Ar Lietuvoje vyrauja vieningumas?

Vieningumas ir bendruomeniškumas – vieni svarbiausių bruožų, kurie stiprina valstybę. Dėl nepakeliamų ir sunkių darbo sąlygų, menko darbo užmokesčio bei socialinio teisingumo ignoravimo viena visuomenės dalis emigruoja, o kita priešinasi vienindamasi arba jungdamasi į profesines sąjungas. Viena kraštutinių priemonių kovojant su prieš socialiniu neteisingumu yra streikas – profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas. Prieš tikrąjį streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis, kuris negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Dėl neterminuoto arba terminuoto streiko skelbimo – vyksiančio iš anksto numatytą tam tikrą laiką, nusprendžia streiko komitetas. Šiuo metu yra labai išviešintas pedagogų ir aukštųjų mokyklų protestas bei numatomi streikai, bet, ar aukštosios mokyklos streikuos ir, ar tai palaikys studentų atstovybės ir studentai?

Lietuvoje vis labiau bręsta idėja surengti įspėjamąjį streiką švietimo įstaigų iniciatyva. „Streikas turėtų būti, kaip ir žadėjome, didelis ir masinis‘‘,- teigė E. Milešinas, vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai.  Šiuo metu 2020 metų biudžeto projekte atlyBendruomeniškumasginimams skirti numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų, o reikalaujama, kad būtų įsipareigojama vykdyti prieš 2017 metų su Švietimo ministerija pasirašytu susitarimu dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

Aukštųjų mokyklų atstovai taip pat, kaip ir profesinė sąjunga ,,Sandrauga“, pritaria streiko idėjai, tačiau iki šiol kai kurios organizacijos dar neįvykdė net būtinos darbuotojų apklausos dėl streiko skelbimo. VDU profesinės sąjungos pirmininkas Marius Sirutavičius teigė, kad šiuo metu universitete yra atliekama apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar būtų parama protestui, ar kitai nepasitenkinimo išraiškos mažais atlyginimais formai. Pasak pirmininko, vyksta intensyvus dialogas dėl to, kaip pareikšti nepasitenkinimą valdžios nevykdomiems pažadams. Tuo tarpu, profsąjungos pirmininkė Eglė Bilevičiūtė taip pat platins anketą savo darbuotojams dėl paramos protestams, tačiau mano, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų streikas nebus toks efektyvus kaip mokytojų.

Iš tiesų, didžiausia problema – pasyvumas. Tai dažnai matoma ir jaunimo tarpe. Taigi, galbūt dėstytojai ir akademinė visuomenė nepakankamai išugdo sąmoningą, patriotišką ir pilietišką asmenybę, kuri ateityje atsiradus nepalankioms sąlygoms stipriau kovotų ir gintų savo teises, aktyviau palaikytų savo dėstytojų reikalavimus.

,,Sandraugos“ profesinė sąjunga praneša, kad nepatenkintus esamomis darbo sąlygomis žmones ir todėl streikuojančius arba pasiryžusius tai daryti visapusiškai palaikys, parems ir būtinai dalyvaus streikuose, siekiant padėti visuomenės nariams išsikovoti norimų darbo sąlygų. Ar žodis “streikas“ bus eskaluojamas iki biudžeto patvirtinimo per viešąsias informacijos priemones, ar iš tikrųjų pasireikš visa savo jėga ir ilgai laukti nereikės? Tikėkimės, kad pedagogų streiko komitetas dės visas pastangas, kad iškelti reikalavimai būtų įgyvendinti.

Posted in Uncategorized | Leave a comment

Trišalės tarybos posėdis

Šiandien Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir LPS „Sandrauga“ atstovai. Posėdyje vyravo ne tik diskusijos, bet ir buvo svarstoma dėl LR darbo kodekso 138 str. pakeitimo – siūloma asmenims, auginantiems mažamečių vaikų, suteikti papildomą atostogų dieną per mėnesį, taip pat aptariama psichologinio smurto darbe prevencijos ir sprendimo būdai, nagrinėjamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimas.

76602225_440822173293021_8787012950243147776_nKaip ir visuomet, posėdis prasidėjo darbotvarkės tvirtinimu. Pirmasis pareiškimas buvo pateiktas LR Prezidento patarėjų – dėl LR darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo – numatyti, kad  darbuotojams, auginantiems vieną arba du vaikus iki dvylikos metų arba auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų būtų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Taip pat vyko LR trišalės tarybos pirmininkės Kristinos Krupavičienės diskusija dėl psichologinio smurto darbe prevencijos ir sprendimo būdų – tam įtakos turėjo visuomenę sujaudinusi žinia, kad dėl psichologinio smurto darbe iš gyvenimo pasitraukė jaunas traumotologas ir dviejų vaikų tėvas. Kitas svarstytinas klausimas buvo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimas – siūloma atsisakyti LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme pakeliui į darbą /iš darbo draudimo – apdraustasis, įvykus nelaimingam įvykiui, gautų išmoką pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, įvykį traktuojant kaip buitinę traumą. Posėdžio pabaigoje buvo aptarta Garantinio fondo 2018 metų veiklos ir sąmatų vykdymo ataskaitos bei Lietuvos kelių transporto sektorius.

Galiausiai, baigiamąją kalbą bei nutarimą dėl kito trišalės tarybos posėdžio laiko tarė Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Posted in Uncategorized | Leave a comment

Padėtis darbo rinkoje liūdna, kas mūsų laukia toliau?

Šiandieninė Lietuvos situacija darbo rinkoje vis labiau neramina. Pastebima, kad darbo pasiūla ženkliai skiriasi nuo turimos paklausos. Net apie penktadalį įmonių veiklų riboja darbuotojų trūkumas, taigi darbo rinkoje šiuo metu darbdaviams vyrauja nepalanki situacija. Dėl to darbdaviai šią problemą spręsti neretai nusprendžia pasitelkdami technologijas, automatizavimą, veiklos optimizavimą.

Potencialius darbuotojus labiausiai domina tokios sritys kaip: teisė, finansai/apskaita, IT, rinkodara/reklamaforumas-reikia-darbuotoju-kaip-tureti-is-ko-atsirinkti, žmogiškieji ištekliai, organizavimas/valdymas, administravimas, bankai/draudimas, žiniasklaida/viešieji ryšiai bei turizmas/viešbučiai/maitinimas. Šiuo metu yra matoma tendencija, kad dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Darbo rinkai šiuo metu nereikia teisininko išsilavinimą turinčių žmonių – dabar jų perteklius. Tuo tarpu buhalterinio išsilavinimo gerų specialistų darbdaviams sunku rasti tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame – viso to priežastis – maži atlyginimai. Continue reading

Posted in Uncategorized | Leave a comment

Geras politinis lyderis: koks jis ir ar tai retenybė?

Nuo pat seniausių laikų iki šių dienų vadovas – lyderis yra viena iš svarbiausių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos dalių. Visgi, charizmatiškų, veiklių ir kartu atsakingų asmenybių yra mažuma. Būtent šiomis savybėmis pasižymi politiniai lyderiai. Svarbiausias jų tikslas – valdžia, kuri yra laikoma vertybe, leidžianti įgyvendinti išsivadavimą iš tautinės ekonominio arba socialinio pobūdžio priespaudos, galimybė pakeisti politinę sistemą.

Lyderiui būdingomis savybėmis įprastai laikoma: ryžtingumas, įžvalgumas, atkaklus turimos vizijos siekimas, puiki orientacija, retorika ir kartu sugebėjimas įtikinėti, bet svarbiausia – charizma. Charizmatinis lyderis palaipsniui gali tapti demokratinės santvarkos didvyriu – piliečiai tokį asmenį išsirenka savo valios vykdytoju ir interesų atstovllklu. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė mano, kad be pasitikėjimo savimi niekaip neįmanoma būti lyderiu, be drąsos, ryžto ir apsisprendimo – tai bus tik iniciatyvus žmogus, o be meilės žmogui – nepavyks vesti kitų arba tai bus daroma tik labai trumpai. Dažnais atvejais politiniai lyderiai siekia materialinės naudos užuot elgęsi nesavanaudiškai piliečių atžvilgiu, o tai įneša į visuomenės gyvenimą nepasitikėjimą ir nepagarbą politikams. Geram lyderiui, kaip jau minėta, reikia turėti daugybę teigiamų asmenybės savybių bei autoritetą – kitų pasitikėjimą, štai todėl Lietuvoje ir šiandien jų tebetrūksta. Continue reading

Posted in Uncategorized | Leave a comment

,,Ėdimasis“ darbe: kaip su tuo susitvarkyti?

Vis dažniau darbuotojai patiria stresą savo darbo aplinkoje. Bene daugiausiai su tuo susiduria sekretorės, padavėjos, vadybininkai, redaktoriai, policininkai bei medikai. To priežastys – būtinumas prisitaikyti prie kitų žmonių poreikių, sunkus kontroliavimas galimų įvykių. Šaltiniai, kurie kelia stresą, gali būti įvairūs ir subjektyvūs.

Išvengti visų stresą, keliančių veiksnių, yra neįmanoma – kiekvienas vykstantis pokytis jį sukelia. Ne veltui, stresas dažniausiai yra laikytinas kaip neigiamas veiksnys. Dažnais atvejais stresą ir net diskriminaciją sukelia darbdavio turimos asmenybės savybės. Visa tai pyktis-darbe-82156233nepaisoma darbo kodekso, kuris nurodo, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Visgi, patiriamas stresas gali būti ir pozityvus. Jis organizmui yra teigiamas ir naudingas, skatina siekti geresnių rezultatų bei stiprina imunitetą, vadinasi tai – skatina siekti savo tikslų. Svarbu suprasti, kas kelia stresą – laiko trūkumas įpareigoja įvertinti darbų prioritetus, peržvelgti darbo krūvį, socialinis spaudimas – skatina pertvarkyti tarpusavio santykius. Continue reading

Posted in Uncategorized | Leave a comment