Rūpintis savo sveikata reikia ne tik įprastame gyvenime, bet ir darbo aplinkoje. Nuo psichologinės sveikatos priklauso darbuotojų rezultatai, funkcijų vykdymo efektyvumas. Tačiau, neretai žmonės susiduria su perdegimu darbe. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, nepasitenkinimas esamais darbo rezultatais, dėmesio nesutelkimas. Dėl perdegimo darbe gali kilti problemų ir nesutarimų šeimoje, alkoholio ir narkotinių medžiagų, kaip „vaistų atsipalaiduoti“, priklausomybė. Nors savo psichologine sveikata turi rūpintis kiekvienas žmogus individualiai, viena kompanija Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) panaudojo „vaistą nuo perdegimo“ darbe.

Milijonai amerikiečių vis dažniau išeina iš darbo ir permasto, ko jie nori, kai pradedama galvoti apie darbo ir gyvenimo balansą. To pasekoje, prasidėjo Didžiojo persitvarkymo laikotarpis ir organizacijos į tai reaguoja: tenkinta darbuotojų poreikius, pavyzdžiui, dirbti nuotoliniu būdu, suteikti lanksčias darbo valandas, kompensacijas ar net keturias darbo dienas per savaitę! Viena iš tokių įmonių – Amerikoje įsikūrusi internetinė vaikų drabužių mažmeninė parduotuvė. Pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje įsisteigusios įmonės vadovams kilo idėja suteikti savo darbuotojams keturias darbo dienas per savaitę. Pasak parduotuvės bendra-įkūrėjos Kristinos Karbonel (Christina Carbonell), „Savaitės pabaigoje visi darbuotojai būdavo tiesiog išsekę. Pirmadienį, kai jie grįždavo atgal į darbą, darbuotojai būdavo nepailsėję, o tai labai darė įtaką produktyvumui“. Plačiau

Tūkstančiai Belgijos frankofoniškų mokytojų ir mokyklų darbuotojų praėjusią savaitę išėjo protestuoti į Briuselio gatves po dvejus metus trukusių mokyklų uždarymo ir vyriausybės nustatytų COVID-19 priemonių. Protesto priežastys yra pakankamai aiškios: mokytojai ir mokyklose dirbantys žmonės yra nepatenkinti esamomis darbo sąlygomis ir dėl finansavimo mažinimo.

„Mes tiesiog pavargome“

Pasak protestuojančiųjų, jų bendrą nusivylimą lėmė perpildytos klasės, būtinybė remontuoti mokyklas ir bendras darbuotojų trūkumas. Galima manyti, kad šią situaciją lėmė pasaulį ištikusi pandemija, tačiau teigiama, kad tokia padėtis jau buvo ir seniau, o koronavirusas tik pablogino esamas problemas. Mokytojai yra pavargę ir sako, kad jie taip daugiau nebegali. „Mes atiduodame viską savo moksleiviams. Mes darome viską kompiuteriu. Mes bandome tvarkytis su klausimais, (mokinių) nebūvimu, sergamumu, bet mes tiesiog pavargome“, – pasakojo vienas iš mokytojų.

Kitas mokytojas teigia, kad reikia mažinti mokinių skaičių klasėse. „Mūsų klasės yra per didelės, jose yra ir vaikų su negalia, kuriems reikia papildomos pagalbos. Mes jiems turime padėti, kol kita klasės dalis užsiima kita veikla“, – pasakojo pedagogas.

„Jie tiesiog nebeduoda mums prasmės toliau mylėti savo darbą“

Teigiama, kad sąlygos ir reikalavimai nuolatos keičiasi ir dabar daug daugiau laiko praleidžiama tvarkant mokinių nebūvimą pamokose, o tai tik prideda daugiau painiavos į ir taip jau komplikuotą situaciją. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas valdžios institucijoms, kurios yra suinteresuotos tik į išlaidų mažinimą. „Tai geriausias darbas pasaulyje. Mes visi mylime savo darbą, bet jie tiesiog nebeduoda mums prasmės toliau mylėti savo darbą“, – išreiškė nusivylimą protestuojantis mokytojas.

Paskutinį kartą tokio pobūdžio demonstracija, kurioje dalyvavo prancūziškai kalbantys mokytojai, vyko 2011 metais. Šį kartą proteste buvo žymiai daugiau pykčio, o šalies profesinės sąjungos šį protestą palaikė. Darbuotojai sako, kad jeigu padėtis tik blogės, jie sieks užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų Europos šalių. Teigiama, kad tokiu atveju bus sudarytos sąjungos, kurių dėka reikalaus realių pokyčių ir kad valdžia suprastų, kad mokykla – tai investicija į ateitį.

Parengta pagal www.euronews.com informaciją.

Šiandien – vasario 16 diena. Diena, kai prieš daugiau nei 100 metų dvidešimt Lietuvos laisvės siekiančių žmonių vienbalsiai kreipėsi į kitas šalis dėl valstybės nepriklausomybės. Tą akimirką ne tik gimė viltis gyventi laisvai, be kitų valstybių primestų sąlygų, bet ir buvo pradėta eiti nepriklausomos, vieningos ir stiprios Lietuvos keliu.

Kas yra didžiausias tautos turtas? Tai ne pinigai, ne nuopelnai, ne galia ir ne įtaka. Tai – Tautos laisvė. Vasario 16 dieną mūsų protėviai, seneliai įrodė, kad Tėvynės dvasia – nenugalima. Jeigu ne lietuvių vienybė, ryžtas ir stiprybė – tikriausiai šiandien mūsų Lietuvos net nebūtų.

Džiaukimės ir švęskime visi kartu šios didžios dienos šventę. Branginkime laisvę, tęskime nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Tegul Lietuvos valstybės atkūrimo diena vėl suburia mus visus kartu, išlikime stiprūs ir vieningi, ypatingai šiandieniniame pasaulyje su tiek daug iššūkių ir baimių. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vardu, sveikinu Jus ir Jūsų šeimos narius su Vasario 16-ąją. Linkiu sveikatos, patriotizmo, vienybės ir visada prisiminti, kad mes esame Lietuva, o Lietuva – tai mes!

Nuoširdžiai Jūsų,

LPS „Sandrauga“ pirmininkas

Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai, paskatinti profesinės sąjungos padalinių pirmininkų motyvacija ir iniciatyva, šiandien, vasario 11 dieną, dalyvavo mitinge „Žmonės svarbiau už pelną“. Jame išreiškė palaikymą Jonavos „Achemoje“ streikuojantiems darbuotojams, skatino nepasiduoti ir kovoti už savo teises.

Streikas Jonavos „Achemoje“ įvyko vasario 8 dieną ir tęsiasi iki šiol. Pagrindinė priežastis – įmonės vadovas nesutinka pasirašyti kolektyvinės sutarties, kuri pagerintų darbuotojų darbo sąlygas. Vadovas teisinasi, kad kolektyvinė sutartis tėra „popierėlis“ ir jis nėra svarbus. Tačiau ilgametė Europos patirtis rodo, kad būtent kolektyvinės sutartys yra raktas į saugesnes, sąžiningesnes ir naudingas darbo sąlygas, socialines garantijas. Toks „Achemos“ generalinio direktoriaus užsispyrimas tik parodė, kad jam labiau rūpėjo ir rūpi tik pelnas, nei paprasti dirbantieji, kurie tą pelną ir atnešė.

„Skurdą sėdi – pyktį pjausi!“ – skandavo susirinkusieji, paraginti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio. „Mes dar tik mokomės kovoti prieš kapitalo ir valdžios cinizmą“, – komentavo K. Juknis, – „Šiandien, kai susiduriama su problema, mitinge „Achemoje“ nėra nei vieno Seimo nario. Mes siūlome nuo prašymų pereiti prie politinių klausimų sprendimo. Tam mes visada rasime laiko ir galimybių“. LPS „Sandrauga“ pirmininkas pridūrė, kad dirbančiųjų teisėti reikalavimai turi būti apginti ir išpildyti.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ visada palaikys darbuotojus, kurie siekia geresnių ir sąžiningesnių darbo sąlygų, nepasiduodant vadovų pažadams, kurie galiausiai taip ir neišsipildo. Darbuotojų streikas – viena iš drastiškiausių priemonių, kurią, deja, teko panaudoti. Linkime Jonavos „Achema“ generaliniam direktoriui pasielgti teisingai ir priimti teisingą sprendimą – užtikrinti saugias, sąžiningas darbo sąlygas ir socialines garantijas.

Šiandien, Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdžio metu, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai kėlė klausimą „Dėl LR Darbo kodekso 144 str. 8 dalies panaikinimo“. Šiuo metu galiojančioje LR DK nuostatoje rašoma, kad „Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 % bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos“.

Projekto rengėjai siūlo panaikinti šią socialinę garantiją dirbantiesiems, neva tai įgyvendindami XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos, patvirtintos LR Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155. Nutarimo 10.1.4 papunktyje nurodytas veiksmas – parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius specialiųjų apmokestinimo sąlygų, kurios iškreipia apmokestinimo teisingumą, atsisakymą. Tačiau tampa neaišku – kurioje vietoje tai yra iškreipiama?

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsakingai pareiškia, kad, visų pirma, LR DK 144 str. 8 d. nustatytos socialinės garantijos – kompensacijos – panaikinimas vienareikšmiškai pablogintų darbuotojų padėtį. Siekis naikinti šią galiojančią darbo teisės garantiją vien dėl to, kad iš šios kompensacijos šiuo metu neatskaičiuojama valstybinio socialinio draudimo įmoka (SODRA), yra neteisingas ir prieštaraujantis sąžiningumo principui.

Visų antra, Vyriausybė, naikindama kompensavimo taisyklę už faktiškai darbuotojo dirbtą laiką lauko sąlygoms ar pagal kilnojamo darbo pobūdį, iš esmės ne tik kenkia silpnesnei darbo sutarties šaliai – darbuotojui, bet ir atima darbo sutarties šalims susitarimo laisvę dėl priemokų, priedų ir kompensacijų. Kaip pavyzdį galima paimti darbą lauko sąlygomis: tai darbas, kurio funkcijas darbuotojas vykdo ne patalpoje, statiniuose, o už patalpų, statinių ribų, kur darbo vietą supanti erdvė tampa atvira. Tai gali būti stogdengiai, aukštalipiai, kelininkai… remiantis žinoma praktika, šių ir kitų panašių profesijų darbuotojai dirba ne 8 darbo valandas, o daug daugiau. Nepaisant to, darbas lauko sąlygomis atliekamas besikeičiant oro sąlygoms – ar tai būtų 30° C karštis, ar minusinė, 10-20° C, temperatūra.

Klausimas labai paprastas: kas atsitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri įgyvendindama savo planą bei „Kovodama su neva iškreiptų apmokestinimu“, nenori ir nesistengia įsigilinti į tokio spektro darbuotojų darbą, jų sunkumo pobūdį? Keisčiausia tai, kad artimiausių šalių – mūsų kaimynų ES valstybių – dirbantieji turi garantijas ir jomis naudojasi. Mūsų politiniai ekspertai, darbo teisės pseudožinovai, šiandien mano, kad dar mažai kvalifikuotos darbo jėgos išvyko svetur, todėl LR DK 144 str. 8 d. garantijų ir kompensacijų, jų manymu, dirbantiesiems nereikia.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad LR Darbo kodekso 144 str. 8 dalies naikinimas yra žalingas Lietuvos dirbantiesiems. Pirmieji streikai jau ir privačiame sektoriuje dėl teisingumo, sąžiningumo principų ignoravimo, prasideda nuo šiandien – vasario 8 dienos. Atėjo laikas įsiklausyti, ko reikalauja dirbantieji. Pagal savo sukurtas programas, drastiškai mažindami dirbančiųjų garantijas, tik padidinsime visuomenės susipriešinimą, susiskaldymą, šešėlinę ekonomiką, nelegalų darbą. Versime dar Lietuvoje likusius stogdengius, mūrininkus, kelininkus, aukštalipius ir kitų, ne ką mažiau svarbių ir reikalingų profesijų žmones emigruoti į kitas šalis, kur darbo sąlygos ir garantijos, socialinis teisingumas yra vertinami ne tik darbdavių, bet ir politikų. „Be Jūsų – nebūtų Mūsų“.