Tikriausiai daugelis žmonių savo pirmaisiais suaugusio, subrendusio žmogaus metais ne kartą pagalvojo ar nusprendė dirbti. Dažniausiai tai nulemia noras pagaliau turėti finansinę nepriklausomybę, noras taupyti ir nusipirkti kokį nors daiktą ar tiesiog turėti pajamas, už kurias galėtų išgyventi. Tai ypatingai aktualu studentams, kurie moka už savo studijas aukštosiose mokyklose, nuomojasi butą. Tačiau retas jaunas žmogus pagalvoja apie galimybę apsisaugoti nuo apgaulės darbe, diskriminacijos ar darbo teisės pažeidimų.
Tenka pripažinti, kad šiais laikais Lietuvos jaunimas vis dar „neturi laiko“ domėtis darbo teisėmis. Toks teiginys nelabai stebina, nes net ir brandesnio amžiaus žmonės dažnai nepagalvoja apie savo teises, leidžiasi būti išnaudojamiems ar diskriminuojamiems vien dėl to, kad vadovas yra vadovas ir jis yra „teisus“. Tačiau verta prisiminti pagrindinį įmonių tikslą – pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas. Po to jau seka tokie tikslai kaip tinkamos darbo sąlygos, rūpinimasis darbuotojais, jų skatinimas ir motyvavimas.
Visada bus tokių vadovų, kurie pasinaudos darbuotojo maža patirtimi ar savo teisių nežinojimu. Kitose, užsienio šalyse, darbdaviai gerbia darbuotojus, kurie priklauso kokiai nors profesinei sąjungai. Kai tik vadovas sužino apie profsąjungą, kuriai darbuotojas priklauso, jo elgesys su savo darbuotoju pasikeičia 180° kampu. Atsiranda draugiškumas, sumažėja ginčų ar skatinimų padirbėti „šiek tiek daugiau“. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar yra išlikęs sovietinis stereotipas, kad profsąjunga yra visai kas kita, nei yra iš tikrųjų. Žmonės dažnai nežino, kad Lietuvoje veikia profesinės sąjungos ar tiesiog nesigilina, ką jos veikia. Plačiau