Pastarosiomis savaitėmis kylant įtampai dėl privalomosios vakcinacijos įvedimo ir girdint politikų ir aukštų valstybės tarnautojų pareiškimus, kad tai neišvengiama būtinybė, kyla pamąstymai: koks gyvenimas laukia darbuotojo, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių pasirinks nesiskiepyti.Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis. Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai. Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo. Testavimas vykdomas valstybės lėšomis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio teigimu jei būtų buvusi pasirinkta priverstinės vakcinacijos tvarka, dalis neapsisprendusių dėl skiepo žmonių būtų nublokšti į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų. Pirmininko nuomone, reikėtų gilintis į priežastis, kodėl gyventojai vengia skiepytis, o ne ieškoti socialinio spaudimo priemonių priverstiniam pasirinkimui.
Nors liepos 26 dieną Valstybinė darbo inspekcija išleido įsakymą dėl psichosocialinės rizikos vertinimo ir mobingo prevencijos įstaigose ir organizacijose, sunku pasakyti, ar sausos valdiškos rekomendacijos padės išspręsti nesusikalbėjimo ir engimo problemą organizacijose. Jau dabar daugėja atvejų kuomet atsisakę skiepytis, ar dar nepasiskiepiję darbuotojai iš darbdavių ir kolegų pusės patiria spaudimą ar net paniekinančius ir įžeidžiančius veiksmus. Jei darbuotojas priklauso darbuotojų sąrašui, kuriam privalomas periodinis testavimas ir darbuotojas atlieka testus nurodytu laiku ir pateikia rezultatus, niekas negali jo versti skiepytis, užgaulioti ir be priežasties nušalinti nuo darbo. Susidūrus su tokiomis problemomis galite kreiptis
el. paštu [email protected]
