Viena iš darbo santykių sąlygų, yra darbo užmokestis. Nesvarbu ar dirbant pagal darbo sutartį, patentą ar individualios veiklos pagrindu, valstybei privalome sumokėti mokesčius. Šios prievolės piniginė dalis susideda iš  dalies mokesčių  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ( VSDFV) ir dalis  Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)  tai yra 20 proc. gyventojų pajamų mokestis.

   VisI norime kontroliuoti savo uždirbtus pinigus, net ir tuos kurie su nuskaitytais mokesčiais keliauja į valstybės biudžetą. Darbuotojas sumokėdamas šį mokestį turi galimybę paskirstyti dalį nuo jo darbo užmokesčio nuskaičiuotų pinigų ir paskirti organizacijai, skatinant šios organizacijos tolimesnę veiklą. 

   Ne visi žino, jog 0,6 proc. iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), gali būti skiriami tik profsąjungoms ir niekam kitam. Ši suma priklauso nuo jūsų praeitais metais gautų pajamų. Jei pvz.  gaunate minimalų atlyginimą, jūsų parama sudarys apie 7 Eur. Įstaigai šie pinigai bus pervesti į įmonių sąskaitą šių metų rudenį.

  Kitos dalys gyventojų pajamų mokesčio, asmens pasirinkimu gali būti paskirstytos kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms.

   Svarbu pabrėžti ir išsklaidyti abejones, jog šis GMP dalies paskirstymas ir parama organizacijoms, pačiam asmeniui nieko nekainuoja, nepaskirstyti pinigai keliauja į valstybės biudžetą kaip ir buvo numatyta.

   Skirdami paramą pagal ES gerąją praktiką Jūs prisidedate prie valstybės biudžeto paskirstymo, bei skatinate ne pelno siekiančių organizacijų tolimesnę ir profesionalesnę veiklą. 

   Skirti gyventojo pajamų mokesčio dalį galima per  elektroninę deklaravimo sistemą www.eds.lt ir užpildant popierines GPM formas. Tačiau popierinių formų palaipsniui atsisakoma. 2021 metai yra paskutiniai kada dar galima užpildyti rašytine forma. Rašytinę formą, kuri buvo patogi visiems, panaikino S. Skvernelio vadovaujama vyriausybė.

   Ne visi žmonės žino apie šią galimybę ir neparaginti arba visai nepaskiria jų niekam, jie taip ir nukeliauja nepanaudoti naudingiems tikslams.

   Jei iškyla klausimų skiriant GPM 0,6 proc. Lietuvos profesinei sąjungai “Sandrauga” (juridinio asmens kodas  195772298 ) arba 1,2 proc. Jaunimo organizacijai “Sandrauga” (juridinio asmens kodas 303192284 ) galite susisiekti telefonais +37065585311; (8 37) 20 65 97 arba el. paštu: [email protected]

Instrukcija kaip skirti GPM galite rasti ČIA: http://www.sandrauga.lt/kaip-skirti-2-paramos-profesinei-sajungai-sandrauga 

Aut: LPS “Sandrauga” administracija

2021 m. balandžio 22 d. LPS „Sandrauga“ dalyvavo nuotoliniame posėdyje su tarptautine CESSI organizacija. Tikslas – stiprinti  viešojo personalo, dirbančio Europoje gebėjimus.

Posėdyje svarstyta tai, kad Europos viešosioms tarnyboms reikia skubių reformų ir paramos, kad jos galėtų įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio užmojus ir visiems garantuoti lygias galimybes ir galimybes įsidarbinti, saugias darbo sąlygas ir socialinę apsaugą. Todėl tarp CESSI narių vyksta svarstymas apie viešąsias paslaugas Europoje ir valstybėse narėse; viešojo sektoriaus modernizavimą; viešojo sektoriaus aprūpinimą ištekliais ir įranga.

Konstruktyvius pasiūlymus pateikė Europos politikos centro (EPC) politikos analitikas ir tyrimo „Gerai veikiančios viešosios paslaugos sąžiningai ir atspariai Europos visuomenei“ autorius – Mihai Palimariciuc.

Posėdį moderavo ir vedė CESSI pirmininkas Romainas Wolffas ir generalinis sekretorius Klausas Heegeris.

Klausimai yra aktualūs ir mūsų šalies visuomenei, kadangi kalbant apie lygias galimybes įsidarbinti bei sąžiningas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą mums  taip pat reikia kelti diskusijas ir reikia kalbėti apie tai, kad šiandieninėje situacijoje vyksta daug diskriminacinių dalykų ir tikrai ne visi turi lygias teises ir galimybes.

Pažymėtina, kad posėdžio priimtus nuostatus reikia kuo daugiau viešinti, kad galėtume apginti narių teises ir kad būtų įteisintos lygios galimybės nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, priklausymo profesinėms sąjungoms kt. asociacijoms.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė

Šiandieninė situacija, kai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse kovojama su COVID-19 pandemija bei jos padariniais tarsi nutolina mus nuo kitų visuomeninio gyvenimo aspektų. Tačiau nepaisant  viruso plitimo ir su tuo susijusių padarinių, negalime pamiršti ir to, kad mūsų šalyje vyksta ir kiti mums svarbūs įvykiai ir vienas iš jų tai LR darbo kodekso pakeitimai.

LPS „Sandrauga“ jau ne kartą iš pirmų lūpų pateikia naujausią aktualią informaciją, todėl ir šiandien pateikiame Jums įžvalgas, kurios buvo aptartos  profsąjungų ir darbdavių nagrinėjant LR darbo kodekso pakeitimus.

Pagal LR darbo kodekso 57 str. profsąjungų  atstovai siūlo atleidžiamam darbuotojui išmokėti  keturių (vietoj dviejų) jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus- dviejų (vietoj pusės) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Profesinių  sąjungų tikslas gerinti darbuotojo padėtį bei suteikti jam kuo įmanoma geresnes sąlygas darbinėje aplinkoje.

Taip pat pažymėtina tai, kad Socialinių reikalų ir darbo ministrės M. Navickienės nuomone svarbu keisti 138 str. 3  d. ir šio keitimo tikslas suteikti šeimoms, nepriklausomai nuo to ar augina vieną ar du vaikus iki dvylikos metų papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Toks pakeitimo siūlymas yra labai aktualus, kadangi panaikinama diskriminacija tarp to ar šeimoje auginamas vienas vaikas ar daugiau. Juk nepaisant to, kad šeima augina vieną vaiką- rūpesčio bei priežiūros jam reikia ne ką mažiau negu auginant du ar daugiau vaikų. Todėl šios LR darbo kodekso nuostatos pasiūlymas naikintų diskriminaciją tiek tarp šeimų, tiek ir tarp vaikų bei šeima auginanti vieną vaiką nesijaustų mažiau vertinama visuomenėje.

Taip pat laukia svarstymo LR darbo kodekso pakeitimai dėl darbo užmokesčio sąvokos, kolektyvinių sutarčių turinio, darbo ginčų komisijos sudėties ir kitų klausimų apie kuriuos informuosime.

Aut: Laura Adomaitienė

Žiniasklaidoje praeitą savaitę pasirodęs Seimo nario P. Gražulio vaizdo įrašas, sulaukė ne tik daug kritikos, paskatinimų bei kitokios visuomenės reakcijos. Deja už šį pasirodymą sulaukta keršto – keturi kartu šokantys sporto treneriai prarado trenerių licenzijas. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ teisiškai bandė išsiaiškinti, kokiu darbo veiklos pagrindu dirbo treneriai.

JAV (Jungtinės Amerikos Valstijos) įsikūrusi „KangooClub“ būstinė yra išdavusi licenzijas tiek Latvijos tiek Lietuvos „KangooClub“ filialams.

Minimame vaizdo įraše, asmenys šoka pagal dainą „Kas nešokinės“. Ji interneto platybėse (youTube.com) yra lengvai pasiekiama nuo 2016 metų ir iki šiol dainos teksto turiniui nebuvo suteikta tiek daug reikšmės. Be abejo sekant Petro Gražulio pasisakymus dėl LGBT, galima manyti, jog ši daina nederama šios grupės asmenų atžvilgiu. Tačiau visos šios istorijos šėšėlyje lieka tie keturi sporto treneriai, kurių žinutė šiuo šokiu, buvo „KangooClub“ veiklos reklama ir populiarinimas.

Šiuo vaizdu įrašu kaip provokacija pasinaudojo Latvijos filialo konkurentai, kurie taip pat šoka Klaipėdos regione, nurodę jį į JAV būstinę ir galimai perteikę nuomonę, jog vaizdo įraše girdima daina gali įžeisti tam tikros grupės asmenis. To pasekoje administracija, net netyrusi trenerių veiklos, neanalizavusi situacijos, atėmė veiklos licenzijas vaizdo įraše šokantiems treneriams, dėl ko jie toliau negali dirbti. Visi treneriai turi aukštuosius išsilavinimus ir net patys negali suvokti kokios gi jėgos veikia, kad už klubo populiarinimą jie drastiškai baudžiami.

Blogiausia yra tai, kad ši situacija parodo demokratiškos visuomenės nykimą, kai kažkam nepatikęs žodis ar gestas sulaukia tokios baigties, jog jauni žmonės, išsilavinę žmonės, lieka be darbo. „Žodžių iš dainos neišmesi“ (liet. liaudies išmintis). Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos įstatymai. Aktyvūs, išsilavinę žmonės turi visas galimybes savo veiklą vystyti ne tik pagal kurios tai šalies licenziją, bet ir įteisinę savo veiklą pagal galiojančią nacionalinę teisinę bazę. Taigi, kas nori šokti, muzika visada susiras.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Apie komandiruojamų darbuotojų apmokėjimo sistemos problemas kalbame ne pirmą ir ne paskutinį kartą. LPS „Sandrauga“ 2021 m. Sausio 06 d. Lietuvos Respublikos Seimui pristatė projektą, kuriuo siūlome papildyti LR Darbo kodekso 146 str. 3 dalimi, kurioje būtų nurodomas komandiruojamų darbuotojų apmokėjimo būdas, tik į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

LPS „Sandrauga“ Vienareikšmiškai turi didžiausią tolimojo krovinio transporto sektoriuje esančių organizacijų skaičių, todėl pagrinde vairuotojus- ekspeditorius tenka ginti būtent dėl kasos išlaidų orderių tikrumo.

Pastebėdami vis kylančią tendenciją ir kitų komandiruojamų darbuotojų apmokėjime, ėmėmės iniciatyvos įtvirtinti reglamentavimą būtent visų komandiruojamų darbuotojų apmokėjime, neišskiriant nei vieno iš jų. Girtis gal nesatūru, tačiau būtina pažymėti, kad kitos profsąjungos šiuo klausimu nesiėmė jokių veiksmų.

Valstybinė Darbo Inspekcija ( toliau – VDI ), savo veiklos pristatyme pateikė statistikos duomenis, kuriuose atsispingi transporto sektoriaus pranašumas, kalbant apie gautų skundų kiekį. 2020 metais VDI gavo daugiau nei tūkstantį vairuotojų skundų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Gaila, jo VDI Darbo ginčų komisijos, neturi kompetencijos tirti kasos išlaidų orderių tikrumą, todėl juos visada pripažįsta tikrais net nelygindamos parašo tikrumo.

Asociacijos „LINAVA“ Generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo nuomone „Pažeidimai vežėjų sektoriuje yra pavieniai, o ne mąsiški. Dėl šių pavienių atvejų, transporto sektoriaus darbdaviai yra vadinami vergvaldžiais ir kitais neigiamais epitetais. Pavieniais ir neįrodytais atvejais bandoma pažeminti logistikos sektorių, kuris į BVP įneša didžiausią procentą“. Tenka tik apgailestauti dėl tokio aiškinimo.

Iki šiol transporto sektoriuje vyravo žodiniai susitarimai, tad imperatyviųjų teisės normų tikrai trūksta. Pagrindinės transporto sektoriaus problemos yra apmokėjimas už darbą, dienpinigių mažinimas darbdavio iniciatyva, neteisėtos išskaitos dėl žalos, nelegalus darbas.

Nors logistikos įmonėse vairuotojų atlyginimai atrodo gan padorūs. Transporto sektoriaus vadovai, dažnu atveju laviruoja su dienpinigių normomis kurios Lietuvos Respublikoje legaliai gali būti mažinamos darbdavio įsakymu. Vairuotojo – ekspeditoriaus darbo užmokestis susideda iš minimalaus atlyginimo (642 Eur. bruto), koficiento 1,65 ir dienpinigių. Neretai pasitaiko, jog darbdavys prieš atleisdamas darbuotoją, įsakyme nurodo mažinti dienpinigius 50 proc. ir perskaičiavus pagal šią normą, darbuotojas paskutinį mėnesį negauna atlyginimo nes neva jam yra permokėta.

Šiandien, kai nuo sausio pradžios LPS „Sandrauga“ pateikė LR darbo kodekso pataisą LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kai tiek VDI, tiek Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo nariai pritarė siūlomai įstatymo pataisai net ir oficialiuose žinių portaluose (BNS, Elta). Užmiršta, kad LR darbo kodekso pataisa, nustatanti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo sąskaitą atsirado ne atskirų seimo narių ar kitų asmenų, bet profsąjungos „Sandrauga“ iniciatyva.

LPS „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio teigimu – „Daug žmonių mėgsta pasigirti ir susigretinti su LPS „Sandrauga“ kolektyvo laimėjimais, bei lengvai pasiekti viešojo ryšio efektą. Tačiau darbuotojams labai svarbu žinoti kas iš tikrųjų dirba, gina, atstovauja, o kas…“

Aut: Ieva Dambrauskaitė