Kai kalbate apie savo atlyginimą Europoje, kalbate apie bruto ar neto sumą? Tai svarbus skirtumas, nes atlyginimas į rankas įvairiose šalyse gali labai skirtis.

Pagrindinės šių skirtumų priežastys – skirtingi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Kai kuriose šalyse nemažą įtaką daro ir šeimos pašalpos.

Taigi, kur Europoje darbuotojai gauna didžiausią atlyginimą? Ir kiek jums lieka iš bruto atlyginimo atskaičius mokesčius? Atsakymas labai priklauso nuo to, ar turite išlaikomų vaikų ir ar jūsų partneris gauna pajamų. Kai kuriose šalyse dėl to galite gauti šeimos pašalpas ar net susigrąžinti mokesčius. Atsižvelgdama į tai, „Euronews“ išnagrinėjo tris tipinius 2024 m. scenarijus.

Šie scenarijai grindžiami tuo, kad asmenys uždirba 100 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tiems, kurie uždirba daugiau arba mažiau nei vidutinis darbo užmokestis, atitinkamai skirsis į rankas gaunamų pajamų santykis.

Grynasis darbo užmokestis – tai suma, kurią asmuo ar šeima pasilieka iš bruto darbo užmokesčio atėmus mokesčius ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas Plačiau

Žalingesnio įstatymo projekto per paskutiniuosius  devynis metus   Seimas nėra pateikęs !

Ar   profsąjungos turi pareigą ginti visų žmonių socialines teises, garantijas ?  Europos , kaimyninių šalių profsąjungos vienareikšmiai kovoja dėl žmonių teisių ir socialinių garantijų.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ gynė, gina ir gins žmonių socialines garantijas ir palaiko asociacijos Atoveiksmis iškeltus reikalavimus.

Nuosavybės teisė – viena pamatinių mūsų laisvių. Siūlomas būsto apmokestinimas kelia pavojų šiai teisei ir būtent dabar  žmonės turi pasipriešinti grobuoniškai skurdinimo politikai ir neteisingumui

Savo nuosavybę ir laisvę turime ginti nuolat!  Šis įstatymo projektas iš esmės turi būti atmestas, o jo autoriai viešai įvardyti.

Mums, visiems Lietuvos žmonėms  ciniškai meluojama, kad Europos Komisija reikalauja iš esmės socialiai neteisingo,  visuotino apmokestinimo. Jie- seimo daugumos veikėjai, sąmoningai nutyli, kad  Europos Komisija reikalauja socialiai teisingų mokesčių, o ne drakoniško žmonių skurdinimo ir neteisybės įtvirtinimo Lietuvoje. Todėl  mūsų pareiga dabar, o ne vėliau pasakyti Ne beteisiškumui ir  žmonių nekilnojamojo turto nusavinimui.

Informacija apie protestą:

Išvykimo  data: 2025 m. birželio 10 d. (antradienis) 7:30 val., rinktis adresu Mickevičiaus 25, Kaunas. Registracija dėl išvykimo :+370-655-85311, +370 37206597; [email protected]

Numatoma protesto pradžia – 10 val. ryto (tiksli valanda bus patikslinta pagal Seimo darbotvarkę)

Vieta: prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Tikslas: išreikšti piliečių nepritarimą būsto apmokestinimo įstatymui, kuris tą dieną bus svarstomas Seimo sesijoje.

LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

Jungtinėje Karalystėje  balandis ne veltui buvo pavadintas „siaubingu“. Po didesnių sąskaitų už energiją, labiausiai per 35 metus išaugusių sąskaitų už vandenį,  kylančių maisto produktų ir paslaugų kainų, išaugusių lėktuvų bilietų kainų gauname didžiausią infliaciją per metus – 3,5 % per 12 mėnesių iki balandžio.  Kainos auga sparčiau nei Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Gera žinia ta, kad daugiau darbuotojų darbo užmokestis vis dar didėja sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad jų pinigai apskritai dar labiau didėja. Be to, infliacija tebėra daug mažesnė nei buvo – 2022 m. pabaigoje. Ji buvo  pasiekusi aukščiausią 11 % lygį.

Kalbant apie paslaugų infliaciją, balandį ji iš dalies padidėjo dėl to, kad dėl vėlyvų Velykų švenčių šiemet smarkiai išaugo aviabilietų kainos. Tai iškreipė duomenis.  Be to, transporto priemonių akcizo mokesčio padidėjimas taip pat buvo vienkartinis.

Tačiau yra ir veiksnių, kurie galėtų padėti sumažinti infliaciją.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos karo buvo tikimasi silpnesnio pasaulio ekonomikos augimo, todėl pasaulio rinkose sumažėjo naftos ir daugelio kitų žaliavų kaina. Tai turėtų dar labiau sumažinti benzino kainas ir padėti sumažinti maisto sąskaitų augimą, kaip ir šią savaitę sudarytas susitarimas su ES. O dėl tebesitęsiančio netikrumo dėl prezidento galutinės prekybos politikos čia dar gali būti importuojama daugiau pigių prekių iš tokių šalių kaip Kinija.

Per 12 mėnesių iki balandžio mėn. kainos Jungtinėje Karalystėje išaugo 3,5 %, o infliaciją skatino didesnės namų ūkių sąskaitos už energiją ir vandenį.

Infliacija tebėra didesnė už Anglijos banko nustatytą 2 % tikslą. Bankas didina ir mažina palūkanų normas, siekdamas išlaikyti infliaciją šiame lygyje.

Bankas tikisi, kad po kelių mėnesių laipsniško mažėjimo infliacija šiemet vėl padidės. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. jis keturis kartus mažino palūkanų normas iki dabartinių 4,25 %.

Kaip matuojamas infliacijos lygis Jungtinėje Karalystėje?

Šimtų kasdienio vartojimo prekių, įskaitant maistą ir degalus, kainas stebi Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Šis virtualus „prekių krepšelis“ reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų apsipirkimo tendencijas. 2025 m. į jį įtrauktos virtualios realybės ausinės ir jogos kilimėliai, o vietinių laikraščių reklamos pašalintos. Apskaičiuodamas infliaciją, ONS stebi praėjusių 12 mėnesių kainų pokyčius, o naujausi duomenys skelbiami kiekvieną mėnesį.

Kodėl palūkanų normų didinimas padeda mažinti infliaciją?

Kai infliacija gerokai viršijo 2 % tikslą, Anglijos bankas padidino palūkanų normas iki 5,25 %, t. y. 16 metų aukščiausio lygio. Idėja yra ta, kad, pabrangus skolinimuisi, žmonės turi mažiau pinigų išlaidoms. Žmonės taip pat gali būti skatinami daugiau taupyti. Savo ruožtu tai mažina prekių paklausą ir lėtina kainų augimą.

Tačiau tai yra pusiausvyros veiksmas – didinant skolinimosi išlaidas kyla rizika pakenkti ekonomikai. Pavyzdžiui, būsto savininkams tenka mokėti didesnes būsto paskolos įmokas, o tai gali atsverti geresnius taupymo pasiūlymus.

Įmonės taip pat skolinasi mažiau, todėl mažiau tikėtina, kad jos sukurs naujų darbo vietų. Kai kurios iš jų gali mažinti darbuotojų skaičių ir investicijas.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey perspėjo, kad JAV įvesti muitai parodė, „kokia nenuspėjama gali būti pasaulio ekonomika“. Bankas teigė, kad tikisi, jog dėl tarifų sulėtės Jungtinės Karalystės ekonomika ir infliacija bus mažesnė, negu tikėtasi.

2025 m. balandžio mėn. eurą naudojančių šalių infliacijos lygis buvo 2,2 %, toks pat kaip kovo mėn. ir šiek tiek mažesnis negu vasario mėn. ir siekė 2,3 %.

Europos Centrinis Bankas (ECB) 2024 m. birželio mėn. sumažino savo pagrindinę palūkanų normą nuo rekordiškai aukštos 4 % iki 3,75 % – pirmą kartą per penkerius metus. Nuo to laiko jis dar penkis kartus mažino palūkanų normas, pagrindinę palūkanų normą sumažindamas iki 2,5 %.

Federalinis rezervų bankas ne kartą sulaukė prezidento D. Trumpo, kuris nori tolesnio palūkanų normų mažinimo, atakų.

Kaip visada, infliacija yra neaiškus žvėris.  Spręsdamas, ar keisti palūkanų normas ir kaip jas keisti, Bankas taip pat atsižvelgia į kitus rodiklius, tokius kaip bazinė infliacija. Į pagrindinį vartotojų kainų indeksą neįtraukiamos maisto ir energijos kainos, nes jos paprastai būna labai nepastovios, todėl gali geriau parodyti ilgesnio laikotarpio tendencijas.

Pagal užsienio spaudą parengė

Rūta Gelžinė

23  Europos šalyse 14 %  slaugytojų yra gimę užsienyje, t. y. šis rodiklis yra toks pat kaip ir likusioje pasaulio dalyje, tačiau dėl to šios šalys yra priklausomos nuo tarptautinio įdarbinimo, kad užpildytų darbo jėgos spragas. Dar 10 proc. slaugytojų buvo apmokyti kitur.

Taip yra dėl to, kad slaugytojai išeina į pensiją ir nėra pakankamai greitai pakeičiami naujais, taip pat dėl to, kad senėja visuomenė, kurios sveikatos poreikiai sudėtingesni. Pavyzdžiui, 2023 m. 31 proc. Europos slaugytojų buvo jaunesni nei 35 metų, o 21 proc. buvo 55 metų ir vyresni. Tačiau Rytų Europoje vyresnio amžiaus slaugytojai sudaro didesnę darbo jėgos dalį nei jaunesni slaugytojai.

2025 m. Lietuvoje  vidutiniškai trūksta ne mažiau nei 2,5 tūkstančių mokytojų. Ypač trūksta matematikos, Plačiau

„Niekas nemano, kad kredito kortelė iš tikrųjų yra skola“, – perspėja  vienas iš taupymo platformos „Raisin UK“ įkūrėjų.  Skolos nėra tik skurdžiai gyvenančiųjų našta. Tai parodė ir 2007 m. finansinis krachas, kai žmonės, pagal finansines schemas įsigiję prabangos prekių, pavyzdžiui, automobilių ir laikrodžių, staiga tapo nepajėgūs grąžinti paskolų.

Šiuo metu Europos Sąjungos namų ūkių skola 2025 m. sausio mėn. pasiekė 6,96 trilijono JAV dolerių (6,2 trilijono eurų), rodo CEIC ir Europos centrinio banko duomenys.  Nors hipotekos paskolos sudaro daugiau kaip 5,23 trln. eurų, likusi maždaug 1 trln. eurų suma gali kelti susirūpinimą.

Šiuo metu Europos vidurkis yra apie 97 %, tačiau kai kuriuose iš pažiūros turtinguose regionuose, pavyzdžiui, Skandinavijoje ir Nyderlanduose, skolinimosi Plačiau