Neįvykus susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus susitikimui, situacija dėl savivaldybėms šiems metams numatytų lėšų kelių priežiūrai išlieka kritiška. Savivaldybėms pateikta Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo sąmata 2020 metams rodo, jog šiais metais savivaldybės gali netekti virš 40 proc. kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų lyginant su 2019 metais. Vietinės reikšmės keliams šiemet numatoma skirti apie 68 mln. eurų, pernai ši suma siekė apie 115 mln. eurų.

Lietuvos savivaldybės asociacijos teigimu, „galima tik įsivaizduoti, kokias pasekmes ir nepasitenkinimą pajus gyventojai dėl tokio drastiško lėšų sumažinimo: prasčiau prižiūrimi keliai ir gatvės, nenutiesti nauji keliai, nukentės eismo saugumas“. Tikimasi, kad ateityje bus minėtos programos sąmata pateikta savivaldybėms su galutiniais skaičiais, kurie rodytų, kiek konkrečiai lėšų savivaldybės galės panaudoti savo kelių priežiūrai. Dėl susidariusios situacijos Plačiau

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikė sąrašą šalių, kuriose išlaikomas subalansuotas profesinis ir asmeninis gyvenimas. Geriausi rodikliai nustatyti Olandijoje, o Lietuva lieka šeštoje vietoje ir lenkia norvegus bei vokiečius. Itin dažnai Lietuva yra laikoma viena konkurencingiausių pasaulio valstybių.

Nustatytais geresnio gyvenimo indekso duomenimis, paaiškėjo, kad olandai dirba ne per daug, o laisvalaikiui, miegui ir poilsiui skiria pakankamai laiko. Indekse šalys išrikiuojamos pagal tai, kiek jų gyventojai išlaiko profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą. 2019 m. geresnio gyvenimo indekso pirmos 10 šalių: 1. Olandija; 2. Italija; 3. Danija; 4. Ispanija; 5. Prancūzija; 6 Lietuva; 7. Norvegija; 8. Belgija; 9. Vokietija; 10. Švedija. Iš 40-ies į indeksą įtrauktų šalių paskutines vietas užėmė Kolumbija ir Meksika. Plačiau

Užimtumo tarnyba, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, patvirtino profesijų, kurių darbuotojų labiausiai trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Minėtame sąraše – daugiau kaip 70 trūkstamų profesijų. Gauta statistika parodė, kad labiausiai trūksta: mūrininkų, suvirintojų, operatorių, šaltkalvių, mėsininkų, siuvėjų. Paslaugų srityje profesijų sąrašas nesikeičia, išlieka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija. Šiuo metu Lietuvoje trūksta keliolika tūkstančių vairuotojų. Sąraše nebeliko metalinių konstrukcijų montuotojo, stogdengio ir tinkuotojo profesijų. Profesijų, kurioms reikalinga aukšta profesinė kvalifikacija, labiausiai trūksta: inžinierių, technologų, tinklo administratorių, programuotojų, technikų, konstruktorių.

Siekiant kuo objektyvesnio trūkstamų profesijų šalyje vertinimo, Užimtumo tarnyba dėl pateiktų profesijų susiejimo su giminiškomis profesijomis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei kartu atnaujino reikalingų darbuotojų sąrašą. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ yra pastovi Užimtumo tarnybos  komisijos narė. Plačiau

2020 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje yra numatyta tam tikrų privilegijų, kurios taikomos tik profesinės sąjungos nariams. Pagrindinės jų susijusios su kasmetinėmis  bei mokymosi atostogomis. Papildomas atostogų dienas galima prijungti prie eilinių atostogų arba paimti atskirai.

Dvi papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos. Jos turi būti išnaudojamos sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y., kitu atveju prarandama teisė į tokias dienas. Šios papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos pridedamos, neatsižvelgiant į tai, kad profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinės sąjungos nariams atostogos suteikiamos tokia pačia tvarka, kaip įstaigoje suteikiamos eilinės atostogos. Pažymėtina, kad atostogas galima pridėti prie eilinių atostogų arba kitas galimas variantas – paimti atskirai.

Mokymosi atostogos.Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo teikėjų pažymas arba kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos. Paliekama už jas vidutinį darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas. Plačiau

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Pagal dabartinį Darbo kodeksą, darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Pinigų už kasmetines atostogas išmokėjimas tolygiai per metus kartu su darbo užmokesčiu klausimas buvo svarstomas šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Darbo santykių komisijos posėdyje. Plačiau