Užvakar Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMSM) vyko derybos dėl Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties vykdymo ir finansavimo. Prie stalo – Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas bei švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Ministerijos atstovai, kaip tikri biurokratinės poezijos meistrai, viską paaiškino trumpai ir aiškiai – „visos lėšos gynybai“. Matyt, tai dabar naujas universalus atsakymas į bet kurį klausimą: nuo mokytojų atlyginimų iki kreidos pirkimo.

Tad nuo 2026 m. sausio 1 d. iki pat rugsėjo mėnesio mokytojų atlyginimai nejudės nė per centą. Kodėl – ministerijos atstovai taip ir nesugebėjo paaiškinti. Gal kalendorius kaltas, o gal tiesiog skaičiuoklė užstrigo ant žodžio „gynyba“.

Kai derybos tęsėsi iki vėlyvo vakaro, atsivėrė ir aukštųjų mokyklų finansavimo paslaptys – tokios subtilios, kad net ir Sherlockas Holmesas čia pasimestų tarp eilutėse paslėptų „ypatumų“.

Derybininkai galiausiai išsiskirstė – kiekvienas su savo tiesa ir be didesnių iliuzijų.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena: jeigu bent viena organizacija nepasirašo Kolektyvinės sutarties pakeitimų, toliau galioja ir turi būti vykdoma esama sutartis be jokių išimčių. Jei kai  kurie pirmininkai  viešai dalinasi „giliomis įžvalgomis“ ar „kūrybingais pareiškimais“ apie puikią ateitį- laikome tai tiesiog saviraiškos laisvės pratybomis.

Apie tolesnę eigą informuosime.

(Nuotraukoje – derybų posėdis. Veidai rimti, klausimai dar rimtesni.)

„Sandrauga“ informacija

Keičiasi ministrai, bet dainelė ta pati: „padidinkit atlyginimus, pagerinkit sąlygas“ 2025-10-28

Teisingumo ministerijoje – dar vienas pasitarimas, dar vienas „aptarimas“, dar vienas pažadas, kad šįkart tai jau tikrai bus geriau. Naujoji ministrė Rita Tamašunienė susitiko su bausmių vykdymo sistemos profsąjungų atstovais ir aptarė viską, ką ministrai aptaria jau pastaruosius trisdešimt metų: atlyginimus, darbo sąlygas, orumą, resocializaciją ir, žinoma, „sistemos tobulinimą“.

Skamba pažįstamai? Žinoma. Nes tai – klasika.

Susitikime netrūko nei rimtų veidų, nei pasiryžimo „ieškoti sprendimų“. Tiesa, profsąjungos, kaip visada, sėdo į skirtingas stalo puses – ir ne tik fiziškai. Vieni nori daugiau, kiti dar daugiau, o treti svarsto, ar verta išvis tikėtis kažko iš valdžios, kuri keičiasi greičiau nei pataisos namų budėjimo grafikai.

Ministrė, kaip dera, pabrėžė, kad svarbu užtikrinti pareigūnų orumą, emocinę gerovę ir pritraukti naujų darbuotojų. Nes, matyt, tik orumo jausmas ir išgelbės sistemą, kurioje trūksta žmonių, resursų ir kartais net tikėjimo, kad pokyčiai įmanomi. ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis padovanojo ministrei enciklopedinę knygą ,,Tarpukario Lietuva“ ir palinkėjo puoselėti susikalbėjimą tarp valstybės ir žmogaus ir tikėjimo, kad tik darbai ir iniciatyva duoda rezultatus.

Ir, žinoma, neišvengta optimistinės gaidos – galbūt Norvegijos fondai vėl atvers piniginę ir kažkas modernizuosis. Nes jei ne mes, tai bent jau norvegai rūpinsis mūsų įkalinimo įstaigų ateitimi.

Taigi – naujas ministras, sena istorija. Nauji pažadai, tie patys prašymai.
O kol profsąjungos ginčijasi, kas garsiau atstovauja darbuotojų balsą, pareigūnai toliau dirba savo darbą – tyliai, pavargę, bet dar vis su viltimi, kad gal kitais metais ta pati dainelė nuskambės bent pusiau rimtai.

,,Sandrauga“ informacija

ES valstybės narės privalo įgyvendinti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą iki 2026 m. birželio 7 d. Tačiau daugelis jų dar nesiėmė jokių veiksmų. „Euronews Business“ atidžiau pažvelgia į iki šiol pasiektą pažangą.

ES įveda naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, skirtas stiprinti „vienodo užmokesčio už vienodą darbą“ principą.

Direktyva galiausiai galėtų panaikinti slaptumo kultūrą, susijusią su atlyginimais, ir sudaryti vienodas sąlygas jaunesniems darbuotojams, grįžusiems iš vaiko priežiūros atostogų, ir Plačiau

Nuo 2026 m.   Vokietija išlaikys ekspertus pensininkus darbo rinkoje, leisdama jiems uždirbti iki 2000 eurų per mėnesį neapmokestinamų pajamų.

Vokietija nuo 2026 m. sausio 1 d. pradės taikyti „aktyvią pensiją“, kuri leis žmonėms, nusprendusiems dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, uždirbti iki 2 000 EUR per mėnesį neapmokestinamų pajamų. Darbo ministras Bärbel Bas apibūdino „Aktivrente“ kaip paprastą paskatą, kuria siekiama išlaikyti patyrusius darbuotojus darbo rinkoje. Paklaustas apie centro dešiniųjų sąjungos pasiūlymą dėl neapmokestinamo priedo, B. Basas atsakė, kad „visiems, kurie savanoriškai nori dirbti ilgiau, reikia patrauklių sąlygų“. Ji taip pat pridūrė, kad vyriausybė panaikins draudimą dirbti pagal ankstesnę darbo sutartį, dėl kurio pensininkai negalėjo tiesiog grįžti į savo ankstesnes darbo vietas. „Neproduktyvu, kad darbuotojams, kurie norėjo tęsti darbą sulaukę pensinio amžiaus, nebuvo leista lengvai grįžti pas senąjį darbdavį.“ Sprendimas priimtas po įtemptų koalicijos komiteto debatų Plačiau

Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos darbuotojai balsuoja už streiką tą pačią dieną kaip ir pradinių mokyklų mokytojai. Profesinių sąjungų taryba (PTT) teigia, kad Plačiau