Atsinaujino derybos Policijos departamente

policijos-departamentas-816960452020 m. sausio 27 d. įvyko Policijos departamento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Jame buvo svarstoma policijos įstaigų (III įstaigų grupės) karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginių algų koeficientų sąrašų patvirtinimas. Pažymėtina, kad tik pasikeitus policijos generaliniam komisarui atsinaujino ir derybų svarstymo klausimas. Pirmasis susitikimas, susijęs su darbo apmokėjimo sistema karjeros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, įvyko š.m. sausio 14 d. Apie sprendžiamus tolimesnius klausimus informuosime. Plačiau

Kodėl robotai turėtų būti etiškesni vadovai nei mes?

Tai, kad robotai jau labai greitai taps mūsų kolegomis, su kuriais dirbsime kiekvieną dieną, jau nebelabai kam kelia abejonių. Automatizacija ir Dirbtinis intelektas darbo rinkoje jau virto realybe. Tokius bendradarbius milijonai žmonių turi jau dabar. Šiemet Kinijoje atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis įvairių sričių darbuotojų jau yra dirbę su kolega–Dirbtiniu intelektu, ir savo patirtis jie apibūdina kaip labai teigiamas bei nuteikiančias optimistiškai. Dirbtinis intelektas pasižymi geresne darbo etika bei puikia morale, versdamas darbuotojus pagalvoti, kad galbūt jiems labiau patiktų turėti viršininką, kuris būtų ne žmogus.

Jau tapo įpr229681-196512-756x425asta apie robotizaciją ir Dirbtinį intelektą girdėti kalbant kaip apie grėsmę, kuri žmonijai pateiks milžinišką išbandymą. Tačiau panašu, kad gandai apie tokias žmonijos baimes nelabai turi ką bendro su realiais jų lūkesčiais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad, kai kalba pasisuka apie tokias visą komandą paliečiančias atsakomybes, kaip grafikų sudarinėjimas, Plačiau

Situacija dėl sumažinto finansavimo savivaldybių keliams išlieka kritiška

Neįvykus susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus susitikimui, situacija dėl savivaldybėms šiems metams numatytų lėšų kelių priežiūrai išlieka kritiška. Savivaldybėms pateikta Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo sąmata 2020 metams rodo, jog šiais metais savivaldybės gali netekti virš 40 proc. kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų lyginant su 2019 metais. Vietinės reikšmės keliams šiemet numatoma skirti apie 68 mln. eurų, pernai ši suma siekė apie 115 mln. eurų.

Lietuvos savivalkelio_darbai_590dybės asociacijos teigimu, „galima tik įsivaizduoti, kokias pasekmes ir nepasitenkinimą pajus gyventojai dėl tokio drastiško lėšų sumažinimo: prasčiau prižiūrimi keliai ir gatvės, nenutiesti nauji keliai, nukentės eismo saugumas“. Tikimasi, kad ateityje bus minėtos programos sąmata pateikta savivaldybėms su galutiniais skaičiais, kurie rodytų, kiek konkrečiai lėšų savivaldybės galės panaudoti savo kelių priežiūrai. Dėl susidariusios situacijos Plačiau

Pagal geresnio gyvenimo rodiklį Lietuva lenkia norvegus ir vokiečius

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikė sąrašą šalių, kuriose išlaikomas subalansuotas profesinis ir asmeninis gyvenimas. Geriausi rodikliai nustatyti Olandijoje, o Lietuva lieka šeštoje vietoje ir lenkia norvegus bei vokiečius. Itin dažnai Lietuva yra laikoma viena konkurencingiausių pasaulio valstybių.

Nustatytais geresPicture1-41nio gyvenimo indekso duomenimis, paaiškėjo, kad olandai dirba ne per daug, o laisvalaikiui, miegui ir poilsiui skiria pakankamai laiko. Indekse šalys išrikiuojamos pagal tai, kiek jų gyventojai išlaiko profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą. 2019 m. geresnio gyvenimo indekso pirmos 10 šalių: 1. Olandija; 2. Italija; 3. Danija; 4. Ispanija; 5. Prancūzija; 6 Lietuva; 7. Norvegija; 8. Belgija; 9. Vokietija; 10. Švedija. Iš 40-ies į indeksą įtrauktų šalių paskutines vietas užėmė Kolumbija ir Meksika. Plačiau

Patvirtintas Lietuvos Respublikoje trūkstamų profesijų sąrašas

Užimtumo tarnyba, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, patvirtino profesijų, kurių darbuotojų labiausiai trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Minėtame sąraše – daugiau kaip 70 trūkstamų profesijų. Gauta statistika parodė, kad labiausiai trūksta: mūrininkų, suvirintojų, operatorių, šaltkalvių, mėsininkų, siuvėjų. Paslaugų srityje profesijų sąrašas nesikeičia, išlieka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija. Šiuo metu Lietuvoje trūksta keliolika tūkstančių vairuotojų. Sąraše nebeliko metalinių konstrukcijų montuotojo, stogdengio ir tinkuotojo profesijų. Profesijų, kurioms reikalinga aukšta profesinė kvalifikacija, labiausiai trūksta: inžinierių, technologų, tinklo administratorių, programuotojų, technikų, konstruktorių.

Siekiant kuo objektyvesnio tbusinessrūkstamų profesijų šalyje vertinimo, Užimtumo tarnyba dėl pateiktų profesijų susiejimo su giminiškomis profesijomis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei kartu atnaujino reikalingų darbuotojų sąrašą. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ yra pastovi Užimtumo tarnybos  komisijos narė. Plačiau