Vakar, rugsėjo 8 dieną, buvo priimtas nutarimas, dėl minimaliojo darbo užmokesčio taikymo 2022 metais. Vyriausybė, vadovaudamasi LR darbo kodeksu (141 str., 3-4 dalys), nutarė padidinti MMA, nors Lietuvos Respublikos Trišalės taryba vieningos nuomonės nepateikė.

„Tokie Vyriausybės veiksmai tik šiek tiek sumažins skurdžiai gyvenančių dirbančiųjų žmonių skaičių. Taip pat prie dabar esančių didelių mokesčių, galimai bus įvedami nauji, įtampą visuomenėje skatinantys mokesčiai.“

Pagal priimtą sprendimą, nuo 2022 metų sausio 1 d. bus taikoma 730 € minimalioji mėnesinė alga „ant popieriaus“ ir 4,47 € valandinis atlygis. Iš vienos pusės, tokie progresyvūs veiksmai gali sudaryti pozityvų ir visuomenei palankų vaizdą. Tačiau ar tai neprieštarauja tarptautinei teisei ir įsipareigojimams?

Pagal Lietuvos Respublikos patvirtintą Europos Socialinę chartiją, minimalus mėnesinis atlyginimas turi sudaryti ne mažiau, kaip 60 % nuo šalyje esančios vidutinės mėnesinės algos. Tuo tarpu pačioje Lietuvoje dabar toks procentas yra mažesnis – vos 45 %.

Tokie Vyriausybės veiksmai tik šiek tiek sumažins skurdžiai gyvenančių dirbančiųjų žmonių skaičių. Taip pat prie dabar esančių didelių mokesčių, galimai bus įvedami nauji, įtampą visuomenėje skatinantys mokesčiai.

Taigi, iškyla ypatingai svarbūs klausimai Lietuvai, gyvenimui joje: ar mūsų valstybės visuomenė yra pasiruošusi ateinančiais metais gyventi tik su 50 € algos padidėjimu, kai kainos elektros, dujų ir paslaugų kainos išauga 40-50 %?

Žinoma, Vyriausybės sprendimas didinti MMA yra geriau, nei nieko nedaryti, tačiau toks sprendimas yra tiesiog per menkas, norint pajusti realų pagerėjimą ir poveikį. Valdžiai reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuomones ir visuomenės poreikius. O laikantis tokios pozicijos, kaip dabar, bus priimami sprendimai, kurie iš esmės skurstančiai Lietuvos daliai didelės įtakos nedarys.

Giedrius Katkauskas

Teigiami rezultatai ir sėkmė darbe priklauso nuo kelių svarbių susidedančių dalių. Tai gali būti išsilavinimas, įgūdžiai, tinkama darbo atmosfera ir panašiai. Tačiau būtina atsižvelgti ir į dar vieną, ne mažiau svarbesnį kriterijų – psichologinė sveikata.

Rūpintis savo savijauta yra labai svarbu, ypatingai šiuo nenuspėjamu laikotarpiu, per kurį galima patirti stresą, turintį tolimesnių pasekmių. Kartais gali atrodyti, kad darbo pradžioje viskas puikiai sekasi ir nusimato puikūs ateities planai. Tačiau vieną kartą gali ištikti laikotarpis, kai darbuotojas pradeda jaustis išsekęs, šaltas ir nutolęs. Pradeda nebesugebėti įsitraukti į bendravimą su kitais žmonėmis, abejoti savo rezultatais ir jausti nepasitenkinimą jais. Visi šie išvardinti dalykai yra „perdegimo sindromo“ požymiai.

Remiantis „Neuromeda“ informacija, perdegimas darbe – kraštutinis nesėkmės išgyvenimo savo profesijoje jausmas ar situacija, kai žmogus jaučiasi išsekęs, nesusitelkęs ir nepatenkintas savo rezultatais. Perdegimą, nepriklausomai nuo amžiaus, dažniausiai patiria vieniši žmonės, atsidavę darbui, siekiantys idealių darbo rezultatų, teigiamo įvertinimo. Taip pat perdegti gali ir žmonės, dirbantys ypatingai stresinėse darbovietėse, pavyzdžiui, policijos pareigūnai, medikai, ugniagesiai.

Dėl perdegimo sindromo gali kilti įvairių neigiamų atsitikimų: vykti dažnesnės problemos ir nesutarimai šeimoje, įgyti priklausomybę alkoholiui ar kitoms medžiagoms, kurios padeda atsipalaiduoti. Taip pat gali padažnėti noras rūkyti, praleisti darbą dėl nepateisinamų priežasčių, kilti noras pakeisti profesiją ar darbą, susirgti depresija.

Norint išvengti perdegimo, rekomenduojama užsiimti meditacija ar veikla, kuri padeda atsipalaiduoti ir socializuotis. Pavyzdžiui, skirti laiko draugams, hobio atradimui, kelionėms ar tiesiog paskaityti literatūrą. Būtina paminėti, kad reikia atsižvelgti ir į savo fizinę sveikatą – sportas, mityba ir miegas. Patariama susidėlioti prioritetus ir išmokti atsisakyti dalykų, kurie sukelia diskomfortą.

Prisiminkite – gyvenime visada svarbu pirmiausia atsižvelgti į save ir savo sveikatą, aplinką ir galimybes. Neleiskite, kad jumis naudotųsi ir verstų daryti dalykus, kurie pakenktų jums ir jūsų ateičiai.

Giedrius Katkauskas

Tiek spaudoje, tiek socialiniuose tinkluose, galima pastebėti vis daugiau raginimų sukilti prieš valdžią, jos ribojimus COVID klausimais. Nuomonių dėl dalyvavimo protestuose ir jų organizavimo yra įvairių: vieni palaiko pasipriešinimą ir skleidžia žinią dėl sukeltos diskriminacijos įvedant naujus ribojimus, kiti – neigiamai atsiliepia apie tokius pasipriešinimo veiksmus ir bando pakeisti protestuotojų nuomones.

Vienaip ar kitaip, tokie protestai vyksta ne tik Lietuvoje. Pagal naujienų portalo „Independent“ informaciją, pastaruoju metu Vokietijos sostinėje Berlyne vis aktyviau organizuojami protestai ir demonstracijos su žinute, kurioje neigiamai atsiliepiama apie planuojamus ir jau įgyvendinamus ribojimus dėl koronaviruso.

Pavyzdžiui, remiantis Deutschland.de informacija, rudenio sezonui artėjant ketinama vėl riboti kontaktų skaičių visuomenėje, svarstomi naujos apribojimų galimybės asmenims, kurie nėra vakcinuoti ar išreiškiantys nenorą skiepytis, kadangi infekcijų skaičius vėl pradeda augti, kaip jau tapo įprasta rudens laikotarpiui.

Panašūs protestai Vokietijoje jau vyko ir rugpjūčio mėnesį, kuris baigėsi susirėmimais su policijos pareigūnais, o šimtai žmonių buvo sulaikyti.

Taigi, protestai, kurie yra paremti diskriminacija prieš nevakcinuotus žmones, vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Žmonės pavargo nuo ribojimų, kurie jiems atrodo neveiksmingi ir bereikšmiai, ypač kai pradedama kalbėti apie naujus suvaržymus ar net rizikas prarasti darbo vietą dėl diskriminuojamų asmenų, kurie bijo priimti sprendimą skiepytis ir praranda pasitikėjimą valdžia, jos veiksmais.

Verta paminėti, kad LPS „Sandrauga“ (www.sandrauga.lt) visada pasiruošusi ginti darbuotojų teises, jeigu jie jaučiasi diskriminuojami, spaudžiami dėl priverstinių skiepų, ar dėl kitų mobingo bei diskriminacijos apraiškų.

Giedrius Katkauskas

  Tikriausiai ne vieną kartą susimąstėme, kiek turėtume uždirbti, kad galėtume oriai gyventi. Ekonomistų tvirtinimu vidutinis atlygis Lietuvoje siekia apie 1000 eur į rankas, tačiau pažymėtina, kad tokį atlygį gauna labai maža dalis dirbančiųjų. Tuo tarpu kita dalis žmonių, kurie gauna tik minimalų atlyginimą, kasdien žengia žingsnį skurdo link.

   Ekonomistų atliktų tyrimų duomenimis atsižvelgiant į pragyvenimo lygį ir kainas, Lietuvoje pakankama alga pragyventi turėtų siekti 1177 eurai, o sostinėje 1344 eurus atskaičius mokesčius.

   Tikėtina, kad daugelis, kurie dabar skaito šį straipsnį matydami aukščiau išvardintus skaičius labai stebisi kur galima tiek uždirbti ir daugeliui tokio dydžio atlyginimas prilygsta stebuklui. Ne paslaptis, kad net turintiems kvalifikaciją darbuotojams dažniausiai pasiūlomas minimalus ar kiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Prieinant prie išvados, kad vis tik didžioji dalis dirbančiųjų gauna minimalias pajamas, kyla klausimas – o kas gi pasiūlys kaip šiems žmonėms pragyventi? Dirbk ir užsidirbsi atsakys pinigų neskaičiuojantis verslininkas. O kaip gi užsidirbti iš mažo miestelio studijuoti atvykusiam jaunimui? Šiuo metu prie kylančių elektros ir dujų kainų prisidėjo ir būsto nuomos kainų šuolis aukštyn, taip pat maisto produktų kainų kilimas. O garsiai eskaluojamas MMA didinimas nėra proporcingas šių kainų šuoliui.

  Akivaizdu, kad studentas, turintis šiek tiek laisvo laiko nuo mokslų, kurį išnaudoja tam, kad užsidirbtų keletą eurų nesurinks tokios pinigų sumos, kurios pakaktų susimokėti nuoma, mokesčius, kainą už studijas, pragyvenimui ir nusipirkti būtinų namų apyvokos daiktų ar t.t.  Būtent dėl to vis dažniau girdime, kad studentai ima paskolas ne tik studijų kainai sumokėti, tačiau ir pragyvenimui. Išvada tokia, jog jauno žmogaus ką tik žengusio vieną žingsnį savarankiško gyvenimo link kelias prasideda nuo PASKOLŲ NAŠTOS.

Išvada, kad sunku ne tik studentams, tačiau ir jaunoms šeimoms auginančioms vaikus taip pat pensinio amžiaus tautiečiams.

Taigi ar atsiras asmenybė, kuri pasiūlys kokybiško  pragyvenimo formulę…..

Pasiduodantys niekada nelaimi, o laimėtojai niekada nepasiduoda…

Laura Adomaitienė

    Tarp kitų aktualių socialinių klausimų, šiandienai visas dėmesys skiriamas diskusijoms dėl MMA (minimalios mėnesinės algos) didinimo. Tačiau ar šios diskusijos yra tikslingos jei LR Trišalės tarybos posėdis iš anksto buvo organizuojamas š.m. rugsėjo 3 dieną, tačiau jau rugsėjo 1 – ąją Vyriausybė viešai įvardino nuspręstą 2022m. MMA dydį – 730 Eur. „ant popieriaus“, tai yra tik 50 Eur daugiau „į rankas“. Komentuodami savo ,,fiks‘‘ sprendimą vyriausybės nariai pabrėžė, kad dėl priimto sprendimo dar leis padiskutuoti Lietuvos Respublikos Trišalės Tarybos nariams, nors ironiškai pabrėžia, kad jų manymu darbdaviai ir profsąjungos dažniausiai nesusitaria. Neatsargiai parinkti ir viešai išsakyti Vyriausybės atstovų žodžiai, įplieskė dar didesnes abejones šios institucijos darbo skaidrumu.

   Neva valdžios atstovų propaguojamas ir viešai deklaruojamas socialinis dialogas kartu su LR Trišalės tarybos nariais yra svarbių sprendimų priėmimo pagrindas. Nors LR Trišalė taryba yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau tai darbuotojų ir darbdavių atstovų balsas, kurio nuomonės tautos išrinktiems atstovams vertėtų paklausyti. Profsąjungos ir darbdaviai kiekvieną dieną bendrauja su paprastais eiliniais Lietuvos žmonėmis, dirbančiaisiais, o Vyriausybė tik tada, kuomet vykdo rinkimines agitacijas su „kalnu“ pažadų. Vyriausybė pasimetė ką atstovauja save ar tautą,

Didžiulis dujų, elektros, maisto produktų, paslaugų, įvairių naujų mokesčių įvedimas neproporcingas šalyje esančiam MMA ir  iš esmės didina skurstančiųjų gretas ir įtampą Lietuvoje. Deja Valdžia yra nutolusi nuo realios kasdienybės teikdami MMA pasiūlymus.

Europos Socialinė chartija (ESC), kurią yra ratifikavusi ir Lietuvos Respublika nustato, kad minimali mėnesinė alga turi sudaryti ne mažiau, kaip 60 %  nuo valstybėje esančios vidutinės mėnesinės algos. Kad visiems būtų aišku vyriausybės ,,istorinis“ sprendimas sudaro tik 45 % vietoj ESC nustatyto 60 %. Vyriausybė nutyli, kad jos sprendimai galimai prieštarauja tarptautinei teisei ir įsipareigojimams.

Šiandien vykusiame LR Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės atstovai aiškino, jog Trišalė taryba nepateikė išvados iki rugpjūčio 25 dienos, nors Trišalė taryba susideda iš profsąjungų, darbdavių ir vyriausybės atstovų.

Kokia bus dirbančiųjų, darbdavių, visuomenės reakcija dėl didėjančių kainų, pamatysime prasidėjus šildymo sezonui.

Ieva Dambrauskaitė