Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino UAB „Ignitis“ elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, kurie bus taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. Kaip patvirtina ,,Eurostat” duomenys, Lietuvos vartotojai ir toliau išlieka vieni mažiausiai mokančių už elektros energiją Europos Sąjungoje. Visgi, paaiškėjo, kad vidutiniškai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams paaugs apie 14,7 procentus.

Kaip praneša VER taryba, elektros energijos kainos pokyčius įtakojo daugybė faktorių. Pagrindiniai jų: išaugęs lėšų poreikis infrastruktūrai išlaikyti, kompensacijos žemės savininkams už servitutus ir apsaugos zonas, didesnės sąnaudos, skirtos elektros sistemos palaikymui ir saugumui užtikrinti, išaugusios elektros energijos biržoje ir pagal dvišalius sandorius įsigyjamos elektros (produkto) kainos. Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams nuo 2020 metų galėjo Plačiau

Darbo diena jau lygiai šimtą metų oficialiai trunka 8 valandas. Per minėtąjį laikotarpį susidarė daugybę geopolitinių ir ekonominių pokyčių, o 8 valandų įvedimas buvo stabilumo garantas įvykęs pramonės revoliucijos dėka.   Svarstytina, ar šiandieniniam ritmui tokios taisyklės yra vis dar tinkamos.

Dabar laikai keičiasi tiek, kiek įmonės yra linkusios investuoti, diegti inovacijas savo įmonėse, tai taip pat priklauso nuo šalies ekonominės situacijos ir įmonės požiūrio.  Anot CV online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šis skaičius yra tik nominalus, kadangi dažniausiai pati darbovietė nustato, kiek valandų darbuotojas turi išdirbti. Remiantis naujausiais tyrimais, R. Karavaitienė teigia, kad ilgainiui darbo valandų trukmė turėtų po truputį mažėti – nusistovėjusi 8 valandų tvarka yra ne itin palanki darbuotojų darbo produktyvumui skatinti. Plačiau

Vakar Policijos departamente generalinis komisaras Renatas Požėla susitiko su pareigūnus vienijančiomis profesinių sąjungų vadovais.

Darbo krūviai, mikroklimatas komisariatuose, subkultūros atskiruose komisariatuose šalinamos, tarpinstitucinių darbo grupių atnaujinimas, Nacionalinio susitarimo taikymas pareigūnams, profesinės sąjungos nario mokesčio atstatymas ir daugelis kitų aktualių klausimų buvo apžvelgta gan dalykiškoje ir draugiškoje atmosferoje. Plačiau

Lapkričio 26 dieną, 15 valandą Lietuvos Respublikos prezidentūroje įvyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda. Susitikime dalyvavo ir LPS ,,Sandrauga“ nariai: pirmininkas K. Juknis, teisininkas R. Levinskas. Svarstyta valstybės biudžetas, mokestiniai pokyčiai, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimai, kolektyvinių sutarčių svarba ir darbo inspekcijos neveiksnumas.

,,Sandrauga“ siekdama pagerinti socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavio pateikė nemažai pasiūlymų siekiant pagerinti esamą padėtį. Vienas jų susijęs dėl suminės darbo laiko apskaitos – buvo siūloma keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 str. nuostatas. Tokią darbo laiko apskaitą įvesti įmonėse ar įstaigose, kur iš anksto negalima nustatyti paros arba savaitės darbo ir poilsio režimo. Be to reikėtų nustatyti, kad įvedant suminę darbo laiko apskaitą būtina gauti valstybinės darbo inspekcijos sutikimą arba tai būtų suderinta su darbuotojų atstovais. Kitas siūlomas dalykas – tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų koeficiento didinimas iki 1,65 minimalios mėnesio algos ir siekti, kad ateityje tai ir toliau augtų – iki 1,8. Tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, užtikrintų socialines garantijas ir sumažėtų darbo ginčų skaičius. Dar vienas ,,Sandraugą“ neraminantis klausimas – įtvirtinta teisė suteikti sutikimą dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio darbuotojo darbo sąlygų pabloginimo ar darbo santykių nutraukimo, kurie nėra suderinami su teisinės valstybės principais. Ne mažiau svarbus dalykas buvo ir ugdymo įstaigų vadovų antikorupcinis vertinimas – spręstina, kad švietimo įstaigų vadovų atliekamiems veiksmams būtinas didesnis atitinkamų institucijų dėmesys. Paskutinis svarstytinas klausimas, kurį pateikė ,,Sandrauga“ – dėl LR valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų iki krizinės pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Plačiau

Asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principai šiandien neabejotinai yra modernios demokratinės visuomenės ir teisinių vertybių pamatas. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Pagrindinis įstatymas, reguliuojantis lygias galimybes yra Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas.

Lygios galimybės įgyvendinamos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, švietimo įstaigose, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijose, darbe ir valstybės tarnyboje, vartotojų teisių apsaugos srityje, organizacijose ir asociacijose. Įstatyme taip pat yra įtvirtintas draudimas tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu bei priekabiauti. Plačiau