2022 m. daugiau nei trečdalis gydytojų ES šalyse buvo 55 metų ir vyresni. Pusėje valstybių narių ši dalis sudarė 40 proc. ar daugiau. Tai yra problema.
Remiantis „Health at a Glance: Europa 2024“, kurios duomenis kartu paskelbė EBPO ir Europos Komisija, teigiama, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) ES gydytojų buvo 55 metų ar vyresni. Šis skaičius yra nesvertinis vidurkis, t. y. neatsižvelgiama į gyventojų skaičių. Kadangi daugiausiai gyventojų turinčiose valstybėse narėse ši dalis viršijo 40 proc., tikėtina, kad svertinis vidurkis yra didesnis nei 35 proc.
Beveik pusėje šalių situacija yra rimtesnė, nes beveik kas penktas gydytojas yra 65 metų ar vyresnis. „Medicinos darbuotojų senėjimas, ypač kartu su nuolatiniu jų trūkumu ir didėjančiais sveikatos priežiūros poreikiais, kelia rimtą pavojų Europos sveikatos priežiūros sistemų tvarumui“, – „Euronews Health“ sakė Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas daktaras Ole Johanas Bakke.
Taigi, kuriose šalyse kyla didžiausias pavojus dėl senstančios medicinos darbo jėgos?
Dauguma gydytojų Italijoje ir Bulgarijoje yra vyresni nei 55 metų ir vyresnių gydytojų dalis svyruoja nuo 21 proc. Rumunijoje iki 54 proc. Bulgarijoje ir Italijoje. Įtraukus Jungtinę Karalystę (2021 m. duomenys) ir pasirinktas ES šalis kandidates ir ELPA šalis, kurių duomenys prieinami, mažiausia dalis buvo Jungtinėje Karalystėje (14 proc.), po jos sekė Turkija (15 proc.). Priežastys, dėl kurių yra toks skirtumas tarp lentelės viršuje esančios Italijos ir apačioje esančios Jungtinės Karalystės, yra dvi. „Didelį atotrūkį tarp tokių šalių, kaip Jungtinė Karalystė ir Italija, galima paaiškinti politika, susijusia su podiplominio mokymo sutarčių skaičiumi, kuris Italijoje daugelį metų buvo mažinamas dėl ekonominių investicijų ir įžvalgumo stokos, ir skirtingu šių šalių patrauklumu užsienyje išsilavinimą įgijusiems gydytojams“, – aiškino Europos samdomų gydytojų federacijos (FEMS) prezidentė daktarė Alessandra Spedicato. Vokietija ir Prancūzija praneša apie didelę vyresnio amžiaus gydytojų dalį. Vokietijoje ir Prancūzijoje 55 metų ir vyresnių gydytojų dalis buvo beveik perpus mažesnė – atitinkamai 44 proc. ir 43 proc. Kitos šalys, kuriose ši dalis siekė 40 proc. ir daugiau, yra Latvija, Estija, Vengrija, Belgija, Čekija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija ir Kipras.
Visose Šiaurės šalyse ši dalis buvo mažesnė už ES vidurkį, o kai kuriose iš jų, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje, kur tik 24 proc. gydytojų buvo 55 metų ir vyresni, ši dalis buvo ypač maža. Keliose šalyse 65 metų ir vyresni gydytojai sudaro kas penktą gydytoją. Medicinos darbuotojų senėjimas kelia ypatingą susirūpinimą keliose Europos šalyse, kuriose 65 metų ir vyresni gydytojai sudaro beveik kas penktą gydytoją daugiau nei dešimtyje šalių. Vienuolikoje ES šalių 65 metų ir vyresnių gydytojų dalis viršijo 18 proc. ir daugumoje iš jų viršijo 20 proc. Eurostato duomenimis, Italijoje ši dalis siekė 27 proc. ES daugiausiai jaunesnių – jaunesnių nei 35 metų – gydytojų yra Maltoje (46 proc.), po jos eina Rumunija (34 proc.).
Nė viena kita ES šalis neviršija 30 proc. Šios jaunesnių gydytojų kategorijos atstovų, išskyrus šalį kandidatę Turkiją, kurioje jų yra 41 proc.
Kodėl vyresnio amžiaus gydytojų dalis Europoje tokia skirtinga?
Projekto „Sveikata iš pirmo žvilgsnio: Europoje“ ataskaitos rengėjas ir EBPO Sveikatos skyriaus vyresnysis ekonomistas teigė, kad didelius vyresnio amžiaus gydytojų (55 metų ir vyresnių) dalies skirtumus Europos šalyse galima paaiškinti struktūrinės politikos ir kultūrinių veiksnių deriniu, kurie daro įtaką tiek naujų gydytojų atėjimui, tiek esamų gydytojų išlaikymui ar pasitraukimui iš darbo. Jis paaiškino, kad pirmasis svarbus veiksnys – skirtingas naujų gydytojų atvykimo lygis. Tai pirmasis pagrindinis veiksnys. Pavyzdžiui, kelios šalys, turinčios ribotą medicinos mokyklų vietų skaičių arba rezidentūros programas, stengiasi parengti pakankamai jaunų gydytojų, kurie galėtų pakeisti į pensiją išėjusius gydytojus. Antrasis svarbus aspektas buvo išlaikymo rodikliai. Tai taip pat pagrindinis veiksnys, lemiantis pastebėtus didžiulius skirtumus.
„Prasta darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, didelė administracinė našta ir nepakankamas darbo užmokestis kai kuriose šalyse verčia jaunuosius gydytojus emigruoti arba apskritai pasitraukti iš profesijos, todėl likusi klinikinė darbo jėga tampa vyresnio amžiaus gydytojų dalimi“. Galiausiai didelę reikšmę turi ir pasitraukimo iš profesijos rodikliai. Kai kuriose šalyse gydytojai gali dirbti ir sulaukę standartinio pensinio amžiaus, pasirinkę laipsnišką išėjimą į pensiją arba darbą ne visą darbo dieną, dažnai skatinami pensijų priedais, o kai kuriose sistemose istoriškai susiklostė, kad į pensiją išeinama sulaukus 65 metų, taip apribojant vyresnio amžiaus gydytojų dalį.
Medicinos profesija tampa mažiau patraukli jaunimui. Gydytojo profesijos patrauklumas jaunesnėms kartoms mažėja dėl socialinių pokyčių, dėl kurių sumažėjo tradicinė gydytojo vaidmens vertė, o pirmenybė teikiama geresniam darbo ir asmeninio gyvenimo derinimui. Prie šių skirtumų prisideda ir jaunų gydytojų tendencija emigruoti į šalis, kuriose siūlomos geresnės darbo sąlygos. CPME atstovas J. Bakke atkreipė dėmesį, kad daugelyje šalių gydytojo kvalifikacija gali būti įgyjama per 10-14 metų. „Ankstesni sprendimai riboti priėmimą į medicinos mokyklas, dažnai nulemti išlaidų mažinimo strategijų, turėjo ilgalaikių pasekmių, kurios dabar pasireiškia kaip darbo jėgos senėjimas“.
Slaugytojai sensta lėčiau nei gydytojai. Beveik visose šalyse, apie kurias turima duomenų, vyresnių nei 55 metų slaugytojų dalis paprastai yra mažesnė nei gydytojų. Nesvertinis ES vidurkis buvo 24 proc., o nacionaliniai rodikliai svyravo nuo 10 proc. Rumunijoje iki 39 proc. Italijoje slaugytojų buvo tik 24 proc., o gydytojų – 54 proc. Sveikatos priežiūros darbuotojai atsilieka nuo ES senėjančios visuomenės. Ataskaitos duomenimis, 2022 ir 2023 m. 20 ES šalių pranešė apie gydytojų trūkumą, o 15 šalių taip pat susidūrė su slaugytojų trūkumu. Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą Europoje daugiausia lemia „dvigubas demografinis“ iššūkis, t. y. senėjanti visuomenė ir senstanti sveikatos priežiūros darbo jėga. ES sveikatos priežiūros darbuotojai sunkiai suspėja su senėjančia visuomene.
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga” jungia nemažą skaičių sveikatos sitemos įstaigų Lietuvoje. Pirmininkas Kęstutis Juknis pastebi, kad : – kone kas trečias medikas Lietuvoje yra pensijinio amžiaus arba artėja prie pensijos. Apie 42 % gydytojų yra 55 m. amžiaus arba vyresni, o jaunesni nei 35 -erių metų gydytojai sudaro tik 21 % visų gydytojų. 2024 metų 3-čio ketvirčio duomenimis trūko 450 medicinos specialistų ( 316 gydytojų, 70 slaugytojų, 64 kitų specialistų). Ypač net ir didžiuosiuose miestuose trūksta kardiologų, anesteziologų, vidaus ligų gydytojų, oftalmologų. Ateityje , jei valstybės vadovai, vyriausybė, seimo nariai ir toliau užsiims tik ,,savo reitingais“, reikaliukais , bet ne strateginiais valstybės klausimais. Atrodo, kad šios vyriausybės planas aiškus – kuo mažiau gydytojų- tuo mažiau išlaidų“- citatos pabaiga.
Tikėtina, kai paskutinis gydytojas ar slaugytoja išvyks į Norvegija ar kitą šalį mūsų vyriausybė pagaliau pastebės, kad atsirado problema ir reikia kažką daryti…Kol kas tokia prezidento ir stambųjį kapitalą atstovaujančių partijų veikimo strategija.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė
