Ukrainoje vykstant karui, šios valstybės civiliai, piliečiai pradėjo bėgti į kitas, kaimynines šalis. Tikėtina, kad daugiausiai keliauja vakarų link. Toks tragiškas, vis dar besitęsiantis įvykis verčia žmones palikti savo gimtuosius kraštus, baiminantis dėl savo ir artimųjų gyvybių. Visiems suprantama, kad žmonės bijo ir ieško saugios vietos, kur jų gyvybėms negresia pavojus. Ukrainos kaimyninėms ir netoliese esančioms šalims tenka prisiimti neišvengiamą naštą priimti bėgančius žmones. Tarp jų – Lietuva. Vis dėlto, kyla klausimas: ar tai kaip nors atsilieps Lietuvai ir jos darbo rinkai?

Pagal ketvirtadienį (vasario 24 d.) vakare paskelbtą LR vidaus reikalų ministerijos informaciją, Lenkija šiuo metu pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. žmonių, tuo tarpu Latvija, Rumunija, Slovakija bei Lietuva – po 10 tūkst. žmonių. Estija kol kas pasirengusi priimti 3 tūkst. pabėgėlių. Šie skaičiai gali bet kad pasikeisti, galimai didėti. Lietuvoje pirmiausiai pabėgėlius priims Alytuje arba Marijampolėje įrengti registracijos centrai. Juose žmonės bus laikinai apgyvendinami – 72 valandoms, kol bus paskirti į kitas laikino apgyvendinimo vietas. Plačiau

Atrodo, kad šiai dienai streikuojančių darbuotojų yra ir taip daug. Nepaisant to, vakar, vasario 22 d. naktį, vienos dienos streiko-piketo akciją organizavo ir „Bolt“ pavėžėjimo platformos vairuotojai. Pavėžėjai ragino vieni kitus nedirbti, taip išreiškiant pasipiktinimą dėl greitai įsigaliojančių „Bolt“ komisinio mokesčio pakeitimų. Taip pat, tą dieną, buvo vykdomas specialus planas, skirtas neleisti piktybiškai nusprendusiems „Bolt“ pavėžėjams pasipiniguoti iš susiklosčiusios situacijos. Taigi, kodėl šios platformos vairuotojai nutarė priešintis „Bolt“ ir kaip buvo vykdomas streikas?

„Bolt“ pavėžėjimo platformoje nuo kovo 1 d. įsigalios komisinio mokesčio pakeitimas, kuris Lietuvos didžiuosiuose miestuose didės nuo 10 iki 25 proc. Kaip teigia patys šios platformos vairuotojai, nors klientai sumokės daugiau, pavėžėjų gautas pajamų dydis bus net mažesnis nei anksčiau, o tuo tarpu „Bolt“ platforma gaus didžiulį pelną. Taip yra, nes pati pavėžėjimo platforma yra įsikūrusi Estijoje, todėl Lietuvoje esantys platformos vairuotojai privalo mokėti atvirkštinį PVM mokestį. Vienas iš platformos pavėžėjų komentavo, kad nuo gautų pajamų jis atiduoda net 70 % mokesčiams, o prie to dar prisideda ir automobilių taršos mokestis, automobilio priežiūra, valstybinis socialinis draudimas, privalomas sveikatos draudimas bei gyventojų pajamų mokestis. Dėl tokių pakeitimų pavėžėjimo platforma net nesitarė su pačiais vairuotojais, dėl ko kilo didelis pasipiktinimas. Plačiau

Rūpintis savo sveikata reikia ne tik įprastame gyvenime, bet ir darbo aplinkoje. Nuo psichologinės sveikatos priklauso darbuotojų rezultatai, funkcijų vykdymo efektyvumas. Tačiau, neretai žmonės susiduria su perdegimu darbe. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, nepasitenkinimas esamais darbo rezultatais, dėmesio nesutelkimas. Dėl perdegimo darbe gali kilti problemų ir nesutarimų šeimoje, alkoholio ir narkotinių medžiagų, kaip „vaistų atsipalaiduoti“, priklausomybė. Nors savo psichologine sveikata turi rūpintis kiekvienas žmogus individualiai, viena kompanija Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) panaudojo „vaistą nuo perdegimo“ darbe.

Milijonai amerikiečių vis dažniau išeina iš darbo ir permasto, ko jie nori, kai pradedama galvoti apie darbo ir gyvenimo balansą. To pasekoje, prasidėjo Didžiojo persitvarkymo laikotarpis ir organizacijos į tai reaguoja: tenkinta darbuotojų poreikius, pavyzdžiui, dirbti nuotoliniu būdu, suteikti lanksčias darbo valandas, kompensacijas ar net keturias darbo dienas per savaitę! Viena iš tokių įmonių – Amerikoje įsikūrusi internetinė vaikų drabužių mažmeninė parduotuvė. Pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje įsisteigusios įmonės vadovams kilo idėja suteikti savo darbuotojams keturias darbo dienas per savaitę. Pasak parduotuvės bendra-įkūrėjos Kristinos Karbonel (Christina Carbonell), „Savaitės pabaigoje visi darbuotojai būdavo tiesiog išsekę. Pirmadienį, kai jie grįždavo atgal į darbą, darbuotojai būdavo nepailsėję, o tai labai darė įtaką produktyvumui“. Plačiau

Tūkstančiai Belgijos frankofoniškų mokytojų ir mokyklų darbuotojų praėjusią savaitę išėjo protestuoti į Briuselio gatves po dvejus metus trukusių mokyklų uždarymo ir vyriausybės nustatytų COVID-19 priemonių. Protesto priežastys yra pakankamai aiškios: mokytojai ir mokyklose dirbantys žmonės yra nepatenkinti esamomis darbo sąlygomis ir dėl finansavimo mažinimo.

„Mes tiesiog pavargome“

Pasak protestuojančiųjų, jų bendrą nusivylimą lėmė perpildytos klasės, būtinybė remontuoti mokyklas ir bendras darbuotojų trūkumas. Galima manyti, kad šią situaciją lėmė pasaulį ištikusi pandemija, tačiau teigiama, kad tokia padėtis jau buvo ir seniau, o koronavirusas tik pablogino esamas problemas. Mokytojai yra pavargę ir sako, kad jie taip daugiau nebegali. „Mes atiduodame viską savo moksleiviams. Mes darome viską kompiuteriu. Mes bandome tvarkytis su klausimais, (mokinių) nebūvimu, sergamumu, bet mes tiesiog pavargome“, – pasakojo vienas iš mokytojų.

Kitas mokytojas teigia, kad reikia mažinti mokinių skaičių klasėse. „Mūsų klasės yra per didelės, jose yra ir vaikų su negalia, kuriems reikia papildomos pagalbos. Mes jiems turime padėti, kol kita klasės dalis užsiima kita veikla“, – pasakojo pedagogas.

„Jie tiesiog nebeduoda mums prasmės toliau mylėti savo darbą“

Teigiama, kad sąlygos ir reikalavimai nuolatos keičiasi ir dabar daug daugiau laiko praleidžiama tvarkant mokinių nebūvimą pamokose, o tai tik prideda daugiau painiavos į ir taip jau komplikuotą situaciją. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas valdžios institucijoms, kurios yra suinteresuotos tik į išlaidų mažinimą. „Tai geriausias darbas pasaulyje. Mes visi mylime savo darbą, bet jie tiesiog nebeduoda mums prasmės toliau mylėti savo darbą“, – išreiškė nusivylimą protestuojantis mokytojas.

Paskutinį kartą tokio pobūdžio demonstracija, kurioje dalyvavo prancūziškai kalbantys mokytojai, vyko 2011 metais. Šį kartą proteste buvo žymiai daugiau pykčio, o šalies profesinės sąjungos šį protestą palaikė. Darbuotojai sako, kad jeigu padėtis tik blogės, jie sieks užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų Europos šalių. Teigiama, kad tokiu atveju bus sudarytos sąjungos, kurių dėka reikalaus realių pokyčių ir kad valdžia suprastų, kad mokykla – tai investicija į ateitį.

Parengta pagal www.euronews.com informaciją.

Šiandien – vasario 16 diena. Diena, kai prieš daugiau nei 100 metų dvidešimt Lietuvos laisvės siekiančių žmonių vienbalsiai kreipėsi į kitas šalis dėl valstybės nepriklausomybės. Tą akimirką ne tik gimė viltis gyventi laisvai, be kitų valstybių primestų sąlygų, bet ir buvo pradėta eiti nepriklausomos, vieningos ir stiprios Lietuvos keliu.

Kas yra didžiausias tautos turtas? Tai ne pinigai, ne nuopelnai, ne galia ir ne įtaka. Tai – Tautos laisvė. Vasario 16 dieną mūsų protėviai, seneliai įrodė, kad Tėvynės dvasia – nenugalima. Jeigu ne lietuvių vienybė, ryžtas ir stiprybė – tikriausiai šiandien mūsų Lietuvos net nebūtų.

Džiaukimės ir švęskime visi kartu šios didžios dienos šventę. Branginkime laisvę, tęskime nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Tegul Lietuvos valstybės atkūrimo diena vėl suburia mus visus kartu, išlikime stiprūs ir vieningi, ypatingai šiandieniniame pasaulyje su tiek daug iššūkių ir baimių. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vardu, sveikinu Jus ir Jūsų šeimos narius su Vasario 16-ąją. Linkiu sveikatos, patriotizmo, vienybės ir visada prisiminti, kad mes esame Lietuva, o Lietuva – tai mes!

Nuoširdžiai Jūsų,

LPS „Sandrauga“ pirmininkas

Kęstutis Juknis