Ar žinojote jog darbe praleidžiame net 25 proc. ir daugiau savo gyvenimo. Taigi jeigu dirbate savo mėgstamą darbą Jums labai pasisekė, o jeigu dirbate tik tam, kad pragyventumėte tuomet kasdieninė rutina atsiliepia ir Jūsų sveikatai.

Egzistuoja daugybė priežasčių dėl kurių žmonės dirba ir tuos darbus, kurie kelia ne tik įtampą bet ir diskomfortą. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių galima būtų įvardinti „auksinių antrankių“ sąvoką, kai žmogų darbe laiko reguliarus atlyginimas, garantuota pensija bei kitos socialinės garantijos.

Nepaisant to ar dirbame savo mėgstamą darbą ir galime vadovautis gerai žinomu pasakymu – susirask mėgstamą darbą ir tau niekada nereikės dirbti, ar dirbame tik dėl to, kad mums reikalingos socialinės garantijos visi daugiau ar mažiau neišvengiame streso darbe.

Patiriama įtampa darbo santykiuose kartais priverčia imtis neapgalvotų veiksmų ir dar labiau užaštrina ir komplikuoja situaciją. Nėra nei vieno kolektyvo kur nebūtų konfliktų, nesusipratimų ar įtampos. Kiekvienas darbas ar jis būtų labiau fizinis ar protinis pareikalauja iš žmogaus ne tik laiko, bet ir sveikatos sąnaudų. Plačiai nuskambėję mobingo įvykiai Lietuvoje kol kas niekaip nepaveikė įstatymų leidėjo (Seimo) bei darbo santykius kontroliuojančių institucijų. Todėl žmonės neturi likti tik stebėtojais ir abejingi akivaizdžiam išnaudojimui, mobingui ir kitoms negerovėms. Tikėtis iš valdžios pozityvumo žmogaus atžvilgiu reiškia laukti stebuklo kol mana kris iš dangaus.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ginanti atstovauti savo narių interesus dažnai susiduria su dirbančiųjų klausimais, ką daryti kai darbe jaučiama ne tik įtampa, tačiau ir prasideda mobingo požymių turintys veiksmai. Pirmiausia visada patariame nesikarščiuoti ir nesiimti neapgalvotų sprendimų (raštų rašymo, viešo aiškinimosi ir t.t) bei stengtis dar labiau nekomplikuoti situacijos. Kai nusiraminę apmąstome susidariusią situaciją kartais pamatome ir tai jog viskas gali būti išsprendžiama su savo atstovų pagalba.

LPS „Sandrauga“ ragina tiek jau esamus savo narius, tiek ir tuos, kurie taps mūsų profesinės sąjungos nariais patyrus mobingo požymių darbe, pirmiausia kreiptis konsultacijos, kurios metu išsiaiškinsime esminius aspektus bei priimsime palankiausią sprendimo būdą Jums.

Žmonėms nesiklausantiems patarimų padėti neįmanoma.

Laura Adomaitienė

Teisine prasme valstybės tarnyba apibrėžiama kaip teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Bendrąja prasme – tai valstybės tarnautojai ir jų veikla įgyvendinant jiems pavestas funkcijas bei valstybės politikų priimtus sprendimus.

Lietuvoje valstybės tarnautojai skirstomi į statutinius (policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai ir kt.), įstaigų vadovus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo (viceministrai, ministro patarėjai ir kt.) ir karjeros valstybės tarnautojus, apie kuriuos čia ir kalbame.

  Valstybės tarnautojai, palyginus su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, turi ir daug didesnę atsakomybę ir jiems keliami aukšti kvalifikaciniai bei profesiniai reikalavimai. Jie privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų etikos ir veiklos principų. Jiems taip pat taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir nemažai kitų apribojimų. Pavyzdžiui, norėdamas dirbti antrą darbą, valstybės tarnautojas turi gauti vadovybės leidimą, be to, tas darbas neturi sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jis negali dalyvauti su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje. Taip pat jis negali įsidarbinti pagal darbo sutartį savo įstaigoje. Darbuotojams tokių reikalavimų nėra.

Nepaisant aukščiau išvardintų valstybės tarnautojams taikomų griežtesnių tiek kvalifikacinių, tiek ir profesinių reikalavimų, griežtesnė yra ir atsakomybė atliekant savo tarnybos funkcijas. Netinkamai atlikus savo pareigas ir pažeidus Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojui gali būti taikomas tarnybinis nusižengimas, kai tuo tarpu darbuotojams pagal darbo sutartį taikomi įspėjimai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri gina ir atstovauja savo narių interesus, pastebi tai, kad šiuo metu ypač padaugėjo atvejų, kai valstybės tarnautojams tenka rašyti pasiaiškinimus dėl neaiškių ir netgi nenurodytų Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimų. Pvz.: Valstybės tarnautojui teko pasiaiškinti dėl to, kad su pažeidimu nesutikęs asmuo parašė skundą, kuris neturėjo pagrįstų motyvų ir tai buvo tik pačios pažeidėjos gynybinė pozicija.

LPS „Sandrauga“ nori  pakartoti, kad Valstybės tarnautojai turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai bei tinkamai įvertinti situaciją gavę duomenų dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Svarbu atskirti ar asmuo kaltinamas pagrįstais, ar tai tik administracijos paviršutiniškas, abejingas požiūris dėl vykstančių procesų. Linkime  visiems dėmesingumo ir atsakingumo.

Ieva Dambrauskaitė

   Daugelis nuogąstauja, ar neprasidės atleidimų banga po 2021 m. rugsėjo 13, kai šalyje įsigalės nauji ribojimai. Kai kuriose darbovietėse tvyro įtampa dėl vakcinacijos klausimo. Dažnai darbuotojai skundžiasi, kad  jau dabar darbdaviai spaudimu ir žodiniais raginimais verčia skiepytis, tvirtindami, kad kitu atveju gresia atleidimas. Norėtume atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio įspėjimas iš darbdavio,  galioja tik tuomet, jei jis yra raštiškas. Darbo kodeksas nenumato darbuotojo atleidimo nurodant priežastį, kad žmogus yra nesiskiepijes. Taigi, jei žmogus atleidžiamas nesant jo kaltės, jam turi būti išmokama nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir toks darbdavio sprendimas gali būti panaikintas įstatymų numatyta tvarka.

   Pabrėžiame, kad negalime painioti nušalinimo nuo darbo, su atleidimu. Nu rugsėjo 13 dienos, įsigaliojus ribojimams,  dalis darbuotojų gali būti nušalinta nuo darbo bet tai nereiškia atleidimo iš darbo fakto. Pasikeitus ekstremalios situacijos ar karantino sąlygoms,  darbuotojas turi teisę grįžti į įprastą darbo vietą. Darbdaviams rekomenduojama esant galimybei darbuotoją perkelti į kitokio pobūdžio darbo vietą, kurioje bus sudaryto sąlygos dirbti nekontaktiniu būdu. Tik kraštutiniu atveju galima taikyti nušalinimą.

   Netrukus bus parengtas sąrašas darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas. To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. Visa tai numato LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas “Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas”, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė. Pritarus Seimui ir LR Prezidentui, nauji reikalavimai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

   Darbo ginčų praktikos susijusių su vakcinacijos, nušalinimo ir panašiais klausimais kol kas nėra suformuota ir dažnu atveju gali būti priimti nevienodi sprendimai. Jei darbe susidūrėte su spaudimu ar prievartiniais veiksmais dėl vakcinacijos ir kitų diskriminacijos formų, pagalbos galite kreipti el paštu: [email protected] arba tel. +37065585311, (8 37) 20 65 97.

Ieva Dambrauskaitė

Šiandien LPS „Sandrauga“ atstovai dalyvavo derybose dėl transporto sektoriaus. Prie derybinės grupės bandė prisijungti kitos asociacijos, tačiau jau suformuota derybinė grupė nebesvarstė proporcijų perskirstymo. Primename, kad praeitame susitikime buvo sutarta, jog kiekviena derybinė grupė turės po 6 atstovus ( Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos).
Šis susitikimas buvo skirtas aptarti kiekvienos šalies derybinių klausimų lūkesčių ir aktualumo, tačiau įsiplieskė ne viena aršesnė diskusija bei replika.
„Pats bandymas pasiekti susitarimą dėl vairuotojų darbo sąlygų, dėl dienpinigių dydžio, žalų išskaitymo, darbo inspekcijos bei profsąjungų pirmines priemones mažinant įtampą šiame svarbiame sektoriuje. Ateitis priklauso tik kolektyvinam susitarimui.“ – pastebėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Pažymime, kad šio susitarimo pagrindas yra transporto sektoriaus darbuotojų socialiniai, darbo bei finansiniai klausimai.