Situacija, kurią reikia žinoti.

pirmininko-reprezentacine-300x291Ne vienas ,,Sandrauga“ narys klausia apie kainų beprotišką  kilimą ir  artimiausią ateitį, kas laukia mūsų visuomenės. Viešoje informacijoje apie tai labai mažai diskutuojama, nes politikai eksploatuoja kitas  tai pat svarbias temas ir dažniausiai rūpinasi tik jiems atrodančiais svarbesniais klausimais. Apie artėjantį skurdą kalbėti vengiama. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto. Bet kylant kainoms, ir lėtas atlyginimų kylimas neigiamai paveikia visuomenę. Skurdo lygis Lietuvoje išlieka vienu didžiausiu Europos Sąjungoje.Skurdo lygis tarp jaunų žmonių nuo 2013 m. iki 2021 metų  sumažėjo 9,7 procento, tačiau pensinio amžiaus žmonių tarpe padidėjo 16,5 procento. Išmokoms augant irgerėjant ekonomikai, yra palaikomas skurdas, nes kainos vis tiek išlieka aukštos. Bet nemokant išmokų, skurdo lygis vis augtų ir taptų nebekontroliuojamas, žmonės paprasčiausiai neįpirktų paprasčiausių būtinųjų prekių.

Minint spalio 17 dieną, Tarptautinę kovos su skurdu dieną, prisimename reikšmingas mums, Lietuvos gyventojams, dienas. Tokias dienas, kai infliacija šoktelėjo nemažą procentą per trumpą laiką. Tai gali sukelti žmonėms šoką, ypatingai tiems, kurie gauna mažesnes ir minimalias pajamas. Diena skirta paminėti labiausiai skurstančius asmenis ir kartu siekti žmogaus teisių, jog su skurdu būtų kovojama ir tokie žmonės nebūtų socialiai atskirti.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 EUR ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.

Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Kaip dar yra kovojama su skurdu ir kada galime laukti atokvėpio nuo kainų kilimo? Ar ateityje jos mažės? 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, kaip vienas iš politikos tikslų buvo įtrauktas socialinės atskirties panaikinimas. Europos komisija įtraukė į savo veiksmų planą iki 2030 metų sumažinti skurdą tarp žmonių, kurie labiausiai skurdą jaučia, bent jau 15 milijonų. Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą, kurio tikslas yra skurstantiems asmenims teikti materialinė pagalbą. Siekiant bent kiek sumažinti skurdą, galima padėti darbingiems žmonėms kilti karjeros laiptais ir užimti geresnes pareigas darbo rinkoje, padėti uždirbti daugiau. Suteikti galimybę naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis, kaip paramos įsigyjant būstą, vaikų priežiūros paslaugos. Kainos kyla dėl gamybos didesnių kainų, brangsta iškasenos, nafta, mediena, žemės ūkio produkcija. Natūraliai kylanti paklausa, nors tai gali būti ir geras ženklas, nes tai reikštų, jog žmonės išgali įsigyti daugiau prekių. Pinigų emisija taip pat lemia infliaciją. Taip norima paskatinti ekonomiką ir sukurti daugiau darbo vietų. Kaip ir buvo minėta, išteklių stygius, tokių kaip gamtinių dujų ir anglių, privertė kelti kainas. Bet kainų šuolis gali pamažu imti ir slūgti. Tikimasi, kad per likusį šių metų laikotarpį infliacijos lygis dar labiau sumažės, bet greičiausiai 2022 m. baigsis vis dar aukštu infliacijos lygiu. 2023 metais norma turėtų kristi sparčiau – iki metų pabaigos gali sumažėti iki 3,0 proc.

Reaguojant į tolesnį kainų augimą, Vyriausybė pristatė 2,26 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuriuo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Taip pat ministrų kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.

Itin svarbu, kad numatyta didinti pajamas mažiausiai pasiturintiems gyventojams – pensijas, NPD, valstybės remiamų pajamų dydį ir kt.

Padarinių dėl išaugusių energijos išteklių kainų švelninimui Vyriausybė siūlo skirti 832 mln. eurų. Tuo metu žmonių pajamų didinimui būtų skiriami 315,3 mln. eurų. NPD siūloma didinti iki 540 eurų, o tam prireiktų 103 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Minimalią mėnesinę algą gaunantiems pajamos dėl šio siūlymo turėtų augti papildomai 16 eurų. Tai nėra daug palyginti su kainų šuoliais. Taip pat siūloma 30,3 mln. eurų skirti didinant šildymo kompensacijų išmokas, taip išplečiant ir jų gavėjų ratą. Šalpos ir valstybės pensijų padidinimui būtų skiriama 75,72 mln. eurų, dėl to senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą augtų maždaug 24 eurais per mėnesį. Nors ir labai pavėluotai, tačiau investicijoms į šalies energetinės nepriklausomybės didinimą numatyta skirti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta renovacijų investicijų platformai (275 mln. eurų) ir subsidijoms „žaliajai renovacijai“ (277 mln. eurų). Energetinei nepriklausomybei stiprinti taip pat siūloma skirti 192,8 mln. eurų valstybės projektams. Iš šių lėšų 200 MW galios energijos baterijų parkų plėtrai būtų skirta 100 mln. eurų, ir viešųjų pastatų renovacijai.

 

Akcijos , atrakcijos ,,Dirbk skaidriai“, ,,Šešėlį naikini- Lietuvą kuri“ ir ,,Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Akcijos , atrakcijos

,,Dirbk skaidriai“, ,,Šešėlį naikini- Lietuvą kuri“ ir ,,Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“

Profesinės sąjungos ,,Sandrauga‘ darbuotojai, administracija sulaukia ypač daug dirbančiųjų skambučių, nusiskundimų dėl kenksmingų, pavojingų darbo sąlygų, psichologinio persekiojimo, darbo užmokesčio, priedų nemokėjimo ir valstybinių bei savivaldybių įstaigų biurokratizmo.

Žmonės nusivylę darbo inspekcijos, mokesčių inspekcijos ir kitų valstybinių įstaigų biurokratizmu, reikalų sprendimų vilkinimu ir pliuralistiniais aiškinimais  jau sistemiškai kreipiasi į mus.

Ką ir bekalbėti apie pavienius žmones, kurie neturėdami tam reikiamų žinių iškilus vienai ar kitai problemai kreipiasi į Valstybines, į Teisėsaugos įstaigas, kuomet „už Jų niekas nestovi“, turime omenyje, gynyba. Net ir pati profesinė sąjunga „Sandrauga“ turėdama savo   teisininkus ne kartą yra susidūrusi su tuo, jog vykstant ginčų posėdžiui darbo ginčų byloje, net neleidžiama pasisakyti  profsąjungai,  kaip teisėtam Atstovui, net neduodamas žodis, mat posėdžiui vadovauja pirmininkas ir net byla nepradedama nagrinėti iš esmė, tuo posėdis ir baigiasi, o pirmininkas nagrinėjęs bylą priima sprendimą, net neišklausęs šalių, vadovaudamasis susiklosčiusia Teismų praktika, jog ginčijamas Pareiškėjo įspėjimas yra tik procedūrinis, informacinio pobūdžio, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Po tokio Darbo ginčų komisijos verdikto LPS „Sandrauga“ kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos viršininką, išdėstydama šią situaciją, ko pasekoje šis iš viso į tai niekaip nesureagavo. Suprantama, jog tai viršininkas !!!

Tai tik viena iš daugelio situacijų su kuriomis susiduriame, gindami į mus besikreipiančių, interesus. Kuomet aukščiausios Valdžios atstovai derindami, o po to pasirašydami ir įtvirtindami vienos ar tai kitos šakos kolektyvines sutartis, dviprasmiškai pasisako, kam ji taikoma ir galiojanti, dėl ko, po tokio neapdairumo (o gal specialiai atliktų veiksmų) kyla aibė problemų, kurios sprendžiamos per aukščiausias Valstybines įstaigas, bet niekaip neišsprendžiamos, nes tiesiog nenorima padėti žmogui .

Dažnai nusivylimas ir pyktis dirbančiuosius aplanko dėl paprasto ir aiškaus klausimo supainiojimo. Užduokite klausimą sau ir kitiems. Kas, kokios organizacijos tiek Europoje, tiek Lietuvoje privalo atstovauti ir ginti dirbančiųjų interesus? Akivaizdu, kad dirbančiųjų interesus gina ne valdžia, ne pareigūnai, ne ministrai ar institucijų vadovai, o profesinės sąjungos. Pabandykite rasti Europoje kitas organizacijas, kurios gina ir atstovauja dirbančiųjų interesus. Jeigu rasite parašykite ir mums.

Norėčiau pabaigti, mano neseniai perskaityta citata: „Žmonės visada sako: „Geras darbas yra tas, kuris kiekvieną  dieną suteikia Jums malonumo.“ Tai klaidingas pareiškimas. Geras darbas- tai tas, kurį daugelį darbo dienų galite pakęsti ir kuris padengia visas Jūsų išlaidas. Beveik niekas nedirba darbo, kurį dievina kiekvieną sekundę.“

 

Kodėl aš esu ,,Sandrauga” narė

 

Pirmieji savarankiško gyvenimo metai, kurie gali nuvesti į finansinę nepriklausomybę, padėti įgyvendinti savo svajones perkant išsvajotus daiktus ir savarankiškai sumokėti už dailaus buto nuomą sukelia daug iššūkių. Dažnai jauno žmogaus mintyse sukasi šie troškimai ir kiekvienas supranta, kad be darbo ir tinkamo darbo užmokesčio tai įgyvendinti būtų sunku arba neįmanoma. Mano galvoje taip pat būriavosi daugybė minčių įsidarbinant, susipažįstant su darbdavio taisyklėmis ir sąlygomis. Niekada neįsivaizdavau, kad Lietuvoje jau yra organizacijų, kaip profesinė sąjunga.  Profsąjungų funkcija ginti mane ir padėti darbo vietoje atstovauti mano interesus. Labai džiaugiuosi, kad prieš metus įstojau į ,,Sandraugą”, dabar jaučiuosi nepalyginamai saugiau. Kodėl?

 

Savo darbo teisių žinojimas
            Dažnai darbdavys naudojasi jauno žmogaus skurdžia patirtimi darbo rinkoje ir bando išnaudoti jauną (ir ne tik) darbuotoją. Aš, priklausydama profesinei sąjungai „Sandrauga“, ne tik aiškiau pradėjau suvokti savo teises dirbant, bet ir žinau, Plačiau

Tikite ar ne Jie taip pat turi problemų,

 

Ar kuris pagalvojote, praeidamas gatve ir pamatęs uniformuotą Pareigūną, kaip jiems sekasi tarnauti, kokia Jų ta – Tarnyba. Ar susimastėte, jog jie kiekvieną parą: naktį ir dieną, saugoja, gina ir mums padeda. Daugelis praeidami gatve sutikę pareigūną pasitempia, kiti apeina ratą, dar kiti pasijaučia nepatogiai. Kadangi nuo sovietinių laikų susiformavusi nuomonė, kad „Policija bloga, kad policija-baudėja“, tačiau po truputį šie susiformavę stereotipai pradeda blėsti ir pasitikėjimas policija pradeda augti. Policija jau nebe ta baudėja, o ji ir saugotoja, ir gynėja, ir pagalbininkė. Tačiau ar žinote, jog ir ji-Lietuvos policija turi įvairiausių problemų, kurios kamuoja šiandienos tarnybą atliekančius Pareigūnus. Nebe pirmas kartas, kaip LPS „Sandrauga“ pasiekia Lietuvos policijos pareigūnų  nusiskundimai, prašymai, dėl susidariusios situacijos tiek vyriausiuose policijos komisariatuose, tiek rajonų komisariatuose. Pareigūnai nurodo keletą priežasčių, kurios Juos kamuoja ir neramina, tai, kad: dėl tarnybinių automobilių patekusių į eismo įvykius, kuomet pareigūnai verčiami atlyginti padarytą materialinę žalą; kad jiems tenka patiems valyti tarnybinius automobilius, Plačiau

Gegužės 1-osios baimė. Kokios dienos nori rackevečiai, povilioniai, zingeriai ir Ko ?

 

Tik ultra liberalas, nežinantis istorijos ar siekiantis destrukcijos Lietuvoje, galėtų teigti, kad Gegužės 1-osios diena yra nereikalinga, neminėtina, prosovietinė, ir dar kažkokia dėl ko jos nereikėtų minėti ir švęsti. Tačiau tikslinė propaganda ir užslėpta agitacija duoda rezultatą. Keletas seimo narių sugebėjo prisikalbėti, kad gegužės 1-oji  sukelia neigiamus padarinius ekonomikai ir viršija Europos vidurkį. Pagal rackevičių, kasčiūną , povilonį ir kitus – Joninės, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir kitos valstybinės šventės neigiamų padarinių ekonomikai nesukelia! Sukelia tik gegužės 1-oji.

Gegužės 1-osios diena, absurdiškai apkaltinta ir tuo, Plačiau