdžių. Lietuvoje yra daug perspektyvių asmenybių kurias reikia suvienyti Seime, Vyriausybės institucijose – taip jie teiktų didesnę naudą valstybei, bet trūksta lyderių, nebijančių ir sugebančių mobilizuoti pozityviai mąstančius Lietuvos piliečius ir kurių turimos nuostatos atitiktų daugumos lūkesčius. Tokių reikia visur: versle, valstybės valdyme, miestų valdžiose. Taigi, geru lyderiu būti yra išties sunku, ne kiekvienas turi tvirtas asmenybės savybes, pasižymi teisingumu bei gali suteikti saugumą, štai todėl jų yra vos mažuma.\

O, ar Jūs turite daug lentelėje nurodytų požymių?

Vilniuje vyksta 1863-1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo valstybinė ceremonija. Skelbiama, kad Lenkijos lyderis Andrzejus Duda pareiškė, jog sukilimo vadus laiko tikrais didvyriais ir kartu laisvės siekio simboliais. Ceremonijoje dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos ir Latvijos vyriausybių atstovai.

Ceremonijos metu vyks iškilminga rikiuotė Vilniuje, Katedros aikštėje, šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, laidojimo procesija Vilniaus gatvėmis ir taip pat sustojimas prie Aušros Vartų.
Laidojimo ceremonijoje skambės giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis. Galiausiai, baigiamasis atsisveikinimas vyks Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur palaikai bus ir laidojami – Vilniaus Rasų kapinėse. Plačiau