Plačiau

Dvylika profesinių sąjungų  veikiančių Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje šiandien pasirašė kolektyvinę sutartį su Tarnybos vadovu Donatu Paliulioniu. Labai svarbų įvykį atvyko pagerbti LR Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė. Nors Kolektyvinės sutarties nuostatos svarbios visoje respublikoje dirbantiesiems greitųjų medicinos pagalbų specialistams – tarnybų vadovai Kolektyvinės sutarties pasirašyme nedalyvavo. Tokia padalinių tarnybų vadovų pozicija neliko nepastebėta.

Sveikindamas Tarnybos vadovą Donatą Paliulionį su svarbiu įvykiu Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis palinkėjo, kad: – ,, šis susitarimas būtų ne vien teisinis dokumentas, bet ir gyvas įsipareigojimas kurti darnius, pagarba paremtus santykius tarp darbuotojų ir vadovybės, kad bendradarbiavimas taptų mūsų visų bendros sėkmės garantu“. Visų profsąjungu pavedimu pavesta  ,,Solidarumas  profesinės sąjungos pirmininkei Jolantai Keburienei tinkamai įregistruoti kolektyvinę sutartį, įstatymo nustatyta tvarka.

Rūta Gelžinė

Lietuvoje profesinės sąjungos, pasirodo, būna dvejopos. Vienos – tokios kaip „Sandrauga“, kurios iš tikrųjų jungiasį į mitingus prieš  žmonių skurdinimą, reikalauja iš valdžios atsakomybės, nuolat kovoja už konkretaus žmogaus teises, rizikuoja, aiškinasi su darbdavių advokatais, viešina  darbo ginčų  komisijų  pirmininkų savivaliavimą ir , o galiausiai – net su antstoliais atlieka vykdomuosius veiksmus.

Ir yra kitos – kurios labiau primena turistų klubus su gražiais titulais, vardais kur svarbiausia – deklaruoti iškabą, kokios mes tarptautinės, kiek tarptautinių konferencijų aplankyta, kiek kartų į Briuselį  nuvykom, kiek vizitinių kortelių su „globaliais partneriais“ išdalinta, ir kiek kartų save viešai apsimelavome ir   pasivadinome „didžiausia profesine sąjunga Lietuvoje“. Ir koks  tų tarptautinių, tarpkontinentinių organizacijų pasiektas rezultatas,  jei daugiau nei 30% dirbančiųjų Lietuvoje  gauna minimalią algą, o beteisiškumas ir atviras išnaudojimas  kiekvieną dieną tampa dar agresyvesnis ?

Štai konkretus pavyzdys: tolimųjų reisų vairuotojas S. M. kreipiasi pagalbos, nes darbdavys „pamiršo“ jam išmokėti 9665,20 Eur dienpinigių ir 5280 Eur už papildomą darbą. „Sandrauga“ stojus į kovą rezultatas – po  darbo ginčų komisijų vingrybių, darbdavio advokato pasakų apie „pilną atsiskaitymą“, galiausiai priteisiama 6772,06 Eur į rankas ir dar 5621,42 Eur netesybų. Ir tai dar ne pabaiga.  Vis tiek tenka kviestis antstolius, kad pinigai iš pelningos įmonės,  godžiai ciniško darbdavio –  būtų išlupti kaip iš akmens. Tokių pavyzdžių dešimtys.

Tuo metu Lietuvoje kelios „didžiosios“ profesinės sąjungos užsiima… šnekų maratonais. Tarptautinės konferencijos, posėdžiai, gražūs, globalūs lozungai, reklaminės  nuotraukos facebook, vizitai į Briuselį. Žodžiu, tokia „PowerPoint profsąjunginė veikla“ – daug spalvotų skaidrių, mažai realių veiksmų.

Palyginimui, Vokietijoje profesinės sąjungos, kaip IG Metall, gali sustabdyti visą pramonės sektorių streiku, jei darbdaviai bando gudrauti. Prancūzijoje, jei valdžia mėgina pakelti pensinį amžių, pusė šalies stoja – ne dėl kokių 5000 eurų vienam vairuotojui, bet dėl visų žmonių. O Lietuvoje darbuotojas, norėdamas atgauti net savo uždirbtus pinigus, turi dar suprasti į kokią  profesinę sąjungą jam įstoti Nes įstojus į vadinamąją didžiausią profsąjungą po kelių mėnesių pasirodys, kad jiems svarbesni globalūs dalykai, o ne kokio ten dirbančiojo darbo užmokestis.

Sakysite absurdas? Taip. Bet dar didesnis absurdas, kad darbo ginčų komisijos pirmininkas gali interpretuoti įstatymus kaip nori – ir jokios atsakomybės. Toks dabar teisinis reglamentavimas, kad darbo ginčų komisijos pirmininkė, kaip  pasakų karalius be rūpesčių: gali pasakyti „šitas ginčas – ne administracinis aktas“, ir viskas. Ir jokios atsakomybės, jokio vertinimo ir jokio komisijos apskundimo.

Todėl,  vienintelis realus kelias – jungtis prie tokios profsąjungos, kuri ne konferencijomis, ne ,,tarptautiniu pliurpalizmu“ užsiima o kiekvieną dieną dirba profsąjunginį darbą,gina ir atstovauja dirbančiuosius. „Sandrauga“ galbūt neturi perleisto nekilnojamo turto Lietuvoje, neturi blizgančių tarptautinių lozungų, bet užtat turi realių laimėjimų, kuriuos kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę jaučia darbuotojai  realiai atgavę savo uždirbtus pinigėlius ir  apgynę  interesus. Tikiu, kad  tokios profsąjungos nariai , kaip ir užsienyje, galės daryti pokytį dėl visų dirbančiųjų, dėl visų žmonių.

Rūta Gelžinė

Pastaraisiais mėnesiais tarifų normos ir jų poveikis Europos ekonomikai smarkiai svyravo, todėl „Euronews Business“ ( žiniasklaidos vertikalė orientuota į ekonomines, finansines ir verslo naujienas su Europos perspektyvas) nagrinėja, kaip tai gali paveikti užimtumą visame žemyne. Daug dėmesio skirta tam, kaip JAV importo tarifai gali paveikti Europos pramonę ir korporacijų gigantus, nes kadaise tvirtos transatlantinės prekybos santykiai susiduria su vienu didžiausių šiuolaikinės eros iššūkių.

Viena sritis, kuri buvo daugiausia ignoruojama – darbuotojų likimas – taip pat gali nukentėti, nes ES ekonominio stabilumo svyravimai lemia darbo vietų skaičiaus mažėjimą ir užimtumo stabilumo silpnėjimą. Vienas darbo rinkos sveikatos rodiklis yra laisvų darbo vietų skaičiaus augimo tempas, kuris rodo, kaip stabiliai jaučiasi įmonės.

Kai yra daug laisvų darbo vietų, tai paprastai reiškia, kad įmonės yra užtikrintos ir pasirengusios įdarbinti daugiau žmonių. Kai laisvų darbo vietų skaičius pradeda mažėti, tai paprastai reiškia, kad įmonės tampa atsargios. Jei laisvų darbo vietų skaičius didėja, o nedarbas yra mažas, darbuotojai turi daugiau pasirinkimo galimybių ir derybinės galios, nes paklausa yra didesnė už pasiūlą. Tačiau kai laisvų darbo vietų skaičius mažėja, tai dažnai yra pirmasis ženklas, kad darbo rinka lėtėja. Darbdaviai paprastai sustabdo įdarbinimą gerokai prieš pradėdami atleisti darbuotojus, Plačiau

Plačiau