Vasario 8 dieną, Jonavos „Achemoje“, buvo paskelbtas darbuotojų streikas. Ši kraštutinė priemonė buvo panaudota dėl įmonės vadovo atsisakymo pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurios dėka darbuotojų sąlygos taptų geresnės. „Achemos“ vadovo teigimu, kolektyvinė sutartis nėra svarbi ir tai tėra tik „popierėlis“. Dėl tokio požiūrio, kilo didelės aistros ne tik Lietuvoje, bet sulaukė dėmesio net ir iš Europos Sąjungos profesinių sąjungų. Streikas tęsėsi beveik mėnesį laiko, tačiau, vasario 24 dieną, buvo priimtas sprendimas laikinai stabdyti „Achema“ darbuotojų streiką.

Kaip teigia AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, streikas buvo laikinai sustabdytas remiantis LR Darbo kodekso 248 straipsnio 2 punktu. Kadangi visoje Lietuvos teritorijoje, nuo vasario 24 d., yra paskelbta nepaprastoji padėtis, jos metu draudžiama organizuoti ir vykdyti streiką. Pirmininkė užsiminė, kad kai tik pasibaigs galioti nepaprastoji padėtis, AB „Achema“ darbuotojų streikas bus pratęstas: „Streikas bus tęsiamas, nes dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo nėra jokių postūmių“. Bet ar pratęstas streikas – pavyks? Plačiau

Kol dauguma nedirbančių žmonių vangiai ieško darbo, neįgalieji, kurie dešimtmečius buvo diskriminuojami, jau kurį laiką rodo savo potencialą darbo rinkoje. Anksčiau buvo suformuota nuomonė, kad neįgalumą turintys žmonės gali apsunkinti darbo procesus, reikalauti daugiau laiko ar net padaryti įmonei nuostolių. Todėl asmenų su negalia buvo tiesiog vengiama, jie buvo atmetami. Tačiau laikas keičia šiuos stereotipus.

Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, 2021 m. net 7,8 tūkst. negalią turinčių žmonių įsitvirtino darbo rinkoje. Jie dirba tokiose pozicijose, kuriose ne kiekvienas turi tiek ištvermės ir kantrybės. Pavyzdžiui, daug neįgalių asmenų dirba apsaugos firmose, pašte, maisto gamybos įmonėse, valymo paslaugų teikėjų įmonėse, prekybos centruose, sanatorijose, aukštosiose mokyklose ir net greitosios medicinos pagalbos stotyse. Plačiau

Lietuvos žiniasklaidoje – apstu skandalų ir kontraversiškų naujienų, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Šis tragiškas įvykis privertė sureaguoti didžiąją daugumą Lietuvos įmonių, kurios palaiko ryšius su Rusijos verslo rinka. Prekybos centrai masiškai pradėjo atsisakyti rusiškų prekių, įmonės – paslaugų, transporto ryšių. Vienas Lietuvos miesto meras, milijonierius, sulaukė kone didžiausio dėmesio tiek iš visuomenės, tiek iš politikų. Šis veikėjas neskuba atsisakyti verslo ryšių Rusijoje, kurie tiesiogiai – mokėdami mokesčius – prisideda prie finansavimo agresorei, puolančiai Ukrainą ir jos žmones.

Lietuvos visuomenė sukilo dėl šios įmonės bendradarbiavimo su Rusijos miestais, o įmonė prisidengia argumentais, kad veikla ir taip yra apsunkinta, sutrikdyta ir negali stabdyti veiklos, nes teikia paslaugas ne tik Rusijai. Galų gale, įmonės atstovai pareiškė, kad iš Rusijos šis verslo tinklas nesitrauks. Plačiau