Monthly Archives: liepos 2021

Svarbi informacija apie privalomąjį testavimą

Nuo šiol periodiškai testuotis reikės darbuotojams, dirbantiems krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo įmonėse, taip pat asmenims, užsiimantiems laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas). Reikalavimai palies ir viešojo maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorius. Taip pat sveikatą periodiškai tikrintis privalės viešojo administravimo subjektų darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai bei darbuotojai, kurių veikla susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).
Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo. Privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai turės būti atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas. Registruotis privalomam testavimui reikės per 1808.lt platformą. Kol kas jis bus atliekamas valstybės lėšomis.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (pavyzdžiui, liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jeigu tokių galimybių nėra, darbdavys nušalina jį nuo darbo, nemokėdamas jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotojas pasitikrins. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.
Gali susiklostyti situacija, kad terminas tikrintis sueis darbuotojui būnant užsienyje, pavyzdžiui vežėjams. Tokiais atvejais būtinasis testavimas bus atliekamas grįžus į Lietuvą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo.
Primename, kad testavimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau.
pagal SAM info. parengė V. Mikalauskas
May be an image of one or more people

Nesuvaldomų konfliktų priežastys mūsų valdžioje

Visuomenę išvargintą vasaros karščių, nesibaigiančios pandemijos ir neramumų šalies pasienyje, pralinksmėja tik nuo mūsų politikų kalbamų paradoksų. Pirmasis paradoksas, kad karantino metu, Kauno gyventojas nelegaliai nuvykęs į Kauno rajoną gaudavo baudą, o dabar pabėgėlis nelegaliai kirtęs mūsų valstybės sieną, gauna valstybės išlaikymą ir maitinimą kaip trijų žvaigždučių viešbutyje. Antras paradoksas, jog deramės su Irakiečiais, kad apsigintume nuo baltarusų.
Užsienio reikalų ministras viešai skundžiasi kitiems, kad bijo Lukošenkos ir prašo padidinti sankcijas. Stokodami sveiko proto nuvarėme Lukašenką pas Putiną patys. Lengva ranka iš neutralaus kaimyno padarėme priešą. Sunku pasakyti kokių pastangų ir kiek laiko reikės, kol bent išoriškai stabilizuosis santykiai tarp kaimynų.
Akivaizdu, jog ne tvoros ir ne mitingai išspręs problemą. Reikia politinės valios ir užsispyrimo, paminti ambicijas vardam šalies stabilumo ir gerovės. Migrantų krizės Irake neišspręsi, ji turi būti sprendžiama Minske arba Vilniuje. Kažkas turėtų imtis tarpininko vaidmens. Čia turėtų pasitarnauti buvimas ES, čia turėtų atsiskleisti daugiašalės partnerystės nauda. Bet deja niekas iš mūsų kaimynų neskuba įsitraukti į žaidimą „išgelbėk draugą“.
Atoveiksmis lygus veiksmui ir nuo gyvenimiškos fizikos nepabėgsi. Jei mes pradedame prieš vienos šalies vadovą žingsnius, abejojame dėl jo valdžios teisėtumo, turime objektyviai suprasti, kad tek sulaukti vienokio ir kitokio atsako. Lukašenka vadinamas ir pamišėliu, ir diktatoriumi ir dar kitokiais epitetais, bet esmės tai nekeičia – jis valdo Baltarusiją ir jo žinioje kariuomenė, slaptosios tarnybos ir kiti gana galingi geopolitinio spaudimo svertai. Vaikiškas valdžios pasirinkimas matyti pasaulį tokį, kokį jie nori matyti, o ne toks koks jis yra iš tikrųjų tik aštrina situaciją.
Kovos būdų yra įvairiausių. Tetrūksta atviro konflikto pasienyje. Kaip diktatoriai antro pasaulinio karo priešaušryje norėjo karo, taip ir dabartiniai valdantieji nori karo. Kartais mes nesuprantame kad iki siaubingų dalykų būna tik vienas neatsargus žingsnis ir jį žengus kelio atgal nebelieka.
Vytautas Mikalauskas
May be an image of outdoors

Vežėjų kryžiaus žygis prieš socialinį dialogą

Tolimųjų reisų vairuotojų kvotų klausimas bus išspręstas ir nesusitarus su socialiniais partneriais. Bent taip mano stambiausias pervežimo kompanijas vienijančių asociacijų atstovai. Neradę pritarimo pirminėse derybose su profesinėmis sąjungomis ir ministerijos atstovais, verslo lobistai nenusileidžia ir beldžiasi iš eilės į visas įmanomas valdžios duris, bandydami pramušti savajam verslui nutarimus, nekreipdami dėmesio į vairuotojų poreikius.
Yra ne viena įmonė prisidengianti pervežimų verslu, o iš tiesų vykdanti darbo jėgos nuomą – pernuomojanti iš trečiųjų šalių atvykusius vairuotojus vakarų kompanijoms. Todėl reikėtų aiškiai skirti tikrus vežėjus, turinčius vilkikų parką ir kuriančius darbo vietas, nuo tų, kurie turėdami šešis vilkikus ieško šešių šimtų vairuotojų.
Lietuvos vežėjai nuolat akcentuoja, kiek mokesčių sumoka į valstybės biudžetą ir kokią reikšmingą dalį BVP jie sukuria. Pasakojama apie tai, kokios modernios įmonės ir kaip vadovaujasi vakarietiškais vadybos principais. Deja tai neretai tik mandagus fasadas- iš tiesų jie linkę viska spręsti senais metodais – išsimušti arba nusipirkti sau parankų valdžios sprendimą. Tik XXI a. Lietuvoje tai padaryti ne taip paprasta.
Po nenusisekusių derybų su profesinėmis sąjungomis, kuomet nepavyko primesti savo viršenybės ir pažeminti darbuotojų atstovų vežėjai išsiruošė į kryžiaus žygį. Nors aplankė ministrus, premjerę ir pavienius Seimo narius, liko nieko nepešę. Todėl šiandien šturmuoja prezidentūrą. Kai Prezidentas patars, kad reikia tartis su profsąjungomis ir socialiniais partneriais, kur tada bėgs skųstis vežėjai? Kur transporto sektorių nuves siekis išvengti derybų su profesinėmis sąjungomis, bet kokia kaina? Gal vieną kartą geriau tvirta akistata ir naujas lapas – nei socialinės atsakomybės vengimas ar vaikiškas realybės ignoravimas.
Vežėjai įpratę būti kelyje nuolat – net neaišku, kur dar juos nuneš likimas. Gal neradę užtarėjų Lietuvos valdžios koridoriuose, vyrai atstatys ietis į Briuselio pusę.
Prisidengimas nuvalkiotais išvedžiojimais, kad neįmanoma susikalbėti su profsąjungų lyderiais ir gyvenimas praeities nuoskaudomis niekur neveda. Jei pervežimų sektorius nori išlikti konkurencingas, jis turi atsigręžti į tuos kurie kuria vertę – į dirbančiuosius ir jų atstovus.
Kęstutis Juknis
LPS „Sandrauga“ pirmininkas
May be an image of road

Kaziukas neskaitė „Gyvulių ūkio“

Turbūt jau niekas nesuskaičiuos, kelintą kadenciją Seime sėkmingai dirba žemdirbys ir tikras kaunietis Kazys Starkevičius. Mažiau politikos aktualijomis besidomintiems skaitytojams atskleisime itin įdomų šios kadencijos Kaziuko viražą ir naujai atrastus darbo Seime horizontus. Palikęs tėviškės kvapais plėktelėjusį Kaimo reikalų komitetą, patyręs ūkininkas šią kadenciją tapo Ekonomikos reikalų komiteto pirmininku. Nors gerbiamas Seimo narys savo čebatus paliko kampe, bet noras tvarkytis kaip gyvulių ūkyje liko.
Jo dėka kelią skinasi darbo kodekso pataisos leisiančios nemokėti išeitinių išmokų, išėjus iš darbo dėl prastovų, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų. Dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų. Apmaudu ir dėl to, kad nors šis pasiūlymas pritarimo Trišalėje Taryboje negavo, tačiau vagystę ir skurdą propaguojančią pataisą ėmėsi reguliuoti Kaziukas..
„Dirbančiojo palikti be išeitinės išmokos negalima. Tai yra amoralus žingsnis, žmogus jau už buvimo laiką prastovose gauna vos pragyvenimo minimumą siekiančią išmoką. Pagal siūlytojų logiką jei pasirenkama nutraukti niekur nevedančius darbo santykius, dirbantysis paliekamas be garantijų, tai tiesus nuvarymas į skurdą ir visišką atskirtį. Turime suprasti, kad gyvename neapibrėžtumų aplinkoje ir esant karantino situacijai, keisti ar susirasti darbą gana sudėtinga, todėl nėra teisūs tie, kurie sako, kad darbuotojai tuo piktnaudžiauja“ – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Galimai tai lobistų veiklos rezultatas: matome, kaip Lietuvos politinėje darbotvarkėje vis labiau įsigali liberalizmas ir to pasekmes visi jausime ilgai. Jau tapo norma, jog verslas primetinėja savo sąlygas politikams. Darbdavių atstovai mini keletą atvejų, kai neva buvo piktnaudžiauta išeitinėmis išmokomis, bet pamirštama, kai valstybės paramą gavę įmonės kompensacijų lėšas naudojo itin prabangiems automobiliams pirkti…
Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus – prieš daugybę metų taikliai parašė Dž. Orvelas. Ir mūsų akyse tvartelio partija deda visas pastangas, kad sukurtų saviems palankią dvigubų standartų valstybę. Žmonėms, palinkėčiau būti budriems ir burtis į profesines sąjungas, nes Orvelo žodžiais kalbant: dabar daug kiaulių aplinkui bando ieškoti to arklio, kurį stengiasi visaip kaip išnaudot iki paskutinio gyvybės lašo…
parengė Vytautas Mikalauskas
May be an image of 9 people and people standing

Kodėl valdžia neskatina kolektyvinių sutarčių įsigaliojimo?

    Lietuvos Respublikos Prezidentas, Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda savo viešuose pasisakymuose dažnai pabrėžia kaip vertina socialinį dialogą, tam pritaria ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Kaip dirbančiųjų atstovai, žinome, kad vienas iš būdų vystyti socialinį dialogą yra kolektyvinės derybos ir kolektyvinės sutartys. Tačiau matome ryškėjančią tendenciją, kad Vyriausybės atstovai labai nenoriai inicijuoja socialinio dialogo vystymą su kitais Trišalės Tarybos socialiniais partneriais t. y. profsąjungom ir darbdavių atstovais.

  Kolektyvinė sutartys tai susitarimas siekiant pagerinti dirbančiųjų darbo sąlygas. Šiose sutartyse įtvirtintos bendru sutarimu, darbdavio ir profsąjungų suderintos papildomos darbo sąlygos, kurių privalo laikytis sutartį pasirašiusios šalys. Kolektyvinės sutartys skirstomos pagal veikimo sritis – nacionalinė (valstybės lygiu), šakos (gamybos, paslaugų, profesinių), teritoriniu (savivaldybių, apskrities) ar  darbdavio lygmens (įmonės, įstaigos, organizacijos). Šiuo metu Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“  dalyvauja 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybose, Sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties ir Švietimo sistemos kolektyvinėse derybose.

mitingas

   Švietimo šakos kolektyvinė sutartis pagal pirmąjį planą turėjo būti paruošta jau rugpjūčio mėnesiui, prieš naujus mokslo metus. Tačiau susidaro įspūdis, jog LR švietimo Ministerija patys lyg studentai pasilieka visas užduotis atlikti paskutinę naktį. Derybų metu vietoj to, kad aiškinantis šakos kolektyvinės sutarties normas ir derėtis iki tol kol bus priimtas vieningas sprendimas, kilus nuomonių priešpriešoms, kolektyvinės sutarties punktai atidedami spręsti vėliau. Posėdžiai dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo yra lyg klasės draugų susitikimas, kuriame tikslas tik atsižymėti lankomumą, o ne prieiti prie kolektyvinės sutarties nuostatų gerinančių dirbančiųjų sąlygas.

 Vienas žingsnis pirmyn – du atgal. Taip galima apibūdinti Sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybas. Kai kuriems derybų dalyviams nenutrūkstamas procesas padeda jaustis svarbiais, tad kartais atrodo, kad jiems svarbiau pats derybų procesas nei rezultatas. Dėl šių didybės manijos apsėstų asmenų, stringa derybos ir prastėja kolektyvinės sutarties kokybė.

derybos

Pažvelgus į ekonomiškai stiprias šalis, galime matyti kolektyvinė sutarties skatinimo bei vystymo svarbą. Danijoje darbo rinkos modelis ir yra grindžiamas abipuse pagarba tarp besiderančiųjų pusių – darbdavių bei darbuotojų. Kolektyvinės sutartys yra pripažintos kaip stiprus dirbančiųjų sąlygų gerinimo garantas. Jei darbovietėje nėra kolektyvinės sutarties, tai reiškia, kad nėra jokių taisyklių, reglamentuojančių bendrąsias ir papildomas darbo sąlygas, dirbančiųjų finansinės bei socialinės gerovės skatinimą. Danijoje darbingo amžiaus asmenų kurie yra profesinių sąjungų nariai skaičius yra bene didžiausias pasaulyje, jis sudaro apie 80 % dirbančiųjų.

LPS „Sandrauga“ pirmininko teigimu, Lietuvoje yra labai mažai darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriuje. Tikimės, kad rudenį profesinėms sąjungoms bus suteikta daugiau teisių ir galių, kad kolektyvinis atstovavimas būtų panašus į klestinčių Europos valstybių.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė