Pasirodė žinia, kad Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarė dėl poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ ir VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ integravimo į sveikatos apsaugos sistemą. Atrodo, kad problemos pagaliau baigėsi ir šie centrai vėl galės ramiai veikti. Tačiau, toks mistinis ir paslaptingas ministerijų susitarimas neišvengiamai atneša kitas problemas tiek šių centrų darbuotojams, tiek valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems ir taip reikalingas sveikatinimo paslaugos.

Vidaus reikalų ministrė teigia, kad VRM „Yra atsakinga už viešąjį saugumą, o ne sveikatinimo paslaugų teikimą“, todėl „Pušynas“ ir „Dainava“ šiai ministerijai nereikalingi. Iš karto kyla logiški klausimai: ar ne darbdavys turi rūpintis savo darbuotoju? Ar ne jis turi užtikrinti patogias, saugias ir sveikas darbo sąlygas? Remiantis Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės žodžiais, kad tai yra ministerijai nebūdingos funkcijos, galima daryti prielaidą, kad ministerijai nerūpi valstybės tarnautojai arba ministrė visiškai atitrūkusi nuo darbo (valstybės) teisės reikalavimų.

Taip pat šis ministerijų susitarimas gali reikšti ir kitą strategiją. Jeigu nepavyko planas A, visada yra galimybė vykdyti planą B. Istorijoje dar neteko girdėti, kad valdžia visiškai atsisakytų savo plano ir nieko daugiau nebedarytų. „Pušyno“ ir „Dainavos“ pereinamasis laikotarpis į sveikatos apsaugos sistemą reiškia, kad jau kita institucija labai greitai gali visą esančią struktūrą peržiūrėti ir pertvarkyti pagal savo poreikius ir norus. Pavyzdžiui, gali būti atliekami tokie veiksmai, kaip pradėtas vykdyti auditas, gali būti pakeistas direktorius ar pašalinti kokie nors skyriai arba institucija gali perorganizuoti struktūrą pagal jiems tinkamus kriterijus. Tačiau, labiausiai kyla klausimas ar „Pušynas“ sudarys sutartį su Vidaus reikalų ministerija, kad valstybės tarnautojai ir toliau galėtų pailsėti, pasveikti ir reabilituotis? Dirbant tokį darbą, poilsis ir reabilitacija yra neatsiejamos būtinybės, kurios tiesiog turi būti privalomai užtikrintos. Vis dėlto, yra didelė tikimybė, kad tokia sutartis nebus sudaryta, nes kaip šiuo atveju, pasirinktas planas B išpildo pirminį planą A. Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ reali ateitis – pareigūnams ji nebetarnaus.

„Kas nustatė, kad „Pušyno“ ir „Dainavos“ centrų paslaugos yra prastos, per brangios ir netinkamos?“ – klausė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Pirmininkui kilo klausimų, kas padarė įtaką Vidaus reikalų ministerijai atsisakyti sanatorijos, esančios prie jūros. „Juk tai viena patraukliausių ir geriausių vietų pareigūnui pailsėti ir pasirūpinti savo sveikata – tiek fizine, tiek psichologine. Tai yra neskaidru, nelogiška ir sukelia daug natūralių klausimų“ – pasakojo Kęstutis Juknis.

Kodėl Vidaus reikalų ministerija atsisakė ir perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai šiuos centrus – lieka iki šiol neaišku. Pavyzdžiui, juk poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra pelninga organizacija. Viskas būtų puikiai suprantama, jeigu sanatorija būtų nuostolinga – dėl to klausimų nekiltų. Bet dabar, kai tai realiai yra pelninga įstaiga, sprendimas atsisakyti jos yra tiesiog nelogiškas, mistinis ir paslaptingas. Kaip ir minėta prieš tai, dabar sukuriamas ministerijos įvaizdis, kad ji savo darbuotojais – valstybės tarnautojais, pareigūnais – tiesiog nenori rūpintis ir kad atsisakoma atsakomybė į jų būtiną poilsį, geros sveikatos užtikrinimą ir reabilitaciją. Vienaip ar kitaip, laukia sunki ir baimę kelianti ateitis valstybės tarnautojams, pareigūnams, „Pušyno“ ir „Dainavos“ centrų darbuotojams.

Šiandien, sausio 10 dieną, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai susitiko su savo nariais Kauno Senamiesčio progimnazijoje.

Susitikimo metu buvo aptariami per 2021 metus nuveikti darbai, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip pavyko juos įveikti. Tuo pačiu, aptarti ateities planai: kokie galimi pokyčiai aktualūs profesinių sąjungų nariams, aktualios problemos, šių metų prioritetiniai klausimai.

„Šioje mokykloje LPS „Sandrauga“ nariai turėjo įtemptą laikotarpį su buvusia mokyklos direktore. Bendromis pastangomis, situacija buvo pakeista ir nariai gali toliau ramiai dirbti. Dabar liko imtis darbų dėl Kolektyvinės sutarties sudarymo šioje įstaigoje“, – kalbėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Džiaugiamės, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ auga ir pritraukia vis daugiau žmonių į savo gretas. Kartu mes galime pasiekti daug daugiau, nei galime pagalvoti ir įveikti visas iškilusias problemas.

Lietuvos darbo rinka, kaip niekada įkaitusi ir permaininga. Tolimoje praeityje liko laikai, kuomet į vieną poziciją darbdaviai sulaukdavo net kelių šimtų gyvenimo aprašymų ir kaip sako patyrę personalo specialistai – tikrai buvo iš ko rinktis…

Vos ne dešimtmetį trukusi emigracijos banga, bei dėl technologijų pažangos atsiradusios galimybės nuotoliniu būdu dirbti kitose šalyse esančiose organizacijose įnešė daug permainų. Paminėtina, kad per pastarąjį nepriklausomybės trisdešimtmetį išaugo ir subrendo nauja darbuotojų karta, daug drąsiau žvelgianti į permainas ir vis ieškanti naujų galimybių. Vyresniosios kartos atstovams labai dažnai buvo natūralu ir įprasta visą savo profesinį gyvenimą praleisti vienoje darbovietėje, į žmones, pakeitusius daugiau nei keletą darbo vietų, buvo žiūrima kaip į nepatikimus ir nesugebančius niekur prisitaikyti. Nors perėjūnų etikėtės nenori nei vienas žmogus, tačiau požiūris į darbą vienoje darbovietėje, lojalumą,  darbuotojo patikimumą smarkiai pakito. Dabar  dažnas dvidešimtmetis jaunuolis jau būna išbandęs keturis darbus ir reikalauja iš darbdavio, kad jis būtų vertinamas, kad jam net neturinčiam darbo patirties ir kvalifikacijos būtų taikomos tokios pat garantijos kaip ir aukštą kvalifikaciją ir ilgą  darbo patirtį turinčiam darbuotojui.

Dažnas darbuotojų kaitumas apsunkina organizacijų veiklą: sunku planuoti darbą, apmokymas eikvoja resursus ir laiką, o nestabili, bei iki galo nesusiformavusi komanda sukuria daug menkesnę pridėtinę vertę. Anksčiau viena pagrindinių personalo valdymo specialistų funkcijų buvo tinkamo darbuotojo paieška ir atranka. Dabartinės tendencijos krypsta į žmonių jau esančių organizacijoje išlaikymą.

Vienos įmonės renkasi atvirumu ir naudomis darbuotojui grįstą kelią, kitos ,,bando žaisti” dvigubus žaidimus. Nereta praktika, kad įmonė neva deklaruojanti taikomą darbuotojų įtraukimą į pokyčius, asmeninės lyderystės plėtrą, bei darbuotojų savarankiškumą – stoja piestu, jei sužino, kad darbuotojai siekia įkurti profesinę sąjungą ir prieš juos nukreipia gerai apmokamų  interventų ar pokyčių agentų psichologinį terorą. Kaip dievagojosi vienas į LPS „Sandrauga“ kreipęsis asmuo – kaip įmonėje veikianti darbo taryba gali spręsti darbuotojų problemas, jei ji sudaryta iš žmonių, kurie tas problemas ir sukuria.

Už butaforinių, jokios įtakos darbuotojų teisnei padėčiai neturinčių darbo tarybų prastumimą į Darbo kodeksą žmonės turi ,,dėkoti buvusiam socialdemokratui, premjerui Butkevičiui  jo partiečiams ir po to atėjusiai Valsiečių bei buvusių policininkų junginiui – sako Lietuvos profsąjungos ,,Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis. Jie susiaurino įstatymines profsąjungų teises,  ir būgtai liberalizavo darbo kodeksą – pabrėžė Kęstutis Juknis. Dabartinė seimo narių  dauguma kai kuriose pozicijose, peržiūrint darbo Kodekso nuostatas yra teisingesnė ir nuoseklesnė. Keista, bet praeitų kadencijų socialdemokratai, valstiečiai ne padėjo darbo žmonėms, nesirūpino jais, o tarnavo kapitalo interesams.

LPS ,,Sandrauga” priklauso tarptautinei profsąjungų organizacijai ir seka įvykius Europoje. Vakarų šalyse įprasta praktika, kad kompanijose veikiančios profesinės sąjungos aktyviai dalyvauja personalo valdyme. Toli gražu tai nėra vien konfliktų valdymo priemonė. Profsąjunga aktyviai dalyvauja visame nario profesineme gyvenime: nuo įdarbinimo iki išdarbinimo, tarpininkauja mokymų, perkvalifikavimo ir darbo paieškos klausimais. – Teigia LPS “Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis.

Prasilenkiantys darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug priešpriešų ir nusivylimų darbo rinkoje. Darbuotojų paieškos tapo panašios į aklus pasimatymus – darbdaviai stengiasi pasirodyti tik iš geriausių pusių ir nutylima daug svarbių detalių, o kandidatai vis dar mėgsta siųsti gerokai pagražintus gyvenimo aprašymus. Vėliau pasibaigus ,,kaukių pristatymui” išryškėja tikrosios tiesos.

Nėra nė idealių organizacijų, nei idealių darbuotojų, bet visada yra ir bus pasirinkimas tarp siūlančių nemokamą kavą ar stalo žaidimus ir siūlančių ne visada lengvą darbą, bet tikras galimybes, socialines garantijas ir nors ir nedaug, bet nuolat kylantį darbo užmokestį. Tiek vieni, tiek kiti proceso dalyviai vertina patikimumą ir gebėjimą prisitaikyti.  Nei viena įmonė nenori trumpalaikio, iš vienos į kitą lakstančio darbuotojo, o darbuotojas visada, prieš ateidamas į darbo pokalbį turi apsispręsti ar jis tikrai nori tokių pareigų, būtent tokio darbo ar bando įsidarbinti tik tam, kad kaip nors sulauktų pavasario…

Vytautas Mikalauskas

Dėl pasaulį ištikusios pandemijos, darbuotojams kurį laiką reikėjo dirbti nuotoliniu būdu. Tiesa, nors dabar jau galima dirbti įprastai, kai kurios darbo per nuotolį pasekmės išliko. Pavyzdžiui, darbdavių tarpe tapo madinga įkyriau ir dažniau rašyti laiškus ar pranešimus savo darbuotojams, nors darbo laikas jau yra praėjęs. Nors tai buvo daroma ir prieš pandemiją, dėl tokio ydingo elgesio išpopuliarėjimo Portugalijos valdžia nusprendė situaciją pakeisti.

Šių metų lapkričio mėnesį naujienų portalus pasiekė žinia, kad Portugalijoje nuspręsta pakeisti taisykles, kada darbuotojai gali „atsijungti“. Tokiu būdu, darbdaviams yra uždrausta reguliariai susisiekti su savo darbuotojais po darbo valandų. Tiesa, kontaktavimas su darbuotojais po darbo valandų tapo įprasta ir prieš koronaviruso išplitimą. Dėl skaitmeninių technologijų, milijonai žmonių susidūrė su sunkumais atskiriant darbo ir namų gyvenimus, kai pradėjo egzistuoti el. paštai ar tokios programėlės kaip „Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir pan. Tuo tarpu, įpratus dirbti iš namų dėl pandemijos, kontaktavimas el. laiškais ar pranešimais su darbuotojais tapo daug įkyresnis ir dažnesnis.

„Susiduria su neigiamomis psichologinės sveikatos pasekmėmis“

Didžiausia Jungtinėje Karalystėje esanti gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo grupė „Aviva“ atliko tyrimą, kuriuo paaiškėjo, kad net 44 proc. darbuotojų jaučiasi, kad jie negali „atsijungti“, nes jų darbdavys nori nuolatos palaikyti ryšį. Dėl to dauguma tyrimo dalyvių teigia, kad šie susiduria su neigiamomis psichologinės sveikatos pasekmėmis dėl neaiškių ribų tarp darbo ir laisvo laiko. Nuotolinio darbo būdas leido žmonėms dirbti iš namų, bet tuo pačiu privertė juos būti pasiekiamais bet kuriuo paros metu.

Sekant Portugalijos pavyzdžiu, galima nustatyti taisykles, kad organizacijose neturi būti įsipareigojimų atsakinėti į laiškus ar pranešimus po darbo valandų. Taip pat galima „nuteikti“ darbdavius, kad jei šie parašytų laišką ar pranešimą darbuotojui 20 val. vakaro, nesitikėtų atsakymo iki tol, kol darbuotojas pradės darbą. Panašius principus svarsto  taikyti Prancūzijos ir Airijos valdžia. Svarstoma į savo statutus įtraukti „teisę atsijungti“. Tokia idėja įgauna pagreitį ir Europos Sąjungos lygmenyje. Net Australijos policijos pajėgos suderino politiką, pagal kurią pareigūnai gali atitrūkti nuo rutininio darbo. Žinoma, tai nereiškia, kad šie galės savavališkai atmesti iškvietimus.

Tokią užsienio šalių praktiką jau reikia pradėti taikyti ir Lietuvai. Šiandien jau ir taip galima jausti kasdienį stresą nuo darbo, o papildomi pranešimai iš darbdavių po darbo gali jį tik dar labiau padidinti. Darbuotojams poilsis yra būtinas, kad šie galėtų efektyviai ir sėkmingai dirbti, tačiau savotiškai juos „persekiojant“ to padaryti nepavyks. Tokias nuostatas galima įgyvendinti jau šiandien. Profesinių sąjungų dėka, galima suorganizuoti įmonės ar organizacijos kolektyvinę sutartį, kurioje galima nustatyti būtent tokius pat principus, kokius taiko Portugalija ar Australija.

Giedrius Katkauskas

Per pastaruosius metus skaitmeninėse platformose dirbančių kurjerių-partnerių veiklos populiarumas staigiai pakilo ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Dažniausiai šį darbą atlieka studentai ar laikinai darbo neturintys, ieškantys žmonės. Tiesa, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie su individualia veikla dirba kurjeriu kaip nuolatinio darbo arba papildomo uždarbio pobūdžiu. 2020 metais, kai pasaulį ištiko pandeminė krizė, kai miestai ir valstybės buvo priverstos užsidaryti, pradėjo plisti maisto užsisakymas iš restoranų į namus. Tokį laikotarpį galima pavadinti kurjerių-partnerių aukso amžiumi ir savotiška restoranų „gelbėjimo operacija“.

2021 metų gruodžio 9 dieną, Briuselyje, Europos Komisija pateikė Europos Parlamento ir tarybos direktyvos pasiūlymą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti teises į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, darbuotojų teisę į informaciją ir konsultacijas. Kaip rašoma direktyvoje, „Skaitmeninės darbo platformos skatina novatoriškas paslaugas ir naujus verslo modelius ir suteikia daug galimybių klientams ir įmonėms“. Tokios darbo galimybės padeda papildyti darbo jėgą ir suteikti galimybę užsidirbti žmonėms, turintiems įvairių poreikių ir priežasčių. Skaitmeninėmis darbo platformomis naudojasi jaunimas, neįgalumą turintys žmonės, migrantai, rasinių ir etninių mažumų atstovai ar priežiūros pareigų turintys asmenys.

Šiuo metu platforminio pobūdžio darbo pozicijose, esančiose Europos Sąjungoje, dirba net per 28 mln. žmonių. Iki dabar susikūrė maždaug 500 skaitmeninių darbo platformų, kuriose leidžiama žmonėms dirbti savarankiškai. Šis naujoviškas darbo sektorius per 2020 metus surinko net 14 mlrd. eurų pajamų. Palyginus su 2016 m., skirtumas yra maždaug apie 11 mlrd. eurų. Toks staigus pelno augimas lėmė skaitmeninių platformų sėkmę, bet tuo pačiu sukėlė klausimų, problemų ir rūpesčių dėl žmonių, dirbančių šioje srityje. Pradėta gauti vis daugiau skundų dėl ilgų darbo valandų ir uždarbio santykio nesąžiningumo, fizinio išsekimo, socialinių garantijų trūkumo. Dauguma skaitmeninių platformų nesuteikia net sveikatos draudimo ir darbuotojas yra priverčiamas draustis savarankiškai. Jeigu sritis tampa sunkiai suvokiamai pelninga, tos srities darbuotojais turi būti tinkamai pasirūpinta, suteikiant jiems tokias pat darbo sąlygas kaip ir kitų sektorių darbuotojams.

Lietuvos Trišalė Taryba jau pradėjo nagrinėti Europos Sąjungos pateiktą direktyvą, diskutuoti ir teikti siūlymus, pastabas šios direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje. Nagrinėjant gautą medžiagą tapo aišku, kad skaitmeninių darbo platformų ateitis Lietuvoje bus pagrįsta darbo santykių esme. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Trišalės Tarybos posėdžio metu pasisakė, kad kurjeriai turi išlikti taip, kaip yra iki šiol. Priešingai, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad kurjeriai turi būti apdrausti, jiems būtų suteiktos tokios pačios teisės kaip ir paprastiems kitų sferų darbuotojams, gauti visas reikiamas priemones darbo funkcijoms atlikti ar suteikti kompensacijas už išlaidas, reikalingas darbui. Ne visi žmonės žino, kokius interesus atstovauja pagrinde iš turto nuomos lėšų išsilaikanti LPSK. „Daug kalbama, kad pandemijos metu kurjeriai-partneriai išgelbėjo restoranus nuo bankroto ir už tai gavo didelį uždarbį. Tačiau beveik niekas nepagalvojo, kokiomis sąlygomis užsakytas maistas patekdavo prie kliento namo ar buto durų“, – komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Šaltis, purvas, drėgmė, peršalimai, ligos, traumos, nelaimingi atsitikimai darbo metu, transporto priemonių gedimai, kuriais kurjeris-partneris privalo pasirūpinti pats be jokių kompensacijų. Dažniausiai skaitmeninės darbo platformos kurjeriams už užstato mokestį išduoda tik specialus krepšius, skirtus maistui gabenti. Labai retu atveju darbuotojas gauna kokią nors striukę, kepurę, specialias darbui skirtas kelnes, avalynę ar tiesiog apsaugos priemones. Vėl gi – šiais reikalais neretu atveju turi pasirūpinti pats kurjeris savo paties lėšomis.

Tiesa, kalbama, kad po šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, tikėtina, kad sumažės kurjerių, dirbančių skaitmeninėse darbo platformose, skaičius. Priežastis: daug kas renkasi šią sritį dėl ypatingai lankstaus darbo grafiko, leidžiančio dirbti tiek studentams, tiek jau esamiems įvairių sričių darbuotojams ar kitiems, alternatyvių pajamų šaltinių ieškantiems žmonėms. Tačiau nepagrįstai, be jokių tyrimų, teigiama, kad nebebus lankstaus darbo grafiko ar laisvo prisijungimo prie platformos ir kad reikės dirbti nustatytas, pilnas darbo dienos valandas. Reikia kovoti, kad būtų užtikrintos ir kitos darbo sąlygos, socialinės garantijos. Tokiu atveju, skaitmeninės darbo platformos, kurios taps darbdaviais. Jie turės skirti pinigų nelaimingų atsitikimų draudimui, darbo priemonių užtikrinimui, sveikatos draudimui, pajamų mokesčiams. Visa tai – elementarios, žmogiškos darbo sąlygos ir, suprantamai, turi būti įgyvendintos.

Mūsų jaunai šaliai – Lietuvai – tai ypač svarbu, kai joje yra mažai žmonių, o kurjeriai-partneriai dirba tik didžiuosiuose miestuose. Mūsų jaunimas turi būti kuo labiau išprusęs, daugiau mokytis ir būtų intelektualus. Lietuvos šviesi ir perspektyvi ateitis bus pasiekta tik per mokslą, kvalifikaciją ir kokybę. Negalima leisti, kad dėl aplaidžios ir nerūpestingos politikos šimtai ar tūkstančiai žmonių liktų be galimybės dirbti ir sąžiningai užsidirbti. Ciniškumo bruožo darbo santykiuose – negali būti. Darbdaviui negali nerūpėti darbuotojas, kai šis patiria nelaimingą atsitikimą, susižaloja. Jam negali rūpėti tik pelnas ir tuo pačiu negalvoti, nesirūpinti tais, kurie neša pinigus darbdaviui.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ jau jungia nemažą būrį kurjerių ir Jūsų nuomonės, idėjos, kritika ir pasiūlymai – ypatingai svarbūs ir reikalingi, svarstant šiuos klausimus. Nuo Europos Sąjungos skaitmeninių darbo platformų direktyvos priklausys ne tik kurjerių-partnerių darbo sąlygos ir ateitis, bet ir kitų žmonių, dirbančių platforminį darbą.

Giedrius Katkauskas