Kovo 8 dieną Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą. Jo metu buvo aptarti praėjusių metų įvykdyti darbai ir kokie uždaviniai bus keliami šiems metams. Iš išsikeltų 73 kriterijų pernai metams policijos pareigūnams pavyko įgyvendinti tik 60 kriterijų.

Kauno VPK viršininkas nurodė, jog praėjusiais metais nusikaltimų skaičius gan smarkiai sumažėjo lyginant su kitų metų statistika. Mažėjo gaunamų pranešimų skaičius, taip pat ir vykdomų nusikalstamų veiklų įvairovė. Vienintelė sritis, kuri išliko nepakitus yra elektroniniai sukčiavimai. Esant karantino laikotarpiui ir visiems likus namuose ne nuostabu, jog nusikalstamumo kreivė pradėjo mažėti. Tai yra vienas iš didesnių šio karantino pliusų.

Pandemijos metu dauguma veiklos buvo priversta vykdyti per nuotolį. Pareigūnai išmoko daug geriau bendrauti ir naudotis elektroninėmis susisiekimo priemonėmis. Tai pagreitino ir padidino išaiškinamų nusikaltimų skaičių.

Buvo pažymėta ir kolektyvinė šakos sutartis, kuri skatina geresnį bendradarbiavimą, tarp pareigūnų ir profesinių sąjungų. Tačiau jos pilnam įgyvendinimui dar reikia skirti gana daug dėmesio.

Derėtų pabrėžti, jog kai kuriais atvejais yra pradedama tapatinti privalomąsias darbo funkcijas su pasiekimais ar laimėjimais. Pareigūnų darbas yra užtikrinti, kad nebūtų vykdoma nusikalstama veika ir kad menkų nusikaltimų išaiškinimas nėra vertais premijos skyrimo. Tai yra tiesiog darbas, o ne laimėjimas.

Kauno VPK keliami uždaviniai 2021 metams:

• Užtikrinti skaidrų ir greitesnį nusikalstamų veikų ištyrimą.
• Sumažinti vagysčių, bei sukčiavimų skaičių įvedant naujas prevencijos priemones.
• Šešėlinės ekonomikos mažinimas, bei skatinimas žmones dirbti teisėtai.
• Greitesnis bei operatyvesnis reagavimas į gaunamus pranešimus.
• Eismo kultūros gerinimas.
• Darbo kokybės gerinimas policijos srityje.

Be šių priemonių žadama įteisinti ir internetinių komentarų tikrinimą, kurį vykdys pareigūnai. Kaip tas atsilieps žodžio laisvei, laisvai kritikai, jokių tyrimų nėra atlikta.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis iškėlė klausimą dėl naujos darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo. Tačiau į tai nebuvo pateikto konkretaus atsakymo, nes KAVPK viršininko manymu yra labai daug likę darbo ties šakos sutarties įgyvendinimu.

Tenka apgailestauti, kad vadovai nėra įsigilinę kam reikalinga darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis.

Nuotolinis susitikimas įvyko, pranešimas įdomus ir vaizdingas.

Palinkėkime pareigūnams sėkmės.

Aut: Lukas Žižys

Artėjant nuostabiai pavasario šventei Moters dienai, prisiminkime  šios dienos prasmę ir esmę. Deja, ypač šiuo metu į valstybėje ir pasaulyje 5 minimas dienas žiūrima labai kontraversiškai. Svarbesnė reikšmė  suteikiama iš Vakarų nukopijuotoms šventėms, kurios nei su Lietuvos istorija, nei su jos dvasia, tradicijomis neturi nieko bendra.  Nestebina jau ir tai, kad net ministrų pareigas ,,iššokę“ politikai naikina šalyje nusistovėjusias tradicijas, papročius, kaip alternatyva pateikdami ,,tikrąjį asmens pasirinkimą“

  Beje, Kovo 8-oji pradėta minėti pasaulyje 1911 metais, tarptautinio darbuotojų judėjimo lyderės Laros Cetkin siūlymu po to, kaip 1857 m. Niujorke moterys surengė demonstraciją dėl per mažų atlyginimų lyginant su vyrais. Gyvenimas iš esmės pasikeitė sutikus savo būsimą meilę, rusų emigrantą Osip Zetkini.

    Taip susikūrė moterų judėjimas, kuris XX a. pasiekė ir Lietuvą. Šia data siekta atkreipti dėmesį į buvusią didžiulę moterų diskriminaciją visuomenėje ir darbo rinkoje. 

    1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi moterims suteikusi balsavimo teisę. Lietuvoje moterys teisę balsuoti gavo prieš šimtą metų – 1918-aisiais. Dėl lygiateisiškumo lyčių atžvilgiu didelį indėlį įdėjo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė,  Felicija Bortkevičienė, 1905-aisiais susibūrusios į Lietuvos moterų susivienijimą savo teisėms ginti. Kas kaip bedėstytų, tačiau buvusioje TSRS Lietuvoje moteris turėjo daugiau privilegijų nei teisių. Tuo metu net vairuojanti moteris buvo fenomenas, o vieniša ir netekėjusi – buvo laikoma žemesnio socialinio statuso. Tuo metu retai moteriai pasisekdavo užimti aukštas pareigas, nes pagal primestus standartus jos pareiga buvo rūpintis šeima ir namais.

   Tačiau grįžkime prie Kovo 8-osios. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę turbūt jokia kita šventė nepatyrė tiek permainų, kiek jų patyrė Kovo 8-oji. Aukščiausioji Taryba 1990 spalio 25 dieną „panaikino“ Kovo 8-ąją. 1994 metų vasarį Seimas priėmė nutarimą Kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną – oficialiai paskelbti atmintina diena. Po trejų metų į valdžią atėję konservatoriai vėl „atšaukė“ Kovo 8-ąją. Tačiau 2002 m. ši data galiausiai buvo įtraukta į atmintinų Lietuvos dienų sąrašą ir jame yra iki šiol. 

LPS „Sandrauga“ administracija sveikina visas moteris su tarptautine  moters diena!

„Visatos paslaptį tu įsčiose nešioji, gyvybę dulkei tu suteiki; Karai tik tau vienai nuolankūs, ir tik tavo grožis kursto juos; Tu paslaptis, rožių aromato, gėlių nektaro ir saldumo prisotinta; Būk, gyvuok, tik neišnyk; Nes be tavęs, nuostabioji, išnyks paslaptis, ramybė, išmintis.“ (Autorius nežinomas) 

Aut: Teisininkas Lukas Žižys

Tokiais Jo ekscelencija Lietuvos Prezidento žodžiais prasidėjo susitikimas su trijų profsąjungų atstovais, kuriame buvo aptarta aktualiausios problemos šiame sunkiame laikotarpyje. Pagrindiniai aspektai buvo darbuotojų apsaugos poreikis laikotarpiu po karantino, idėjos dėl geresnės darbuotojų gerovės, bei kitos šiuo metu šalyje vykstančios aktualijos.

Krizės mažinimui skiriamos nedarbo draudimo išmokos, bei skatinamas darbdavių suinteresuotumas naujų darbo vietų sukūrimui. Be to, skiriamos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios didina darbuotojų atlyginimus. Prezidentas pabrėžė, kad svarbiausias yra žmogus ir visas dėmesys turi būti skiriamas jo gyvenimo kokybei užtikrinti.

Svarbiausi klausimai socialiniais aspektais buvo keliami dėl žmonių, kuriems yra virš 50  ir daugiau metų, negalėjimo susirasti darbo. Taip pat atkreiptas dėmesys į jaunus žmones, kuriems įsidarbinti į perspektyvią darbo vietą yra labai sudėtinga. Paliestos nedarbo išmokos, kurios šiuo metu yra skiriamos ne visiems asmenims.

Per pandemiją nukentėjo daug moterų, kurios prarado darbo vietas ar liko be mokamo atlyginimo. Darbo klausimams susijusiems su vaikų priežiūra, kuomet moterims dėl karantino tenka likti namuose ir juos prižiūrėti, trūksta struktūrizavimo. 

Lietuvos Vyriausybė vis dar delsia pateikti savo ekonomikos gerinimo priemones Europos komisijai. Beveik visos valstybės narės jau yra pateikusios savo idėjas, bet Lietuva yra viena iš šalių, kuri kažko lūkuriuoja. Taip pat naujai priimtas LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuris yra kritikuojamas dėl savo neapibrėžtumo, turi būti tikslinamas.

Turbūt pats aktualiausias klausimas yra vis dar besitęsiantis karantinas. Nėra jokių suplanuotų po karantininių priemonių, kurios užtikrintų darbuotojų ir darbdavių geresnę ekonominę padėtį. Tam reikalingas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris palengvintų sugrįžimą į darbo vietas. 

Kylančios problemos susijusios su testavimo ir vakcinavimo klausimais. Nėra nustatytų jokių gairių, todėl darbuotojai ir darbdaviai jaučiasi palikti nežinioje kaip reikės elgtis toliau. 

Europos komisija pasisako, kad Lietuvoje skiriamos paramos ekonomikai kelti yra per mažos. Vyriausybės siekis didinti mokesčius esamos problemos tikrai neišspręs. Reikia gaunamus pinigus protingai investuoti, kad atsirastų naujų darbo vietų ir žmonės neliktų be nieko, nes tada jų vienintelis pasirinkimas liktų emigracija iš Lietuvos. 

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipė dėmesį į šias problemas:

• Suminės darbo apskaitos nepalankumas darbuotojams
• LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatos, kurios apsunkina jaunų šeimų finansinę padėtį imant paskolą ir perkant plotą būsto statybai 
• Vyriausybės vengimas bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis
• Individualią veiklą vykdančių žmonių teisių neužtikrinimas
• Artėjant karantino pabaigai, dėl per mažos darbo rinkos skirtingų sluoksnių žmonėms, emigracijos kilimo grėsmė
• Per didelės galios suteikimas darbo inspekcijai, kurios sprendimai dėl darbuotojų atleidimo yra prilyginamas teismo funkcijoms.
• Dėl komandiruojamų  darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojo nurodytą sąskaitą. 

Matome, kad problemų mūsų šalyje tikrai yra daug ir jas reikia spręsti kaip įmanoma greičiau. Vyriausybė neatsižvelgia į paprastus darbuotojus, kuriems tikrai yra reikalinga parama ir aiškios informacijos suteikimas. Tačiau šis susitikimas su LR Prezidentu teikia vilčių, jog bus skiriama daugiau pastangų paprastų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai taisyti šiuo ypatingu laikotarpiu.

Aut: Lukas Žižys

    Stambulo konvencija pirmasis dokumentas Lietuvoje sulaukęs tiek diskusijų. Tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prisidėjęs prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašymo,  negalvojo, kad lyties sąvoka taps kontroversija. Gal dėl neaiškaus teksto vertimo, o gal dėl neapgalvoto ir skuboto sprendimo pasirašyti ši konvencija iki šiol Lietuvoje nėra ratifikuota. Tai padaryti bandė 2018m. šalies vadove buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau taip pat nesėkmingai.

   Šiuo dokumentu Europos Sąjungos pasirašiusios šalys įsipareigoja rinkti duomenis, bei imtis veiksmų ir priemonių smurto prevencijai vykdyti. 

  Stambulo konvencijoje įtvirtintas diskriminacijos ir bet kokios rūšies smurto, kurio statistiškai daugiausia patiria moterys,  kelio užkirtimas. Dažniausiai moterys patiria fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą artimoje aplinkoje ar socialinį, bei ekonominį diskriminavimą. Daugelyje pasaulio šalių moteris dėl savo lyties automatiškai tampa „silpnaja lytimi“ ir yra diskriminuojamos bei fiziškai žalojamos remiantis religinėmis bei socialinėmis smurtautojų pažiūromis.

Konvencijoje išreiškiama lyties sąvoka, sukėlė įvairiausių diskusijų ir prieštaravimų. 

Likusios Europos Sąjungos valstybės (išskyrus Lenkiją ir Estiją) ratifikavusios Stambulo konvenciją, stebi šiuo metu Lietuvoje vyraujančias aršias diskusijas. Šio dokumento 3 straipsnyje minimas socialinės lyties apibrėžimas, sukėlė daug interpretacijų ir abejonių šio dokumento kontekstu. 

Dokumento autoriai, norėdami taikyti šią konvenciją ne tik vienos (moteriškosios) lyties asmenims, tačiau ją taikyti ir vyrams kurie taip pat, nors ir nedideliu procentu, tačiau įeina į smurtą patiriančių asmenų statistiką, pavartojo terminą kuris Lietuvoje iškėlė diskusijas dėl LGBT teisių. 

Stambulo konvencijos 12 straipsnyje 1 dalyje, nurodoma jog šalys įsipareigoja imtis priemonių, kuriomis būtų išnaikinti stereotipiniai moters ir vyro priskiriami vaidmenys. Kitaip sakant įsipareigoja išnaikinti  tradicijas ir nusistovėjusias genderizmo ( biologinė lytis) normas ir toleruoti tik socialinės lyties asmenis. 

Koks  autorių tikrasis tikslas, kad tradicijos, tikėjimas, papročiai būtų išnaikinti ?  Juk iki šios ,,Konvencijos pasirodymo“ daug padaryta ir daug daroma kovojant prieš smurtą, prieš asmenų diskriminaciją. Kodėl skiriamos milžiniškos pajėgos, kad būtų įgyvendintas  esminis autorių tikslas – bet kokia kaina būtų  įtvirtinti socialinės lyties  asmenis . Siekiama, kad jie galėtų  priskirti save bet kuriai lyčiai, nepaisant jų prigimtinės lyties. Tad kas  sugebės Lietuvoje  paaiškinti kokia  pagrindinė šio  Konvencijos reikšmė jau nekalbant apie akivaizdžiai  užmaskuotas  interpretacijas ? Aišku, kad aiškinti ir ,,užaiškinti“  gali tik Konvencijos autoriai. Todėl natūraliai kyla klausimas kaip atsitiko Seimui, ką išsirinko Lietuva  ir kas per jėgos susiformavo mūsų valdžioje, kad svarbiausi klausimai Tautos gyvenime  pasidarė tautiškumo papročių, tikėjimo, tradicijų anuliavimas   vardan tariamų, numanomų smurto, diskriminacijos apraiškų prieš numanomos arba bet kurios kitos lyties asmenis ?

Konvencijos 12 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kultūra, papročiai, tradicijos bei religija negali būti pateisinama priežastis diskriminacijos bei smurto apraiškoms.  Naivu būtų manyti, kad ši nuostata neprieštarauja nuomonės ir žodžio laisvei. Jeigu kalbant apie katalikiškas šalis, kuriose šeimos sąvoka dažniausiai suprantama kaip vyro ir moters sąjunga. Tad tradicines pažiūras turintys asmenys, tai ne tik senyvo amžiaus žmonės, kurie pragyvenę visą gyvenimą, tradicinių pažiūrų  tikrai nepakeis vien tik  seimui ratifikavus konvenciją. Tačiau socialinės lyties asmeniui, nepatiks, kad pagyvenęs žmogus nesupranta jo noro priskirti save vienai ar kitai lyčiai, ar sukurti šeimą su to paties lyties partneriu. Ir jis turės teisę kreiptis dėl jo diskriminacijos, remdamasis senyvo žmogaus nemielu žvilgsniu ar dviprasmišku sakiniu. Pagal šią konvenciją  nei senjoras nei jaunuolis negalės suknelę su  aukštakulniais  demonstruojančio biologiško vyro pavadinti sinonimu arba nusijuokti, nes bus apkaltintas visu įstatymo griežtumu už diskriminaciją ir smurtą.  Laisvas žmogus, laisvoj Lietuvoj negalės išreikšti savo nuomonės. Jau šiandien ruošiant šį straipsnį vienos didžiausių partijų pirmininkas pasiūlė teisėsaugai sekti kitaminčius diskutuojančius apie Stambulo konvenciją…. 

Kai kurios organizacijos savo deklaruojamus šūkius reiškia itin agresyviai, kviesdamos streikuoti kovo 8 – osios proga.  Nenuostabu, kad tie žmonės jau   yra bausti administracinėmis baudomis ir vėl bando save įprasminti per ,,konfliktą  lygioj vietoj“.  LPS ,,Sandrauga“ mano, kad streikas, kaip būtina priemonė reikalinga tik tada, kai visos priemonės išbandytos ir iškeltų konkrečių, aiškių reikalavimų negalima pasiekti kitu būdu. 

  Daugelis sutiks, kad nemažai  viešoje erdvėje pasireiškiantys žmonės yra labai pikti, kaip „žvėrys“, kurie nemoka ir nenori socialiai ir pagarbiai komunikuoti, nežiūrint kokia pozicija svarstoma.

 LPS „Sandrauga“ pritaria LR Prezidento išsakytai nuomonei: „Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma… Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę. O kokią jis atstovauja poziciją – tai yra išvestinis klausimas. Dėl pozicijų mes galime diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam“, – sakė G. Nausėda

Aut: Ieva Dambrauskaitė