Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kartu su kitomis profsąjungomis, dalyvauja derybose su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jų metu deramasi dėl 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties sąlygų, kurios yra aktualiausios profesinių sąjungų nariams. Gera žinia – derybos jau eina į pabaigą.

Viena iš svarbiausių sutarties sąlygų – 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos saviugdai, kurios yra skirtos būtent profesinės sąjungos nariui. Jeigu 2022 metais išeinama iš darbo ir nepanaudojamos minėtos papildomos mokamos kasmetinės atostogos, už jas darbuotojui sumokama kompensacija.

Kitos sutarties sąlygoje nurodoma, kad profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, paliekant jo vidutinį darbo užmokestį. Tačiau šia teise negali pasinaudoti pagal formaliojo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas besimokantis profesinės sąjungos narys, kuris naudojasi sutarties suteikiama teise į mokamas mokymosi atostogas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skatina pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžia, kad prieš tai minėtos sąlygos galios visiems nariams, kurie įstos prieš šios Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymą. Taip pat, neišnaudojus šių papildomų dienų iki sekančių metų, jos yra anuliuojamos. Pasak Kęstučio Juknio, „Labai gaila tų žmonių, kurie per vėlai sugalvoja  pasinaudoti šia iškovota privilegija. Todėl raginame žmones stoti į „Sandraugą“ (www.sandrauga.lt) ir naudotis socialinėmis garantijomis bei būti aktyviais darbuotojais, o ne laukti ir, galų gale, nesulaukti“.

2022 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus pasirašoma šių metų spalio mėnesį, todėl kviečiame visus narius informuoti kitus savo kolegas ar pažįstamus dirbančiuosius. Pasinaudodami šiomis sutarties sąlygomis pasirūpinsite savimi ir galėsite daugiau laiko skirti sau, šeimai ir poilsiui, o šiais laikais tai yra svarbu.

Giedrius Katkauskas

Kiekviena šalis pasaulyje susiduria su skurdo problemomis. Žinoma, jos yra skirtingos: labiau įsivysčiusiose šalyse skurdą pajaučia maža dalis žmonių, tuo tarpu kitose, ekonomiškai silpnesnėse valstybėse – problema didėja. Lietuvą šiuo atveju galima priskirti prie tų šalių, kuriose skurdas vis didėja. Rugsėjo 27 dieną Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo paskelbtoje apžvalgoje rašoma, kad Lietuvoje 2020 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno maždaug kas penktas gyventojas.

„…Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje“

Kaip teigiama apžvalgoje, skurdo rizikos lygis 2020 metais, palyginus su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno ~585 tūkst. žmonių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje – net 20,6 proc. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje Lenkijoje rodiklis siekia 15,4 proc.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalgos, „skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje  pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, daugiavaikės šeimos ir vaikai“.

Viena iš pagrindinių skurdo Lietuvoje priežasčių – pajamų nelygybės augimas. Tai yra aktualu ir kitoms šalims visame pasaulyje. Kaip rašoma apžvalgoje, moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tuo tarpu Europos Komisija ragina Lietuvą „mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą“. Pasak Lietuvai skirtų Europos Komisijos ataskaitų, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. „Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimui“.

Žinoma, skurdo problemą palietė ir pasaulyje esanti pandemija bei karantino laikotarpiai Lietuvoje. COVID-19 virusas padarė įtaką ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialinėms, ekonominėms sferoms. Padaugėjo bedarbių, gyventojams sumažėjo ar net prarado pajamas, dėl nuolatinių ribojimų, nerimo ir nežinomybės prastėjo psichologinė sveikata. NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljansas užsakė apklausas pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, „daugiausia finansiškai nukentėjo darbo neturintys, mažiau išsimokslinę gyventojai, smulkieji verslininkai, gaunantys pajamas iš individualios veiklos“.

Kęstutis Juknis: „…mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą“

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą. Tik veiksmingos ir praktiškai patikrintos priemonės gali sustabdyti valstybės stagnaciją.

Taigi, skurdas Lietuvoje turi potencialą didėti ir toliau. Skirtumas tarp žemutinio gyventojų socialinio sluoksnio ir aukštutinio vis didėja – vidurinoji klasė kiekvienais metais vis labiau nyksta. Kodėl mūsų Vyriausybei nesiseka mažinti skurdo rizikos Lietuvoje? Ką ji turi daryti, kad skurdas pagaliau imtų mažėti?

Giedrius Katkauskas

Vakar, rugsėjo 25 dieną, Lietuvos profsąjunga „Sandrauga“, kartu su profsąjungos padalinių kolektyvu, keliavo į Varėnos rajone esantį kaimą Margionis. Ten vyko jau tradicija tapusi šventė „Grybų šventė“.

Lyg tyčia, oras buvo palankus grybavimui, todėl gera nuotaika ir šiltas džiugesys tvyrojo visos šventės metu.

Grybavimas miške, karšta grybų sriuba, nuotaikingos dainos, linksmi šokiai – tai tik keli iš daugiau patirtų šiltų ir malonių momentų vykusioje šventėje. Jos metu, dalyviai, atkeliavę iš skirtingų Lietuvos kraštų, smagiai praleido laiką ir pagaliau leido sau atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių.

Tikimės, kad kitais metais mums visiems vėl pavyks susitikti ir dar kartą linksmai pagrybauti, padainuoti ir pašokti!

Pastarasis laikotarpis Lietuvai nelengvas: koronaviruso atvejų didėjimas, įvairūs mitingai, protestai, pasienio problemos… tuo pačiu, valstybei teko evakuoti žmones iš Afganistano, kurie mums padėjo ir kitaip buvo naudingi Lietuvos užsienio reikaluose. Pasak Užimtumo tarnybos, visi 177 atvykėliai šiuo metu gyvena  Raseiniuose ir dalis jų „ateitį sieja su mūsų šalimi, tačiau norėtų persikelti į didžiuosius miestus, kur lengviau integruotųsi į visuomenę“. Tai reiškia, kad Afganistano piliečiai, atvykę į Lietuvą, tikisi gyventi ir dirbti joje.

„…Lietuvos darbdaviai, pagal atliktą vietinę apklausą, susidomėjo naujaisiais, į Lietuvą atvykusiais specialistais“

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad dabar Lietuvos darbo rinkoje kiekvienas kompetentingas, motyvuotas ir kvalifikuotas specialistas yra svarbus. O šiuo metu darbuotojų laukia visų sektorių įmonės. „Tikiu, kad visi kartu galime padėti greičiau integruotis visiems, kurie to norės“, sakė I. Balnanosienė.

Drąsė Butkienė, Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus vedėja, patvirtino, kad kol kas penki Afganistano piliečiai pateikė išsilavinimą patvirtinančius diplomus. Tuo pačiu, surinkta 16 kitų kompetenciją ar kvalifikaciją patvirtinančių sertifikatų, dokumentų ir kitų pažymėjimų. „Išsilavinimo pripažinimo siekia ir keli farmacininkai, slaugos specialistai, automobilių mechanikas“. Kai kurie atvykėliai planuoja susisiekti su buvusiomis mokymo įstaigomis ir gauti patvirtinimus, kad joje gavo kvalifikaciją.

„Kita dalis pabėgėlio statuso siekiančių asmenų turi kitokių planų – šie galvoja apie išvykimą iš Lietuvos į kitas valstybes“

Tuo tarpu Lietuvos darbdaviai, pagal atliktą vietinę apklausą, susidomėjo naujaisiais, į Lietuvą atvykusiais specialistais. Tačiau naujiems darbuotojams skirtų nekvalifikuotus darbus. Pavyzdžiui, vietinė Raseinių bendrovė „sutiktų įdarbinti dalį pabėgėlių, bet siūlytų tik išsilavinimo ar patirties nereikalaujančias pozicijas“. Deja, dauguma afganistaniečių planuoja dirbti kvalifikuotus darbus. Tai būtų jiems iššūkis, nes nemokant lietuvių kalbos, integracija pasunkėtų.

Kita dalis pabėgėlio statuso siekiančių asmenų turi kitokių planų – šie galvoja apie išvykimą iš Lietuvos į kitas valstybes. Anot jų, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, gyvena giminės, todėl ten gyventi būtų lengviau. Tačiau atvykėliai atvirauja, kad apie tai galvoja ir dėl tų valstybių geresnės socialinių pašalpų sistemos.

Paprastai pabėgėlių statusą įgiję piliečiai į Lietuvos darbo rinką įsilieja per 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnybos dienos. Lengviau darbus randa tie, kurie moka anglų ir rusų kalbas. Tuo tarpu lietuviai irgi turi prisitaikyti prie naujų kolegų. Ką manote Jūs? Kaip reaguotumėte, jei Jūsų darbe pradėtų darbuotis iš kitos, tolimos valstybės atvykęs žmogus? Kaip tai paveiktų Jūsų įprastą darbo atmosferą? O gal jau turėjote panašią patirtį? Pasidalinkite mintimis ir įspūdžiais!

Giedrius Katkauskas

Kviečiame visus Lietuvos profsąjungos „Sandrauga“ narius, rugsėjo 25 dieną, keliauti į Varėnos kraštą Margionių kaimą (11 km nuo Marcinkonių), kuriame bus galima smagiai pagrybauti!

Nuo 9 ryto vyks grybavimas, o norintys užsiimti kita veikla – vyks ekskursija po Margionių kaimą, edukacinės programos.

Baigus grybauti, Klojimo teatre koncertuos mėgėjų meno kolektyvas ir bus apdovanojami grybavimo čempionato dalyviai.

Turėsime užkandžių, karštų gėrimų ir vaišių!

Nepamirškite tinkamos avalynės ir nusiteikimo gerai praleisti laiką!

Išvykstame rugsėjo 25 dieną, šeštadienį, 6.30 ryto iš Kauno pilies!