Rytoj bus minima knygnešio diena, kuri pažymi mūsų išskirtinės istorijos vingius. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Šiuolaikinėje visuomenėje, apie šią profesiją mažai susimastoma. Išpopuliarėjo elektroninė erdvė, todėl popierinių knygų skaitymas tampa privilegija. Netolimoje praeityje knyga žmogaus buvo vertinama, kaip geriausias draugas, kaip dvasinės prabangos standartas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai, kurie siekė išlaikyti savo tautiškumą šiam reikalavimui priešinosi visais įmanomais būdais. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, vėliau slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Tačiau mūsų tautiečiai priespaudai nepasidavė ir ėmėsi savų veiksmų. Lietuviškos knygos, laikraščiai ir lietuviškas žodis buvo leidžiami iš rankų į rankas. Lietuvai daugiausiai pasiaukojo spaudinių platintojai – knygnešiai – Jurgis Bielinis, Vincas Juška, Karolina Laurinavičiūtė, Ignas Bitaitis ir kiti lietuviško žodžio saugotojai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu Lietuvoje nukentėjo maždaug 1000 žmonių iš visų socialinių sluoksnių. Nors kelias ir buvo sunkus, tačiau spaudos draudimą didžiausiomis pastangomis pavyko panaikinti ir atgauti laisvę Lietuviškiems leidiniams.

Kovo 16 diena, kaip tik mini šių garbių žmonių nuopelnus Lietuvos švietimo ir tautiškumo išsaugojimui. Taigi atsitraukime nuo savo kompiuterių ekranų ir dieną praleiskime su gerbiamo ir mums patinkančio rašytojo knyga.

Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis protą. (Autorius E. Fagė)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

LPS „Sandrauga“ yra tarptautinės profesinių sąjungų organizacijos narė ir atstovauja Lietuvos darbuotojus Europiniu mastu.

Šią savaitę įvyko Europos profsąjungų susitikimas, kuriame buvo aptartas kovo 4 dieną Europos Komisijos priimtas veiksmų planas dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Šis planas skirtas Europos Sąjungos šalių adekvataus darbo ir socialinio sąžiningumo užtikrinimui.

Europos socialinių teisių ramsčio sistemoje išdėstyta 20 pagrindinių principų ir teisių, kuriais siekiama remti sąžiningą ir sklandų darbo rinkos veikimą. Jie suskirstyti į tris skyrius:

• lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti;
• tinkamos darbo sąlygos;
• socialinė apsauga ir įtrauktis.

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyti konkretūs veiksmai, kaip 20 ramsčio principų paversti tikrove. Šiems veiksmams įgyvendinti reikės bendrų valstybių narių ir ES pastangų ir aktyvaus socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo. Veiksmų plane nustatyti trys ES lygmens tikslai užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m. Šie tikslai yra:

• Įdarbinti 78 % asmenų, kurių amžius nuo 20 iki 64 metų
• Daugiau negu 60 % žmonių tobulėtų savo profesijos srityje
• Žmonių, kurie yra ties skurdo riba nuo 91 milijonų iki 75 milijonų sumažinimas.

Šių tikslų siekis užtikrintų darbo rinkos efektyvų atsigavima ir tolimesnį tobulėjimą. Tačiau iškyla problema, kuri buvo paminėta šiame susirinkime. Daugiau negu 70 % Europos Sąjungos narių gyventojų nėra apie šiuos punktus net girdėja. Kritikuojama per maža parama skiriama profsąjungų veiklai, bei jų neįtraukimas į svarbių darbo klausimų nagrinėjimą. Labai trūkstamas švietimo ir informacijos teikimas paprastiems darbuotojams.

Visos tarptautinės profesinės sąjungos vieningai pritarė, kad reikalingas informacijos tiekimas, ne tik anglų kalba, bet ir vertimai nacionalinėmis kalbomis, bei jos viešas paskelbimas. Taip būtų pasiektas daug geresnis žmonių švietimas, visų Europos Sąjungos narių darbo rinkos galimybių suvienodėjimas bei aktyvesnis ir glaudesnis ryšys su Europos Sąjungos teise.

Aut: Lukas Žižys

Brangieji,

Atėjo graži kovo 11-sios diena, kuri pažymi 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą – vieną iš svarbiausių Lietuvos istorijos datų. Tą dieną Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

Iš visų Europos šalių Lietuva išsiskiria savo istorija ir  ypač sunkiu keliu, kurį teko nueiti dėl savo laisvės. Šiam tikslui pasiekti prireikė visų Lietuvos žmonių susivienijimo ir pasiaukojimo. Pradedame užmiršti istoriją. Dabartinė visuomenė vis labiau tampa susiskaldžiusi, dėl greitų, nepasvertų ir paviršutiniškų sprendimų.

Žiniasklaidoje pasirodo prieštaringa informacija, kuri klaidina mūsų šalies piliečius. Prie to prisideda ir Vyriausybė, kurios narių nuomonės labai dažnai išsiskiria. Žmonėms darosi sunku atskirti, kas sako tiesą ir kokios žinios yra tikros, kurias derėtų palaikyti. Būtina pažymėti, kad šiai dienai socialinis dialogas tarp profsąjungų ir Vyriausybės yra  sumenkintas, o tai veda prie aklavietės bei tautos priešpriešos.

Graudu matyti, kaip buvęs premjeras, Europarlamentaras leidžia sau viešai įžeidinėti, menkinti Lietuvos valstybės vadovą. Tačiau jis pats, turėjęs sprendžiamąją galią vyriausybėje, kaip premjeras nieko nedarė, kad padėtis jo valdymo metu keistųsi.  Viešinami siauri, partiniai, destrukciniai siekiai nušalinti Prezidentą nuo valstybės valdymo tarptautiniu mastu. Didžiules pinigines sumas gaunantis Europarlamentaras atvirai tyčiojasi iš dirbančiųjų žmonių kasdienybės, negerbia net Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ pažymi ir gerbia Jo ekscelencijos Prezidento Gitano Nausėdos nuolatinį rūpestį žmonėmis ir socialinio dialogo skatinimu. Prezidento darbai žmonių gerovei,  Lietuvai yra akivaizdžiai matomi ir palaikomi dirbančiųjų ir jų atstovų.

„Nėra žmogaus, kuris nemylėtų laisvės, bet teisingasis reikalauja jos visiems, o neteisingasis – vien sau.“ (Autorius Karlas Liudvikas Biornė). Taip galima pasakyti apie susidariusios daugumos Seime  planus.

LPS „Sandrauga“ sveikindama nepriklausomybės atkūrimo dienos proga  linki stiprios sveikatos Jo Ekscelencijai LR Prezidentui, jo komandai  ir visiems Lietuvos žmonėms, jų šeimos nariams, bei artimiesiems. Linkime šioje sudėtingoje situacijoje sugebėti atskirti tikrąsias vertybes, puoselėti Lietuviškąsias tradicijas bei papročius,                                                                                                                gerbti šeimos institutą                                                                                                                  ir kartu stiprinti Mūsų Tėvynę.                                                                                                    Visi kartu išsaugokime Nepriklausomybę!

Nuoširdžiai Jūsų, Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinių sąjungų federacijos ,,Sandrauga” pirmininkas

Šiandien prasidėjo kolektyvinės derybos tarp profesinių sąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties sudarymo. Buvo išsakyta daug skirtingų nuomonių šio klausimu, bet bendras sprendimas dar nebuvo priimtas.

Siūloma sukurti naują šakos kolektyvinę sutartį, kuri būtų skirta konkrečiai sveikatos sektoriaus grupei. Tai – greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie išsiskiria iš kitų sveikatos sektoriaus profesijų, dėl savo specifiškų darbo funkcijų. Jiems tenka reaguoti į skubius žmonių iškvietimus ir susidurti su ekstremaliomis darbo sąlygomis. Todėl yra siūloma paruošti naują šakos kolektyvinę sutartį, kuri būtų taikoma tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (toliau – GMP).

Šis klausimas skaldo profesines sąjungas į dvi skirtingas. Viena, kuri pritaria tokios naujos sutarties sudarymui ir kita, kuri mano, kad tai būtų perteklinis sutarčių sudarymas sveikatos sektoriuje. Nors nacionalinė kolektyvinė sutartis siekia kad būtų sudaryta tik viena sutartis, tačiau darbo kodeksas nedraudžia turėti ir kelias šakos sutartis.

Taigi sprendimo priėmimas permetamas profesinėms sąjungoms. Ar jos susitars dėl naujos šakos kolektyvinės sutarties ar pasiliks prie senosios, netrukus išgirsime.

Aut: Lukas Žižys

Kovo 8 dieną Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą. Jo metu buvo aptarti praėjusių metų įvykdyti darbai ir kokie uždaviniai bus keliami šiems metams. Iš išsikeltų 73 kriterijų pernai metams policijos pareigūnams pavyko įgyvendinti tik 60 kriterijų.

Kauno VPK viršininkas nurodė, jog praėjusiais metais nusikaltimų skaičius gan smarkiai sumažėjo lyginant su kitų metų statistika. Mažėjo gaunamų pranešimų skaičius, taip pat ir vykdomų nusikalstamų veiklų įvairovė. Vienintelė sritis, kuri išliko nepakitus yra elektroniniai sukčiavimai. Esant karantino laikotarpiui ir visiems likus namuose ne nuostabu, jog nusikalstamumo kreivė pradėjo mažėti. Tai yra vienas iš didesnių šio karantino pliusų.

Pandemijos metu dauguma veiklos buvo priversta vykdyti per nuotolį. Pareigūnai išmoko daug geriau bendrauti ir naudotis elektroninėmis susisiekimo priemonėmis. Tai pagreitino ir padidino išaiškinamų nusikaltimų skaičių.

Buvo pažymėta ir kolektyvinė šakos sutartis, kuri skatina geresnį bendradarbiavimą, tarp pareigūnų ir profesinių sąjungų. Tačiau jos pilnam įgyvendinimui dar reikia skirti gana daug dėmesio.

Derėtų pabrėžti, jog kai kuriais atvejais yra pradedama tapatinti privalomąsias darbo funkcijas su pasiekimais ar laimėjimais. Pareigūnų darbas yra užtikrinti, kad nebūtų vykdoma nusikalstama veika ir kad menkų nusikaltimų išaiškinimas nėra vertais premijos skyrimo. Tai yra tiesiog darbas, o ne laimėjimas.

Kauno VPK keliami uždaviniai 2021 metams:

• Užtikrinti skaidrų ir greitesnį nusikalstamų veikų ištyrimą.
• Sumažinti vagysčių, bei sukčiavimų skaičių įvedant naujas prevencijos priemones.
• Šešėlinės ekonomikos mažinimas, bei skatinimas žmones dirbti teisėtai.
• Greitesnis bei operatyvesnis reagavimas į gaunamus pranešimus.
• Eismo kultūros gerinimas.
• Darbo kokybės gerinimas policijos srityje.

Be šių priemonių žadama įteisinti ir internetinių komentarų tikrinimą, kurį vykdys pareigūnai. Kaip tas atsilieps žodžio laisvei, laisvai kritikai, jokių tyrimų nėra atlikta.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis iškėlė klausimą dėl naujos darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo. Tačiau į tai nebuvo pateikto konkretaus atsakymo, nes KAVPK viršininko manymu yra labai daug likę darbo ties šakos sutarties įgyvendinimu.

Tenka apgailestauti, kad vadovai nėra įsigilinę kam reikalinga darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis.

Nuotolinis susitikimas įvyko, pranešimas įdomus ir vaizdingas.

Palinkėkime pareigūnams sėkmės.

Aut: Lukas Žižys