Sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga

CREATOR: gd-jpeg v1.0 (using IJG JPEG v80), quality = 82

Šiandien – vasario 16 diena. Diena, kai prieš daugiau nei 100 metų dvidešimt Lietuvos laisvės siekiančių žmonių vienbalsiai kreipėsi į kitas šalis dėl valstybės nepriklausomybės. Tą akimirką ne tik gimė viltis gyventi laisvai, be kitų valstybių primestų sąlygų, bet ir buvo pradėta eiti nepriklausomos, vieningos ir stiprios Lietuvos keliu.

Kas yra didžiausias tautos turtas? Tai ne pinigai, ne nuopelnai, ne galia ir ne įtaka. Tai – Tautos laisvė. Vasario 16 dieną mūsų protėviai, seneliai įrodė, kad Tėvynės dvasia – nenugalima. Jeigu ne lietuvių vienybė, ryžtas ir stiprybė – tikriausiai šiandien mūsų Lietuvos net nebūtų.

Džiaukimės ir švęskime visi kartu šios didžios dienos šventę. Branginkime laisvę, tęskime nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Tegul Lietuvos valstybės atkūrimo diena vėl suburia mus visus kartu, išlikime stiprūs ir vieningi, ypatingai šiandieniniame pasaulyje su tiek daug iššūkių ir baimių. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vardu, sveikinu Jus ir Jūsų šeimos narius su Vasario 16-ąją. Linkiu sveikatos, patriotizmo, vienybės ir visada prisiminti, kad mes esame Lietuva, o Lietuva – tai mes!

Nuoširdžiai Jūsų,

LPS „Sandrauga“ pirmininkas

Kęstutis Juknis

„Žmonės svarbiau už pelną“!

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai, paskatinti profesinės sąjungos padalinių pirmininkų motyvacija ir iniciatyva, šiandien, vasario 11 dieną, dalyvavo mitinge „Žmonės svarbiau už pelną“. Jame išreiškė palaikymą Jonavos „Achemoje“ streikuojantiems darbuotojams, skatino nepasiduoti ir kovoti už savo teises.

Streikas Jonavos „Achemoje“ įvyko vasario 8 dieną ir tęsiasi iki šiol. Pagrindinė priežastis – įmonės vadovas nesutinka pasirašyti kolektyvinės sutarties, kuri pagerintų darbuotojų darbo sąlygas. Vadovas teisinasi, kad kolektyvinė sutartis tėra „popierėlis“ ir jis nėra svarbus. Tačiau ilgametė Europos patirtis rodo, kad būtent kolektyvinės sutartys yra raktas į saugesnes, sąžiningesnes ir naudingas darbo sąlygas, socialines garantijas. Toks „Achemos“ generalinio direktoriaus užsispyrimas tik parodė, kad jam labiau rūpėjo ir rūpi tik pelnas, nei paprasti dirbantieji, kurie tą pelną ir atnešė.

IMG_20220211_111358a

„Skurdą sėdi – pyktį pjausi!“ – skandavo susirinkusieji, paraginti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio. „Mes dar tik mokomės kovoti prieš kapitalo ir valdžios cinizmą“, – komentavo K. Juknis, – „Šiandien, kai susiduriama su problema, mitinge „Achemoje“ nėra nei vieno Seimo nario. Mes siūlome nuo prašymų pereiti prie politinių klausimų sprendimo. Tam mes visada rasime laiko ir galimybių“. LPS „Sandrauga“ pirmininkas pridūrė, kad dirbančiųjų teisėti reikalavimai turi būti apginti ir išpildyti.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ visada palaikys darbuotojus, kurie siekia geresnių ir sąžiningesnių darbo sąlygų, nepasiduodant vadovų pažadams, kurie galiausiai taip ir neišsipildo. Darbuotojų streikas – viena iš drastiškiausių priemonių, kurią, deja, teko panaudoti. Linkime Jonavos „Achema“ generaliniam direktoriui pasielgti teisingai ir priimti teisingą sprendimą – užtikrinti saugias, sąžiningas darbo sąlygas ir socialines garantijas.

IMG_20220211_110908

IMG_20220211_113141a

IMG_20220211_110229

XVIII Vyriausybės skaudūs kirčiai Lietuvos dirbantiesiems

Šiandien, Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdžio metu, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai kėlė klausimą „Dėl LR Darbo kodekso 144 str. 8 dalies panaikinimo“. Šiuo metu galiojančioje LR DK nuostatoje rašoma, kad „Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 % bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos“.

Projekto rengėjai siūlo panaikinti šią socialinę garantiją dirbantiesiems, neva tai įgyvendindami XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos, patvirtintos LR Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155. Nutarimo 10.1.4 papunktyje nurodytas veiksmas – parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius specialiųjų apmokestinimo sąlygų, kurios iškreipia apmokestinimo teisingumą, atsisakymą. Tačiau tampa neaišku – kurioje vietoje tai yra iškreipiama?

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsakingai pareiškia, kad, visų pirma, LR DK 144 str. 8 d. nustatytos socialinės garantijos – kompensacijos – panaikinimas vienareikšmiškai pablogintų darbuotojų padėtį. Siekis naikinti šią galiojančią darbo teisės garantiją vien dėl to, kad iš šios kompensacijos šiuo metu neatskaičiuojama valstybinio socialinio draudimo įmoka (SODRA), yra neteisingas ir prieštaraujantis sąžiningumo principui.

aukštalipys

Visų antra, Vyriausybė, naikindama kompensavimo taisyklę už faktiškai darbuotojo dirbtą laiką lauko sąlygoms ar pagal kilnojamo darbo pobūdį, iš esmės ne tik kenkia silpnesnei darbo sutarties šaliai – darbuotojui, bet ir atima darbo sutarties šalims susitarimo laisvę dėl priemokų, priedų ir kompensacijų. Kaip pavyzdį galima paimti darbą lauko sąlygomis: tai darbas, kurio funkcijas darbuotojas vykdo ne patalpoje, statiniuose, o už patalpų, statinių ribų, kur darbo vietą supanti erdvė tampa atvira. Tai gali būti stogdengiai, aukštalipiai, kelininkai… remiantis žinoma praktika, šių ir kitų panašių profesijų darbuotojai dirba ne 8 darbo valandas, o daug daugiau. Nepaisant to, darbas lauko sąlygomis atliekamas besikeičiant oro sąlygoms – ar tai būtų 30° C karštis, ar minusinė, 10-20° C, temperatūra.

Klausimas labai paprastas: kas atsitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri įgyvendindama savo planą bei „Kovodama su neva iškreiptų apmokestinimu“, nenori ir nesistengia įsigilinti į tokio spektro darbuotojų darbą, jų sunkumo pobūdį? Keisčiausia tai, kad artimiausių šalių – mūsų kaimynų ES valstybių – dirbantieji turi garantijas ir jomis naudojasi. Mūsų politiniai ekspertai, darbo teisės pseudožinovai, šiandien mano, kad dar mažai kvalifikuotos darbo jėgos išvyko svetur, todėl LR DK 144 str. 8 d. garantijų ir kompensacijų, jų manymu, dirbantiesiems nereikia.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad LR Darbo kodekso 144 str. 8 dalies naikinimas yra žalingas Lietuvos dirbantiesiems. Pirmieji streikai jau ir privačiame sektoriuje dėl teisingumo, sąžiningumo principų ignoravimo, prasideda nuo šiandien – vasario 8 dienos. Atėjo laikas įsiklausyti, ko reikalauja dirbantieji. Pagal savo sukurtas programas, drastiškai mažindami dirbančiųjų garantijas, tik padidinsime visuomenės susipriešinimą, susiskaldymą, šešėlinę ekonomiką, nelegalų darbą. Versime dar Lietuvoje likusius stogdengius, mūrininkus, kelininkus, aukštalipius ir kitų, ne ką mažiau svarbių ir reikalingų profesijų žmones emigruoti į kitas šalis, kur darbo sąlygos ir garantijos, socialinis teisingumas yra vertinami ne tik darbdavių, bet ir politikų. „Be Jūsų – nebūtų Mūsų“.

Tarp Riešės gimnazijos darbuotojų – vienas iš Sausio 13-osios dalyvių

Riešės gimnazija – mokykla, įsikūrusi Vilniaus rajone. Ši, prieš maždaug 80 metų pradėjusi veiklą mokymo įstaiga, atrodo niekuo neišsiskiria nuo kitų Lietuvoje veikiančių mokyklų. Tačiau retai kas žino, kad joje dirba mūsų profesinės sąjungos narys, kuris yra didžiai nusipelnęs Lietuvai už aktyvią nepriklausomybės veiklą ir mūsų valstybės apgynimą. Tai – Alvydas Klečkauskas, Riešės gimnazijos direktorės pavaduotojas administracijai ir ūkiui bei Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Riešės gimnazijos padalinio pirmininkas.

Gimnazijoje dirbantis pavaduotojas dar 1987-1988 metais aktyviai dalyvavo įvairiose akcijose, skirtose atkreipti dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės siekimą, skatinti žmones siekti laisvės. Pavyzdžiui, su kitais bendraminčiais dalyvavo dviračių žygyje per Lietuvą, pasipuošę valstybės simboliais – Lietuvos trispalvėmis.

Alvydas Klečkauskas, sausio 13 d. įvykių metu („Diena po rytojaus“ filmo iškarpa)

Negana to, Alvydas Klečkauskas yra tas žmogus, kuris prisidėjo prie Lietuvos apgynimo nuo tragiškomis mirtimis apipintų okupantų puolimų, kurie vyko sausio 11-13 dienomis. Tuo metu Alvydui buvo vos 27-eri metai ir jis pasiryžo rizikuoti savo gyvybe, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Jis stovėjo prie Vilniaus televizijos bokšto, matė, kaip šaudė šalia stovėjusius žmones. Kai užėmė televizijos bokštą, Alvydas nutarė eiti ir stovėti su kitais žmonėmis, kad apgintų Seimą ir Spaudos rūmus. Kaip pasakojo Riešės gimnazijoje dirbantis Lietuvos gynėjas, per Sausio 13-osios įvykius jis buvo sužalotas šūviu į veidą, o po to – vos nesulaužytais pirštais. Tą jam teko patirti, nes Alvydas sutrukdė kareiviui įsilaužti į Spaudos rūmus. Kareivį partrenkė ant žemės, o kai jis pametė savo automatą, kitas Lietuvos užpuolikas šovė tiesiai Alvydui į veidą,o ginant kitą vietą – buože vos nesulaužė pirštų.

Sausio 13-osios medalis

Sausio 13-osios medalis

Tiesa, tokie Alvydo patirti sužalojimai gyvybei grėsmės nesukėlė, nes kulka buvo plastikinė. A. Klečkauskas kukliai pakomentavo, kad „Ligoninėje tik išrinko skeveldras ir susiuvo“. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip tragiškai galėjo pasibaigti tuo metu beveik 28-erių metų sulaukusiam vyrui. Už šiuos didvyriškus poelgius, Alvydas Klečkauskas buvo apdovanotas medaliu, skirtu sausio 13-os dienos įvykiams atminti.

Net ir po šių įvykių, Alvydas Klečkauskas nenustojo stengtis dėl kitų žmonių gerovės. Nuo 2011 m. iki 2013 m. jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto darbo kontrolės komisijos pirmininkas. Alvydas aktyviai dalyvavo profesinės sąjungos veikloje. Pavyzdžiui, organizavo ir padėjo rengti ekskursijas į kaimynines valstybes, susitikimus su jų specialybės darbuotojais iš kitų šalių, organizavo Naujametinius renginius, skirtus savivaldybės darbuotojams. Juose dalyvaudavo net apie 400 darbuotojų!

Pradėjęs dirbti Riešės gimnazijoje, Alvydas toliau dirbo dėl savo krašto ir bendruomenės. Pavyzdžiui, 2019 metais suorganizavo Riešės gimnazijos dalyvavimą Litexpo parodoje „Mokykla be sienų“ ir turėjo net du stendus, kurių dėka skleidė ir garsino gimnazijos vardą. Tais pačiais metais, direktorės pavaduotojas administracijai ir ūkiui Riešės gimnazijoje surengė Aviacijos šventę, per kurią mokiniai praplėtė savo žinias ir galbūt padėjo nusistatyti gyvenimo tikslus. Tuo tarpu 2020 metais, Alvydas Klečkauskas gimnazijos mokytojams surengė edukacinę kelionę į Žaslių kultūros centrą. Jame aktyviai, linksmai ir naudingai praleido laiką, gamino gardų, lietuviškų tradicijų apipintą kugelį. Visiems dalyvavusiems mokytojams ši išvyka labai patiko ir ilgam įstrigo jų prisiminimuose.

Aviacijos šventė Riešės gimnazijoje

Aviacijos šventė Riešės gimnazijoje

Alvydas Riešės gimnazijoje ne tik organizavo edukacines keliones ir šventes, bet ir aktyviai rūpinosi gimnazijos modernizavimu, ją tobulino. Jo rūpestingumo dėka, gimnazijos mokiniai gavo galimybę mokytis su naujausia ir geriausia įranga, kokybiškiausiais baldais (stalai, suolai, kėdės, spintelės). Negana to, po Europos Sąjungos projekto įvykdymo, pavyko sutaupyti nemažą pinigų sumą, už kurią mokymo įstaigai papildomai nupirko interaktyvią mokymo įrangą, naujus dronus. Kaip pats Alvydas sakė, „Mūsų gimnazija turi tai, ko galimai neturi kitos mokyklos“. Jis mano, kad dabar Riešės gimnazija yra taip aprūpinta, kad net gali lygintis, o gal net ir pralenkti geriausias Lietuvos mokyklas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ džiaugiasi turėdama tokias narių gretas, kurių dėka yra rūpinamasi bendruomenėmis ir stengiamasi dėl žmonių gerovės. Ateityje planuojama dar daugiau istorijų apie narius, padalinių pirmininkus, kurie nuoširdžiai dirba žmonių ir bendruomenių labui.

Toksiška darbo aplinka veda prie ilgalaikio nedarbingumo

Tikriausiai kiekvienas dirbantis žmogus gali pritarti, kad palaikyti gerą ir teigiamą emocinę atmosferą darbe yra išties sunku. Dažna to kliūtis – žmogaus unikalumas. Visi žmonės yra skirtingi, kartu su emocijų, vertybių, nuomonių ir požiūrių įvairove, o kiekvieno žmogaus charakteris – unikalus. Todėl nenuostabu, kad net ir šiais laikais tenka išgirsti apie neigiamą darbo aplinką ir jų pasekmes. Su tuo susiduria kone visos pasaulio šalys ir valstybės, o tarp jų – Jungtinė Karalystė.


„Toksiškos darbo aplinkos poveikis yra ilgalaikis“


Kaip parodė „Culture Shift“ atliktas tyrimas, beveik trečdalis Jungtinėje Karalystėje dirbančių žmonių pasinaudojo galimybe nebūti darbe dėl toksiškos darbo aplinkos ar kultūros. Tyrimo metu buvo stebima 1 tūkst. suaugusių žmonių, dirbančių tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Buvo sekami jų finansai, sveikata, darbo teisės vykdymas, darbo kultūra ir jos poveikis psichinei sveikatai. Nustatyta, kad 61 proc. darbuotojų, kurie susidūrė su priekabiavimu, patyčiomis ar diskriminacija, pasinaudojo ilgalaikiu nedarbingumu. Tuo tarpu 42 proc. turėjo palikti savo pareigas visam laikui.

Nors tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad požiūris į darbo aplinką pasikeitė nuo pandemijos pradžios (2020 m. kovo mėn.) ir kad darbuotojai dabar yra mažiau linkę taikstytis su neigiama darbo kultūra, vis dėlto, toksiškos darbo aplinkos poveikis yra ilgalaikis. Daugiau nei 50 proc. darbuotojų yra pranešę apie emocinį išsekimą dėl patyčių ir priekabiavimo, kuris tęsėsi maždaug vienerius ar dvejus metus. Tuo tarpu 34 proc. žmonių teigė, kad tai tęsėsi net tris ar keturis metus.

toxic


„Pastarieji du metai paskatino žmones būti dėmesingesniems“


Beveik du trečdaliai žmonių (64 proc.) teigė, kad jų patirtis turėjo neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai. Tuo pačiu, 71 proc. pranešė, kad jiems net prireikė specialios terapijos. Taip pat, neigiama darbo kultūra turėjo įtakos ir trumpalaikiui nedarbingumui. 71 proc. žmonių pranešė, kad jiems teko apsimesti sergančiais, nes nenorėjo matyti konkretaus asmens, su kuriuo sieja neigiami darbiniai santykiai.

Kaip pakomentavo Gema Makol (Gemma McCall), „Cultural Shift“ vyriausioji viršininkė, „Pandemija darbuotojams parodė, kas iš tikrųjų jiems turi būti svarbiausia. Ar tai bebūtų išlaikytas teigiamas darbovietės balansas, ar stipri, patikima ir pagarbi kultūra“. Pasak G. Makol, pastarieji du metai paskatino žmones būti dėmesingesniems darbovietės kultūros atžvilgiu. „Dabar yra žymiai mažiau žmonių, norinčių būti toje darbo vietoje, kur yra neigiama kultūra, problemiškas elgesys, o po to – psichinės sveikatos poveikis“.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ragina darbuotojus, kurie darbe susiduria su mobingu – psichologiniu smurtu, priekabiavimu, patyčiomis – ir kitais Darbo teisės pažeidimais, netylėti ir kreiptis pagalbos į profesinės sąjungos teisininkus. Jie suteiks profesionalią teisinę pagalbą ir įdės visas įmanomas pastangas, kad Jūsų darbo aplinka neštų tik teigiamas, saugias ir pilnavertes emocijas.