Paskutiniuoju laikotarpiu ypač padaugėjo profesinės  sąjungos narių skundų dėl mobingo pasireiškimo. Gal pavojinga tarptautinė padėtis,ar kelis kartus pakilusios kainos, žmonių ypač gyvenančių regionuose nusivylimas ir baimė dėl ateities,  nuolatinis, nepertraukiamas visuomenės gązdinimas  kiti veiksmai suintencyvino sistemines patyčias ir įtampas darbe.  Aišku viena, kad tiek darbdaviai, tiek politikai, valstybės vadovai žino, kad šiandieninis teisinis reguliavimas nesuteikia nei mažiausios teisinės apsaugos žmogui, kuris patiria mobingą. Priešingai, kai kurie net valstybės departamentinio lygio vadovai  viešai džiūgauja ir skuba pranešti, kad šiuo klausimu jie nieko negali padėti,,, nes nėra teisinės bazės”

Tačiau ,,Sandrauga” atstovai, specialistai, pagal įgyvendintą praktiką, mano kitaip. Pagal surinktus ir susistemintus įrodymus, Plačiau

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia netylėti, diskutuoti, aptarti, tai kas nežinoma plačiajai visuomenei, o būtent „dirbančiajai liaudžiai“,  dėl kurios priimami, keičiami Jų socialines garantijas pabloginantys įstatymai.   Nors Trišalės Tarybos ( TT) reglamente, bei nuostatuose klausimus nagrinėja tik darbdavių, profsąjungų ir vyriausybės deleguoti atstovai, tačiau 2022 m. vasario 8 dieną kažkokiu stebuklingu būdu klausimus TT dėl darbo kodekso pradėjo pristatinėti ir nagrinėti Lietuvos advokatūros atstovai. Šypseną kelia tai, kad  daugelis advokatūros atstovų garsiai skanduoja šūkį, neva jie neatstovauja nei vienos, nei kitos pusės Plačiau

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ buvo vien iš tų profesinių sąjungų, kuri 2016 metais  atkakliai priešinosi darbo kodekso (2016 m. buvo keičiamas Darbo kodeksas) liberalizavimui, profesinių sąjungų teisių siaurinimui, ji vienintelė iš visų profesinių sąjungų Lietuvoje atsisakė pasirašyti ir pritarti žeminančioms ir iš esmės neteisingoms  naujosios daugumos ( tada premjeras buvo S. Skvernelis) „stumiamoms“ darbo kodekso formuluotėms. Priminsiu, kad viso iki 2016 metų galiojusio  darbo kodekso keitimo didžiausias ,,duobkasys‘‘ buvo tuometinis socialdemokratas Butkevičius.

Norėčiau pabrėžti, užakcentuoti, padiskutuoti, apie tai, kad vasario 8 dieną Trišalėje Taryboje Lietuvos advokatūros atstovai pristatė LR Darbo Kodekso 61 str. 3 dalies pakeitimo projektą, kuriuo siekiama, kad ,, Jei darbdavys dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, negali darbuotojo po tikslinių atostogų grąžinti į tą pačią darbo vietą (pareigas) ir darbuotojui yra pasiūloma lygiavertė darbo vieta (pareigos), įskaitant darbo užmokestį, darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį šio kodekso 57 str. ( darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) nustatyta tvarka, įskaitant ir su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų“.  Labai gaila ir apmaudu, kad tokiu sunkiu laikotarpiu (žmonėms nespėjus atsitiesti po pandemijos laikotarpio, žaibiško infliacijos augimo, karo veiksmų Ukrainoje) kapitalo atstovai per įvairias asociacijas, per ,,tipo garsias“ advokatų kontoras siekia dar labiau apsunkinti dirbančiųjų padėtį

Nuo „senų laikų“ iki šiol darbdaviui jo iniciatyva yra kategoriškai draudžiama atleisti iš darbo nėščias darbuotojas nuo sužinojimo dienos  ir kai iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, išskyrus atskirą susitarimą, taip pat yra draudžiama atleisti iš darbo pašauktus atlikti privalomą karinę tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir darbuotojais auginančiais vaiką iki trejų metų.

Kas atsitiko ir kokia teisminė praktika susiklostė, kokie tyrimai pagrindžia būtinumą ,,išmesti“ iš darbo mamas auginančias vaikus iki trejų metų. Nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei darbo ir socialinių reikalų ministerija nepateikė jokių duomenų, skaičiavimų, tyrimų rezultatų, kodėl  turėtų būti atimama socialinė garantija iš  darbuotojų auginančių vaiką iki trejų metų.

Rytoj darbo santykių komisijos posėdyje Trišalė Taryba pavedė išanalizuoti ar darbuotojas auginantis vaiką  iki trejų metų yra  labiau socialiai pažeidžiamas ir juos reikia apsaugoti nuo darbo netekimo ar ne. Verslo, kapitalo atstovai mano, kad nereikia jokių socialinių garantijų asmenims auginantiems vaikučius ir kad verslui reikia kuo mažiau rūpintis socialiniais klausimais. Sandrauga atstovai mano kitaip ir ruošiasi kovai prieš liberalistinius sprendimus, nukreiptus prieš elementarų žmogiškumą.

Kaip galvojate Jūs? kas šioje situacijoje galėtų patarti seimo nariams ir verslininkams, kad moterys nebijotų gimdyti ir auginti vaikų, bent iki trejų metų?

Teisininkė Agnė Gelžinė

Šiandien – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Tai diena, kai prieš tris dešimtmečius susitelkėme ir drąsiai pakeitėme mūsų Tautos gyvenimą – laisvė tapo tikrove. Diena, kuri šiandien įgauna dar didesnę prasmę, kai visai netoliese mūsų broliai kaunasi ir miršta dėl savo laisvės išsaugojimo. Šie įvykiai priverčia susimąstyti: kas būtų, jeigu mūsų Tėvynei, jos laisvei, grėstų didelis, tragiškas pavojus? Tai primena mums, kokia garbinga, prasminga, brangi bet trapi gali būti mūsų laisvė…

Nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje begyventume – vis tiek esame viena Tauta. Mus jungia tie patys džiaugsmai ir rūpesčiai. Nepaliaukime ir toliau siekti savo tikslų, išmokime pasitikėti vieni kitais, juk kartu mes – stipresni. Tad kelkime aukštyn vėliavas, giedokime himną ir visi kartu džiaukimės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Laisvės ir tiesos šviesoje, nuoširdžiai sveikinu visus Kovo 11-osios proga. Linkiu, kad Jūsų ir mūsų laisvė gyvuotų amžinai ir tuo rūpintumės visi.

Nuoširdžiai Jūsų,

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“

Pirmininkas Kęstutis Juknis

Tikriausiai daugelis žmonių savo pirmaisiais suaugusio, subrendusio žmogaus metais ne kartą pagalvojo ar nusprendė dirbti. Dažniausiai tai nulemia noras pagaliau turėti finansinę nepriklausomybę, noras taupyti ir nusipirkti kokį nors daiktą ar tiesiog turėti pajamas, už kurias galėtų išgyventi. Tai ypatingai aktualu studentams, kurie moka už savo studijas aukštosiose mokyklose, nuomojasi butą. Tačiau retas jaunas žmogus pagalvoja apie galimybę apsisaugoti nuo apgaulės darbe, diskriminacijos ar darbo teisės pažeidimų.

Tenka pripažinti, kad šiais laikais Lietuvos jaunimas vis dar „neturi laiko“ domėtis darbo teisėmis. Toks teiginys nelabai stebina, nes net ir brandesnio amžiaus žmonės dažnai nepagalvoja apie savo teises, leidžiasi būti išnaudojamiems ar diskriminuojamiems vien dėl to, kad vadovas yra vadovas ir jis yra „teisus“. Tačiau verta prisiminti pagrindinį įmonių tikslą – pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas. Po to jau seka tokie tikslai kaip tinkamos darbo sąlygos, rūpinimasis darbuotojais, jų skatinimas ir motyvavimas.

Visada bus tokių vadovų, kurie pasinaudos darbuotojo maža patirtimi ar savo teisių nežinojimu. Kitose, užsienio šalyse, darbdaviai gerbia darbuotojus, kurie priklauso kokiai nors profesinei sąjungai. Kai tik vadovas sužino apie profsąjungą, kuriai darbuotojas priklauso, jo elgesys su savo darbuotoju pasikeičia 180° kampu. Atsiranda draugiškumas, sumažėja ginčų ar skatinimų padirbėti „šiek tiek daugiau“. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar yra išlikęs sovietinis stereotipas, kad profsąjunga yra visai kas kita, nei yra iš tikrųjų. Žmonės dažnai nežino, kad Lietuvoje veikia profesinės sąjungos ar tiesiog nesigilina, ką jos veikia. Plačiau