LPS „Sandrauga“ yra įsitikinusi jog sklandžiam darbo santykių reguliavimui, didelis dėmesys turi būti skiriamas kolektyvinėms sutartims.

Kolektyvinė sutartis – tai rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir profesinės sąjungos dėl geresnių darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų ir garantijų. Kolektyvinės sutartį gali sudaryti tik profesinės sąjunga, kitiems subjektams ši teisė nėra suteikta.

Kolektyvinėms sutartims Lietuvoje ypač privačiame sektoriuje skiriama labai mažai dėmesio, ir tai yra didelė problema. Viena iš jų darbo jėgos emigracija.

Nors darbo kodekso normos iš vienos pusės teoriškai skatina kolektyvines sutartis, tačiau iš kitos pusės darbdavys nėra suinteresuotas sudaryti jas.

Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinės Darbo organizacijos Konvenciją Nr. 154 „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“. Šis Europos sąjungos teisės aktas yra akivaizdžiai ignoruojamas ir dėl blogo Europos Komisijos bendradarbiavimo su šalimis – narėmis darbo santykių srityje.

Darbdaviai vengia socialinio dialogo, derybų,  teikdami kad jų įmonėse sudarytos itin palankios sąlygos darbuotojams dirbti arba remiasi kitais išvedžiojimais, taip atsiribodami nuo socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių sudarymo. Nesuprantama ir neįvertinama kolektyvinių sutarčių svarba. Trūksta gerosios praktikos perėmimo iš užsienio šalių, ypač Skandinavijos. Žinoma, kad didelė atsakomybė dėl esamų socialinių, darbo, darbo sąlygų, darbo užmokesčio padėties tenka ne tik darbdaviams, bet ir Seimo nariams, Vyriausybei.

Mūsų politikai žiūri siaurai, be jokios prognozės ir strateginio darbo santykių planavimo Lietuvoje – pabrėžė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Įvairūs institutai ar kitos struktūros užsiima įvairiomis diskusijomis, tačiau realių rezultatų kol kas nėra. Tik bendros visų profsąjungų pastangos galėtų išjudinti šią esamą padėtį.

Rūta Gelžinė

Virš 25 metų veikianti profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ ir šiandien vis dar  turi kalbėti, aiškinti, kokias pagrindines funkcijas privalo atlikti profsąjunga ir kuo ji skiriasi nuo visuomeninių organizacijų, asociacijų, klubų ir nevyriausybinių organizacijų. Stebėtina, kad ne paprasti žmonės, o valstybės tarnautojai,  net pareigūnai turėdami aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą nesupranta, nežino kuo profsąjungos skiriasi nuo asociacijų, visuomeninių organizacijų arba nevyriausybinių organizacijų.

Trumpai ir aiškiai pabandysime paaiškinti, kad profsąjungų veiklą be Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio  reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymas ir pačios profesinės sąjungos įstatai. Teisine prasme, klaidinga aiškinti ir profsąjungas lyginti su asociacijomis arba visuomeninėmis organizacijomis, kurių veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Kai kuriems politikams ir valdžios atstovams labai ,,patogu‘‘ ir ,,tikslinga“ profsąjungas suplakti su visuomeninėmis organizacijomis, bendruomenėmis, klubais, tarybomis, bendrijomis ir t.t.

Dar gyvi praeities stereotipai, kad profsąjungos misija  skirstyti poilsio kelialapius, duoti papildomas atostogas, papildomas atostogų dienas arba rengti jubiliejinius koncertus. Žmonėms likę prisiminimai, kai buvo skirstomi talonai patalynei, baldams arba paskyros automobiliui įsigyti. ,,Netyčia“ užmirštamas vienas labai svarbus momentas, kad visa tai – sovietinės ideologijos palikimas ir, kad tai yra negrįžtama praeitis.

Rinkos ekonomikos sąlygomis sąmoningi žmonės, dirbantieji jungiasi į profsąjungas dėl esminių darbo, darbo sąlygų, darbo užmokesčio, socialinių garantijų užtikrinimo, nes kapitalo, darbdavių, valdžios interesai iš esmės skiriasi nuo dirbančių žmonių interesų. Laisvosios rinkos šalininkai, ideologai apskritai nepripažįsta jokių įsipareigojimų dėl socialinių  garantijų, darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo ir daro viską, kad dirbantieji nesijungtų į profsąjungas. Toks procesas dabar juntamas privačiame sektoriuje ypač Lietuvos informacinių technologijų įmonėse. Čia darbuotojams, pagal vakarietiškus standartus mokamas pakankamai aukštas atlyginimas, suteikiami įvairiausi bonusai, įmonės organizuoja pastoviai nemokamą kavą, arbatą, girą, užkandžius, sporto- reabilitacines, poilsio zonas, ekskursijas, keliones, vakarėlius ir kita, kad darbuotojas jaustųsi gerai. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus pastebėsite, kad darbuotojai moderniai suskirstomi į įvairiausius lygius, grupes, segreguojami pagal įvairius kriterijus, karjeros galimybes, siekiant išeliminuoti kolektyvinį darbuotojų atstovavimą ir profsąjungos susikūrimą. Daugelis darbdavių teigia, kad – ,,pas mus yra (įstatymo nustatyta) darbo taryba, kuri kaip ir  yra darbuotojų atstovas, todėl profsąjungos nereikia.  Čia ir glūdi esmė, kad darbo taryba (neturi reikalavimo, kontrolės teisės) ir yra tik tam, kad vyktų informavimo ir konsultavimo procedūra, kuri gali būti visiškai formali. Kai žmonės didelėje įmonėje, įstaigoje, pasako, kad pas mus yra darbo taryba ir viskas gerai“ turėtumėte suklusti. Tai nėra gerai, nes iš tiesų tiek  dirbančiojo, tiek kolektyvo, kaip dirbančiųjų visumos neatstovauja niekas. Derėtis visų dirbančiųjų vardu be profsąjungos irgi negali nei taryba, nei koks darbdavio patikėtinis.

Kai užduodamas klausimas, o-,, kas kolektyvo vardu derasi dėl darbo užmokesčio didinimo, darbo krūvio, darbo laiko normalizavimo ir kas atstovauja darbuotojus, kas gina darbuotojų interesus darbo ginčų procedūrose „ ? – stoja pauzė, ir atsakymas dažnai būna, kad tuo užsiima ,,kažkas“. Suprantame, kad tas kažkas reiškia – niekas.

Visose įmonėse kyla įvairiausi klausimai, konfliktai, darbo ginčai, nes kolektyvas – gyvas organizmas. Profsąjungos reikšmę, svarbą ir būtinybę darbuotojas pajunta tik tada, kai susiduria su iškilusiomis problemomis darbo santykiuose ir kai jis lieka vienas… Kaip paprastai, kiti darbuotojai į kolegos darbo santykius nesikiša. Esami bendradarbiai, rūpinasi savo karjera, esama būsena…

Šiuo metu politinis klimatas yra labai nepalankus profsąjungoms, nes dirbančiojo interesus, masinį išnaudojimą, didžiulę emigraciją nustelbia neva kiti klausimai. ,,Svarbesni“

Europoje, ypač skandinavų šalyse profsąjungos nuėjo ilgą kovos už darbuotojų teises kelią, todėl jos stiprios, turtingos ir galingos. Lietuvoje profesinės sąjungos bando įsisavinti jų patirtį, mokinasi iš kolegų, tačiau kol kas prieš profsąjungas pasipriešinimas  viešame, o ypač privačiame sektoriuose – didelis.

Rūta Gelžinė

Šiandien Seime įvyko susitikimas su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Justu Džiugeliu, komiteto biuro nariais ir Lietuvoje veikiančiomis žymiausiomis profesinėmis sąjungomis: Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, o taip pat ir Lietuvos profesines sąjunga „Sandrauga“. Susitikimo metu savo nuomonę bei labiausiais rūpimas problemas išsakė profsąjungų pirmininkai, kiti profesinių sąjungų atstovai. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis akcentavo kolektyvinių sutarčių svarbą, bei jų skatinimą, Darbo kodekso 168 straipsnio nuostatų, kur teisingumą vykdo ne Teismas, o Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, kas akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniam įstatymui-LR Konstitucijai, panaikinimą, taip pat atkreipė dėmesį į streiko skelbimo suvaržymus ir kitus pastebėjimus dėl šių dienų aktualijų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis išskyrė kelis aspektus apie streikų liberalizavimą, kad streikai tūrėtų vykti sklandžiau, dėl valstybės tarnybos, diskusijų tikrai bus. Komitetas jau pritarė bendrai vyriausybės teiktam įstatymo projektui, dėl darbo inspekcijos kilusių klausimų kurie buvo aptarti su viceministru V. Šilinsku, ir tai bus vienas iš prioritetinių klausimų, kad darbo inspekcija turi turėti tiek žmogiškųjų ir finansinių išteklių kiek reikia. Susitikimo pabaigoje J. Džiugelis patvirtino, jog jis pasiruošęs girdėti, įsiklausyti ir priimti subalansuotus sprendimus, kurie atitiktu visuomenės interesus, kad profsąjungos turi stiprėti. Tikimąsi, kad bendradarbiavimas ir nuolatinis ryšys su įstatymo leidėjais tęsis ir bus naudingas visiems.

Rūta Gelžinė

Kaip jau esame ne kartą informavę, ,,Sandrauga“ teisininkai ne tik dalyvauja darbo ginčų, teismų  procesuose, bet ir nuolat konsultuoja narius dėl įvairiausių situacijų. Paskutinį pusmetį iškilo keletas situacijų  dėl darbo santykių ( tarnybos) nutraukimo šalių sutarimu. Šį  darbo sutarties nutraukimo būdą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 54 straipsnis, o  valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų  šalių susitarimu aptariamas Valstybės Tarnybos įstatymo 51 str.18 punktas.

Teisininkai laiko , kad toks darbo sutarties nutraukimas ir  šalių susitarimas, išreiškiantis tikrąją šalių valią, geriausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį. Tačiau turime ne vieną atvejį, kai formuluotė darbo sutarties nutraukimas šalių  susitarimu arba  valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų (VTĮ-51 str.18 p.) yra tik  ,,darbdavio manevras“, ,,priedanga“ ignoruojant tikrąją darbuotojo valią.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties ( tarnybos ) nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia.  Esant ginčui  nustatoma ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, atsižvelgiama į bylos duomenis apie minimos valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme ir susitarime, darbuotojo supratimą apie būsimas pasekmes bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Svarbi aplinkybė yra ir darbuotojo valios susiformavimo laikas, kai darbuotojas teigia, jog po pasiūlymo turėjo nepakankamai laiko, kad susiformuotų tikroji jo valia pabaigti darbo santykius. Pavyzdžiui, kai darbuotojas gauna pasiūlymą ir sutikimą išreiškia nedelsiant tą pačią dieną kyla didelė rizika dėl tikrosios darbuotojo valios aiškinimo.

Po pasiūlyme nutraukti darbo sutartį pateikimo surašomas atskiras susitarimas arba raštu pateikiamas pasiūlymą gavusios šalies sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ( tarnautojo atleidimo iš pareigų).

Atsižvelgiant į nuolat kintančias situacijas, sąlygas, darbuotojų teisines žinias- konsultacijos sudarant, keičiant ar nutraukiant darbo sutartis ( tarnybinius santykius) su profesinės  sąjungos specialistais visada pravers. Linkime iškilusius klausimus spręsti laiku.

Kęstutis Juknis

Baigiantis metams Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gali apibendrinti, kad metai buvo įtepti derybiniu aspektu su Ministerijomis. Baigiantis metams, 2022 m. gruodžio 16 dieną su Švietimo, mokslo ir sporto Ministre pasirašė 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimą, kuriame Ministerija su profesinėmis sąjungomis, tarp kurių LPS „Sandrauga“ sutarė kad mokytojams nuo 2023 m. sausio 1 d. skirti papildomų lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, kad sutarties galiojimo laikotarpiui profesinės sąjungos nariui nustatomos 3 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu, o taip pat profesinės sąjungos nariui pasijutus prastai ar suplanavus vizitą į gydimo įstaigą, turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti…“. Šios 5 dienų sveikatai gerinti nuostatos atitinka ir yra identiškos, numatytos Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Ši 5 dienų sveikatai gerinti nuostata asmeniui prašančiam šių dienų jį tarsi įstato į „rėmus“, kad prašantysis turės tai pagrįsti, gali būti darbdavio paprašytas pagrįsti „pasijutimą prastai“, arba „suplanavus vizitą į gydymo įstaigą“. Tuo būdu profsąjungos narys turi teisę pasinaudoti 5-iomis darbo dienomis sveikatai gerinti.  Taip pat 2022 m. spalio 18 d. su Sveikatos apsaugos ministerija buvo pasirašytas susitarimas dėl 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo, kuriame sutarta dėl sąlygų gerinimo sveikatos sistemoje dirbančių darbuotojų. Nustatyti biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų narių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai 2023 metams, bei kitos numatytos socialinės garantijos tiek Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek Greitosios medicinos pagalbos įstaigų darbuotojams. Daug dėmesio LPS „Sandrauga“ teisininkai skyrė įstaigų, įmonių kolektyvinių sutarčių sudarymui, rengė projektus, dalyvavo ilguose derybiniuose posėdžiuose, analizavo esančią praktiką ir taikė ją rengiantis deryboms. Daug jėgų įdėta ginant narių interesus darbo ginčuose, teismuose, konsultacijose, palaikymo akcijose, mitinguose. Ginti dirbančiųjų interesus, padėti jiems, atstovauti, konsultuoti savo narius nesustojantis procesas tęsis ir toliau-užtikrina Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Su Naujais artėjančiais metais, su naujais siekiais, su naujais darbais!

Rūta Gelžinė