Nepamirškime savo teisių per nedarbo dienas!

Artėjant minėjimams ir nedarbo dienoms, visi labai laukiame, kada galėsime pailsėti nuo kasdienių darbų, pabūti daugiau su šeima ar draugais. Tačiau Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad yra ir tokių darboviečių, kur gamybos ir aptarnavimo darbas negali sustoti net ir švenčių dienomis.

Per nedarbo dienas ir šventes darbuotojui reikia dirbti tik tada, kai jis pats duoda sutikimą. Pavyzdžiui, jeigu jūsų darbdavys nori, kad per tam tikrą nedarbo dieną ateitumėte į darbą ir atlikinėtumėte savo funkcijas, jis turi paprašyti jūsų sutikimo. Nedavus sutikimo, darbdavys neturi jokios teisės versti ar kitaip spausti jus dirbti per nedarbo dieną. Jeigu dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais, darbdavys sutikimo iš darbuotojo gali ir neprašyti – tą nurodo LR Darbo kodekso 123 straipsnio 2 dalis.

„Galima gauti daug didesnį užmokestį, nei įprastomis dienomis“

Panaši situacija yra ir su nėščiomis, neseniai pagimdžiusiomis ir krūtimi maitinančiomis darbuotojomis. Pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, tokios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis, siunčiamos į komandiruotes tik tada, kai yra gaunamas jų sutikimas. Vienintelis skirtumas yra toks, kad ši nuostata galioja net ir tada, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Vis dėlto, jeigu darbuotojas pareiškia norą ir sutinka dirbti per nedarbo dienas, šis gali sulaukti ir geresnių finansinių rezultatų, nei dirbant įprastomis dienomis, nes gaunamas darbasperšventes didesnis užmokestis. Atliekant pareigas savo darbovietėje švenčių dienomis yra mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tuo tarpu, jeigu per šventines ar nedarbo dienas dirbama su viršvalandžiais, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Primename, kad darbuotojo prašymu, darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš LR Darbo kodekso 144 straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Tai reiškiasi, kad jeigu darbuotojas dirba per jam nepriklausomą dirbti dieną, jo darbo užmokestis padidintas 1,5 arba 2 kartais iš šventės ar nedarbo dienos dvigubo užmokesčio. Kitu atveju, darbuotojo rašytiniu prašymu, prie kasmetinių atostogų laiko prisideda tiek dienų, kiek buvo dirbta per jam nepriklausančias dirbti dienas. Žinoma, visa tai turi būti suderinti su darbdaviu.

Taip pat informuojame, kad darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, raštiški prašymai, sutikimai, prieštaravimai) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, todėl sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia žmones, kurie susiduria su darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio, darbo sąlygų pažeidimais, prievarta ir psichologiniu spaudimu, nedelsti ir kreiptis į savo profesinę sąjungą. Kartu mes galime įveikti visus iškilusius sunkumus ir siekti geresnio rytojaus vardan darbuotojų sąlygų ir garantijų.

Giedrius Katkauskas

VDI įspėja: nuo lapkričio didėja baudos

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo informacijos iš Valstybinės Darbo Inspekcijos, kad nuo lapkričio 1 dienos didės baudos. Remiantis gauta informacija, didesnės baudos bus skiriamos už darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus. Toks sprendimas buvo padarytas atsižvelgiant į aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

„Už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam darbo vietoje arba pasibaigus darbo laikui yra skiriama dvigubai – iki 60 eurų – padidinta minimali bauda“

Pasak VDI, nuo lapkričio 1 dienos dėl „darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės pažeidimų, kurie yra padaryti pakartotinai, užtrauks juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1400 eurų“. Taip pat kyla bauda už įvykdomą pakartotiną pažeidimą, kuris susijęs su darbų sauga, darbo įstatymais, sveikatos norminiais teisės pažeidimais. Jeigu dėl to galėjo įvykti avarija, nelaimingi atsitikimai ar pnš., juridiniai asmenys ar kiti atsakingi asmenys gali sulaukti nuo 1000 iki 2000 eurų baudos.

blog-11 Pranešama, kad darbuotojui, už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam darbo vietoje arba pasibaigus darbo laikui yra skiriama dvigubai – iki 60 eurų – padidinta minimali bauda. Ji taip pat gali būti skiriama darbuotojui, kuris vengia pasitikrinti savo blaivumą ar apsvaigimą. Tuo tarpu, už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą minimali bauda yra padidinta iki 300 eurų. Toks padidėjimas įsigalioja ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus.

„Jeigu fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, skiriama dvigubai – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda“

Fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą VDI apie atsiųstą laikinai dirbti užsienietį į Lietuvos Respubliką yra numatyta administracinė atsakomybė. „Nustačius, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 str. 7 dalyje ir 103 str. 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti informaciją apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (taip pat ir ES pilietį) VDI per SODROS informacinę sistemą, bus skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda“. Jeigu toks administracinis nusižengimas pasikartoja, galima sulaukti nuo 720 iki 1320 eurų administracinės baudos.

Didėja ir bauda už vertimąsi nedeklaruota savarankiška veikla. Jeigu fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, skiriama dvigubai – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda. Šios baudos galima sulaukti ir tada, jeigu veikla įregistruota mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, tačiau yra nedeklaruojamos pajamos arba deklaruojamos mažesnės pajamos, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.

Baudų didinimas, už darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus, iš vienos pusės yra suprantamas sprendimas, nes parodoma, kad į pažeidimus atsižvelgiama ir reaguojama. Tačiau iš kitos pusės, baudų didinimas parodo, kad darbo įstatymų laužymo atvejų skaičius auga. Vienas iš būdų, kuris efektyviai skatintų darbdavius laikytis nustatytos tvarkos ir darbo įstatymų, o darbuotojus – nenusižengti, yra didesnis švietimas, informavimas ir bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis.

O ką manote Jūs? Kokie turi būti žingsniai, kad darbo įstatymų laikytųsi tiek darbdaviai, tiek darbuotojai? O gal esate patys pamatę pažeidimą darbo aplinkoje ar net pranešę? Pasidalinkite savo įžvalgomis ir patirtimi.

Giedrius Katkauskas

Šiandien, Spalio 22 d., Lietuvos profesinė Sąjunga „Sandrauga“, kartu su Vyriausybe ir socialiniais partneriais, pasirašė 2022 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį.

Monika Navickienė, LR socialinės apsaugos in darbo ministrė, pasveikino socialinius partnerius su šia diena, kai pagaliau buvo susitarta dėl geresnių darbuotojų sąlygų. „Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašysime šią sutartį“. Taip pat ministrė tikisi, kad ateityje profesinės stiprės.

1634903733665

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis komentavo, kad „Tai yra vienas iš svarbesnių žingsnių į vakarietišką Europą, užtikrinant geresnes ir saugesnes sąlygas mūsų darbuotojams“. Taip pat buvo pabrėžta, kad socialinis dialogas ir toliau turi būti vystomas ir stiprinamas.

Lietuvos profesinė sajunga „Sandrauga“ džiaugiasi nuveiktais darbais darbuotojų labui is kviečia žmones prisijungti į profesinių sąjungų gretas. Tik kartu galime pasiekti bendrų tikslų ir sukurti geresnes bei saugesnes darbo sąlygas.

Maždaug 3 mln. ES darbuotojų negalės sau leisti šildymo paslaugų

Energijos kainų šuolis paveikė ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius žmones. Naujausiais Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) duomenimis, maždaug 15 proc. Europos Sąjungos dirbančiųjų negali įpirkti šildymo. Toks energijos pabrangimas padarė įtaką net 2,7 mln. žmonėms.

Per pastarąjį dešimtmetį situacija prastėjo net 10 ES šalių, o dabar didėjanti elektros kaina gali turėti dar daugiau rizikos nustumti Europos dirbančiuosius į skurdą. Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiausiai žmonių negali įpirkti šildymo Kipre – net 45,6 proc. Lietuva šiame sąraše patenka į trečią vietą su maždaug 35 tūkst. (34,5 proc.) skurdžiai dirbančių žmonių, kurie negali sau leisti šildymo paslaugų. Mūsų kaimyninės šalies Latvijos padėtis kiek geresnė – žmonių, kurie neturi pakankamai finansų šildymui, yra 11,3 proc., o Estijoje – 2,8 proc. arba vos 2 tūkst. vargingai uždirbančių gyventojų.

„Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“

Įvairios profesinės sąjungos ragina Europos Parlamentą atskirti darbuotojus nuo energijos nepritekliaus. Siūloma į ES direktyvas dėl minimalaus darbo užmokesčio įvesti „padorumo slenkstį“ (angl. „threshold of decensy“). Toks projektas užtikrintų, kad šildymas įstatyme nustatytas MMA garantuotų deramą gyvenimo lygį ir niekada nebūtų mokamas mažesnis atlyginimas nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir 50 proc. bet kurios valstybės narės vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat siūlomos pataisos, kad visoje Europoje būtų padidintas darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, skaičius. Europos profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, „Tai geriausias būdas pasiekti tikrai teisingą atlyginimą“.

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojos E. Lynch, „Europoje yra milijonai mažai uždirbančių darbuotojų, kurie, nepaisant to, kad dirba visą darbo dieną, turi pasirinkti ar šildyti namus, ar tinkamai maitinti šeimą, ar mokėti nuomą. Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“.

Europos Sąjungai atėjo laikas nubrėžti ribą ir pasirūpinti, kad minimalus atlyginimas niekada nepaliktų darbuotojų susirūpinusių dėl šildymo įjungimo. Reikia, kad būtų pakeltos kolektyvinių sutarčių normos, kad tai taptų geriausiu būdu į teisingo atlyginimo kelią. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia valstybines įstaigas, neprivačias įmones jų vadovus nedvejoti gėriu, kurią sukuria kolektyvinė sutartis ir pasirūpintų savo darbuotojų sąlygomis.

Giedrius Katkauskas

Ugniagesių svajonė – normalios ir orios darbo sąlygos

Per pastaruosius kelis metus socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose galima vis pamatyti, kai įvairios gelbėjimo tarnybos ar krašto apsauga perka vis geresnę ir modernesnę techniką. Policijai skirti nauji ir greiti automobiliai, moderni ekipuotė, Lietuvos kariuomenės įsigyja karinę techniką, šarvuotos transporto priemones ir panašiai. Atrodo, kad viskas tik į gera – juk Lietuva modernėja. Tačiau šių naujienų komentaruose vis dažniau minimi ugniagesiai, jų darbo sąlygos. Lietuvos visuomenė nevengia pasipiktinimų, kad ugniagesių gelbėjimo tarnyba yra skriaudžiama, jų technika – „antikvarinė“, dažnai gendanti. Pastebima, kad dėl technikos gedimų gali kilti rizika žmonių gyvybėms. Taigi, kokia yra situacija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente?

„Didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos“

Šių metų kovo mėnesį ELTA naujienų agentūros portale pasirodė straipsnis apie Valstybės kontrolės atliktą auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“. Teigiama, kad žmonių, budinčių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų pamainose, yra mažiau, nei būtina, o ugniagesių aprūpinimas net neatitinka minimalių reikalavimų. Pagal atliktą auditą, „38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus“. Tuo tarpu, didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos. Net 69 proc. savivaldybėse esančių gelbėjimo pajėgų technikai yra daugiau nei 20 metų, o valstybinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technika yra senesnė nei 15 metų.

Dėl technikos senumo, dažnai atsitinka situacijų, kai ugniagesiai, turėdami vykti į iškvietimą, neužveda transporto priemonių, kartais net sugenda prie pat gaisravietės. Pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame galima pamatyti traktorių, tempiantį sugedusį ugniagesių automobilį. Socialinių tinklų vartotojai komentaruose išreiškė pasipiktinimą, kad dėl neskiriamų pinigų gelbėjimo tarnyboms, rizikuojama žmonių gyvybėmis ir sunaikintu turtu.

Kęstutis Juknis: „Ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą“

Lietuvos ugniagesiai susiduria ne tik su technikos problemomis, bet ir skundžiamasi dėl menko atlyginimo. Pasitaikydavo atvejų, kai ugniagesiai, po kelių parų darbo, dėl susidariusių viršvalandžių būdavo varomi namo, kad tik nereikėtų mokėti papildomai pinigų. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą. Tokią karčią realybę patvirtino iš savo patirties, kai reikėjo ginti vieno rajono ugniagesius.

Taigi, socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose matant kitų tarnybų atnaujintą automobilių parką, įrangą ir aprūpinimą, kyla dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, labai džiugu, kad Lietuva modernėja. Tačiau kitu atveju, užmirštami kiti sektoriai, kurie yra ne ką mažiau svarbesni. Tik bendromis pastangomis veikdami biudžeto formuotojus galime tikėtis permainų ir kitokio požiūrio.

Giedrius Katkauskas