Pastarieji du metai pasauliui parodė, kad nuotolinis darbas – įmanomas kasdienis dalykas. Žinoma, laisvėjant ribojimams, po truputį grįžome vėl į vėžias ir dirbome savo vietose. Tačiau, atėjus rudeniui, pradėjo augti naujų koronaviruso atvejų skaičius, pradedamos diskusijos apie karantiną. Todėl nuotolinis darbas gali vėl greitai tapti kasdiene rutina. O kaip tinkamai suformuoti ir sudaryti sąlygas dirbti iš namų, kad nekiltų nesusipratimų ir problemų?

Norint dirbti iš namų, visgi reikia darbo metodą užfiksuoti abejoms šalims priimtinu būdu. Tai gali būti prašymas (raštiškas ar elektroninis), pasirašytas susitarimas, ar darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Toks darbo metodo užfiksavimas reikalingas tam, kad būtų galima išvengti nesusipratimų ir papildomų, galvą spaudžiančių, problemų. Žinoma, to reikalauja ir Darbo kodeksas. Forminant nuotolinio darbo sąlygų pritaikymą, būtina nurodyti vietą, iš kurios darbuotojas turės dirbti. Darbdaviui yra labai svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis darbuotojams dirbs. Pavyzdžiui, atsižvelgti į garso izoliaciją nuo pašalinių garsų, pasiekiamumą, interneto ryšį, produktyvumo ir dėmesio išlaikymą…

Tuo tarpu, kalbant apie oficialias nuotolinio darbo taisykles, būtina į jas įtraukti darbo nuotoliniu būdu trukmę, pradžią ir pabaigą, sudaryti laiko apskaitą, sutarti darbo saugą, apmokėjimą. Taip pat ir bendravimo su klientais ir kolegomis telefonu ar elektroniniais laiškais terminą, pasiekiamumo valandas. Jeigu darbdavys nenurodė ir nėra būtinybės darbo atlikinėti po darbo valandų, darbuotojas to daryti neturėtų. Būtina paminėti, kad pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų darbo reikmėms ir priemonėms, jų įrengimui, darbdavys privalo tas išlaidas kompensuoti. Tačiau šias išlaidas ir jų apimtis reikia aptarti su pačiu darbdaviu susitarimo būdu ar nurodant taisyklėse. Gali pasitaikyti atvejų, kai darbdavys nesutinka kompensuoti šias patirtas išlaidas. Tokioje situacijoje, darbuotojui reikėtų kreiptis į profesinę sąjungą, kuri padės išspręsti šį nesutarimą.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“  primena, kad pagal Darbo kodeksą, darbuotojas gali darbdaviui pateikti prašymą dėl 20 % savo darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Šį prašymą gali teikti darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų amžiaus, vieni auginantys vaiką iki 14 metų amžiaus, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų amžiaus. Taip pat ir darbuotojai, kurių prašymas dirbti nuotoliniu būdu yra pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir besilaukiančios (neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios) darbuotojos.

Taigi, jeigu vėl ateis laikas darbui iš namų, atsiželgdami į šiuos patarimus, dirbti bus galima daug ramiau ir sklandžiau. Prisiminkite, kad jeigu kyla kokios nors problemos ar ginčai su darbdaviu – nelaukite, nedvejokite ir kreipkitės į profesinę sąjungą. Tokiu būdu sutaupysite laiko ir efektyviau išspręsite problemą.

Giedrius Katkauskas

Tikriausiai dažnai moksleiviams ir studentams tenka išgirsti kalbas apie savanorystę ir jos naudas. Savanorystė įvairiose veiklose ir organizacijose gali būti tikrai naudinga tiek asmenybės tobulėjime, tiek ateities karjerai.

„Lietuvos darbdaviai labai vertina žmones, kurie yra pasižymėję savanoriška veikla praeityje ar dabartyje“

Savanorystė – veikla, kurioje pagelbėjama įvairiems žmonėms ar organizacijoms susitvarkyti su tam tikromis situacijomis, renginiais, darant gerus darbus. Dažniausiai vietoje atlygio įgaunama daug naudingos ir tobulėti padedančios patirties. Susipažįstama su įvairiais žmonėmis, kuriuos vienija bendros vertybės, interesai ir požiūriai. Išmokstama labiau pasitikėti savimi, tobulėja socialiniai įgūdžiai, atsiveria durys į naujas ateities galimybes. Taip pat jeigu norima stoti į aukštąją mokyklą, už savanorišką veiklą pridedamas aukštesnis stojimo balas. Taip padidinama galimybė patekti į norimą aukštąją mokyklą ir siekti tolimesnių ateities karjeros planų.

Vis dėlto, savanorystės naudos neapsiriboja vien tik asmenybės tobulėjimu, ryšiais su įvairiais žmonėmis ir aukštosiomis mokyklomis. Lietuvos darbdaviai labai vertina žmones, kurie yra pasižymėję savanoriška veikla praeityje ar dabartyje. Tai palengvina procesą renkantis profesiją ar darbinantis į norimą darbo profesiją, nes atsižvelgiama į turtingą gyvenimo aprašymą. „Kur stoti“ žurnalo straipsnyje apie savanorystę rašoma, kad Lietuvoje progresyvios įmonės yra taip pat socialiai atsakingos. Todėl jų „vadovams įrašas CV (red. pastaba – gyvenimo aprašyme) apie savanorišką veiklą sako, kad jūs savo vertybėmis esate artimas įmonei, be to – nesate vien tik į savo naudą orientuotas individas, jus motyvuoja ir kiti dalykai“. Nors įmonių vadovams svarbu darbuotojų užduočių atlikimas, tačiau jos irgi turi vertybes, kurių yra labai laikomasi. Savo sugebėjimus, įgytus iš savanorystės, galėsite lengvai pritaikyti savo darbo pozicijoje, o darbdaviams tai yra svarbu.

Savanoriška veikla atspindi Europos vertybes ir tikslus. Savanoriaudami žmonės gali įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, kad patirtis iš šios veiklos yra neįkainojama ir labai pravers ateityje. Užsiimant šiais gerais darbais mes kuriame pažangesnę, geresnę Lietuvą ir savo šviesią ateitį.

Giedrius Katkauskas

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ sveikina visus Lietuvos pareigūnus Angelų sargų dienos proga. Tiesa, mes, Lietuvos visuomenė, turėtume sveikinti jus ne tik kartą per metus, o kiekvieną dieną. Jūs kasdien visus saugote ir nedvejodami pagelbėjate žmonėms. Jeigu nors vieną dieną policijos ar net kiti pareigūnai pradingtų – būtų baisu pagalvoti, kas galėtų atsitikti.

Deja, tenka pripažinti, kad mūsų pareigūnų darbo sąlygos – nėra pačios geriausios. Iš šalies mums gali atrodyti, kad angelai sargai yra kuo puikiausiai aprūpinti tiek įranga, tiek ekipuote, tiek transporto priemonėmis. Tačiau tiesa tokia, kad ši pareiga yra kasdien patiriamo nusiasmeninimo, nuovargio, sunkiai suvokiamo krūvio, reikalavimų, mobingo ir psichologinio streso iššūkis. Vien įvesta suminė darbo laiko apskaitos sistema yra diskriminacinė ir bloginanti darbo sąlygas pareigūnams. Todėl mūsų visų bent mažiausia pareiga yra pagerbti juos ir jų kasdienius darbus.

Dar kartą nuoširdžiai sveikiname Lietuvos pareigūnus už kasdien išgelbėtas gyvybes, už kasdien sulaikytus pavojingus visuomenei asmenis, už kasdien ištiestas pagalbos rankas tiems, kuriems to reikia. Linkime Jums sveikatos, ištvermės, kantrybės ir solidarumo, nes tik mes kartu galime pasiekti permainų.

Nuoširdžiai Jūsų,

Pirmininkas Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kartu su kitomis profsąjungomis, dalyvauja derybose su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jų metu deramasi dėl 2022 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties sąlygų, kurios yra aktualiausios profesinių sąjungų nariams. Gera žinia – derybos jau eina į pabaigą.

Viena iš svarbiausių sutarties sąlygų – 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos saviugdai, kurios yra skirtos būtent profesinės sąjungos nariui. Jeigu 2022 metais išeinama iš darbo ir nepanaudojamos minėtos papildomos mokamos kasmetinės atostogos, už jas darbuotojui sumokama kompensacija.

Kitos sutarties sąlygoje nurodoma, kad profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, paliekant jo vidutinį darbo užmokestį. Tačiau šia teise negali pasinaudoti pagal formaliojo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas besimokantis profesinės sąjungos narys, kuris naudojasi sutarties suteikiama teise į mokamas mokymosi atostogas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skatina pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžia, kad prieš tai minėtos sąlygos galios visiems nariams, kurie įstos prieš šios Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymą. Taip pat, neišnaudojus šių papildomų dienų iki sekančių metų, jos yra anuliuojamos. Pasak Kęstučio Juknio, „Labai gaila tų žmonių, kurie per vėlai sugalvoja  pasinaudoti šia iškovota privilegija. Todėl raginame žmones stoti į „Sandraugą“ (www.sandrauga.lt) ir naudotis socialinėmis garantijomis bei būti aktyviais darbuotojais, o ne laukti ir, galų gale, nesulaukti“.

2022 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis bus pasirašoma šių metų spalio mėnesį, todėl kviečiame visus narius informuoti kitus savo kolegas ar pažįstamus dirbančiuosius. Pasinaudodami šiomis sutarties sąlygomis pasirūpinsite savimi ir galėsite daugiau laiko skirti sau, šeimai ir poilsiui, o šiais laikais tai yra svarbu.

Giedrius Katkauskas

Kiekviena šalis pasaulyje susiduria su skurdo problemomis. Žinoma, jos yra skirtingos: labiau įsivysčiusiose šalyse skurdą pajaučia maža dalis žmonių, tuo tarpu kitose, ekonomiškai silpnesnėse valstybėse – problema didėja. Lietuvą šiuo atveju galima priskirti prie tų šalių, kuriose skurdas vis didėja. Rugsėjo 27 dieną Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo paskelbtoje apžvalgoje rašoma, kad Lietuvoje 2020 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno maždaug kas penktas gyventojas.

„…Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje“

Kaip teigiama apžvalgoje, skurdo rizikos lygis 2020 metais, palyginus su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno ~585 tūkst. žmonių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje – net 20,6 proc. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje Lenkijoje rodiklis siekia 15,4 proc.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalgos, „skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje  pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, daugiavaikės šeimos ir vaikai“.

Viena iš pagrindinių skurdo Lietuvoje priežasčių – pajamų nelygybės augimas. Tai yra aktualu ir kitoms šalims visame pasaulyje. Kaip rašoma apžvalgoje, moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tuo tarpu Europos Komisija ragina Lietuvą „mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą“. Pasak Lietuvai skirtų Europos Komisijos ataskaitų, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. „Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimui“.

Žinoma, skurdo problemą palietė ir pasaulyje esanti pandemija bei karantino laikotarpiai Lietuvoje. COVID-19 virusas padarė įtaką ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialinėms, ekonominėms sferoms. Padaugėjo bedarbių, gyventojams sumažėjo ar net prarado pajamas, dėl nuolatinių ribojimų, nerimo ir nežinomybės prastėjo psichologinė sveikata. NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljansas užsakė apklausas pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, „daugiausia finansiškai nukentėjo darbo neturintys, mažiau išsimokslinę gyventojai, smulkieji verslininkai, gaunantys pajamas iš individualios veiklos“.

Kęstutis Juknis: „…mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą“

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą. Tik veiksmingos ir praktiškai patikrintos priemonės gali sustabdyti valstybės stagnaciją.

Taigi, skurdas Lietuvoje turi potencialą didėti ir toliau. Skirtumas tarp žemutinio gyventojų socialinio sluoksnio ir aukštutinio vis didėja – vidurinoji klasė kiekvienais metais vis labiau nyksta. Kodėl mūsų Vyriausybei nesiseka mažinti skurdo rizikos Lietuvoje? Ką ji turi daryti, kad skurdas pagaliau imtų mažėti?

Giedrius Katkauskas